„Mūsų viena iš pagrindinių krypčių yra pagalba ypatingai sunkiai sergantiems vaikams, tačiau esame ne kartą padėję ir padedame suaugusiems.
Su NVI bendradarbiaujame jau ne vienerius metus, stengiamės prisidėti prie prevencinių programų informacinės sklaidos, ne kartą padėjome medicinine aparatūra: infuzinėmis pompomis, infuzinėmis sistemomis bei visai nesenai įteikėme ir du, aukšto slėgio deguonies tiekimo aparatus.
Šį žinomumo mėnesį norime drauge su NVI specialistais pabrėžti, kad standartinis šios ligos gydymas – chirurginis sėklidės pašalinimas – vyrams turi ir psichologinę naštą. Todėl noriai sutikome apmokėti sėklidės implanto įsigijimą ir bent tuo prisidėti prie geresnės emocinės paciento sveikatos. Fondo praktikoje esame susidūrę, kad ši liga gali būti nustatyta ne tik suaugusiems vyrams, bet ir paaugliams, ir netgi mažiems berniukams.
Buvo atvejis, kai keturių metukų berniukui buvo nustatytas sėklidžių vėžys ir pašalinta sėklidė. Prie šios diagnozės nerimas ir baimė yra normali žmogaus būsena, o norėti simetriško kūno yra kiekvienam suprantama. Tad tikimės, kad šis implantas bus kaip įrodymas, kad net ir po tokios diagnozės galima turėti tai, dėl ko, galbūt, labiausiai nerimavote“, – kalbėjo „Rimanto Kaukėno paramos fondo“ direktorius Laimonas Šiaulys.
Nacionaliniame vėžio institute gydoma apie pusę visų sėklidžių vėžiu sergančių Lietuvos pacientų. Sėklidės implantas bus pasiūlytas būsimam pacientui, kuriam bus atliekamas šio organo pašalinimas.
Riziką susirgti sėklidžių vėžiu didina endokrininiai susirgimai (hormonų disbalansas), genetiniai veiksniai (taip pat ir šeimos ligų istorija), rasė (baltoji), persirgtos infekcinės bei venerinės ligos, „nenusileidusios“ abi ar viena sėklidės, žinoma, ir amžius – dažniausiai šiuo vėžiu suserga 20-45 metų amžiaus vyrai.
Lietuvos penkerių metų išgyvenamumo rodikliai susirgus sėklidžių vėžiu yra patys žemiausi Europoje (siekia 84-88 proc. ir pamažu gerėja, tačiau Vakarų valstybėse jis siekia net 98 proc.). Dr. M. Kinčiaus manymu, tai galima sieti su vėluojančia ligos diagnostika bei tuo, kad daugelyje Europos valstybių stengiamasi centralizuoti onkologines paslaugas. Štai, Švedijoje, kurioje yra 8 mln. gyventojų, yra tik du centrai, kuriuose gydomas sėklidžių vėžys, tuo metu Lietuvoje tokių skyrių yra dešimt.
Prie ankstyvos diagnostikos gali prisidėti kiekvienas pacientas, reguliariai (kartą per mėnesį ar du) atlikdamas sėklidžių apčiuopą, savityrą. Atlikti sėklidžių savityrą turėtų būti įprantama jau nuo pat paauglystės. Tai kelias minutes užtrunkanti procedūra, geriausiai, pasirinkti pirmą mėnesio dieną ar kitą, lengviau įsimenamą.
Reguliariai atlikdamas sėklidžių savityrą, jaunuolis ar vyras žino, kaip atrodo sveikos sėklidės, todėl lengvai supras, jei atsiras kokių nors pokyčių jose. Geriausia savityrą atlikti iškart po vonios ar dušo, kai kapšelis nuo šilumos atsipalaidavęs – tada lengva pajusti sėklides. Rekomenduojama abi sėklides apčiuopti vienu metu, švelniai ridinėjant jas tarp nykščio ir kitų rankos pirštų – sveikų sėklidžių konsistencija standi, paviršius slidus, lygus. Normalu, jei viena sėklidė šiek tiek didesnė už kitą ir guli šiek tiek žemiau nei kita.
Pirmiausia užčiuopiamas sėklidės priedelis, kuris randasi sėklidės viršuje. Jis jaučiamas kaip pailga slidi kremzlė.
Toliau surandamas sėklinis virželis, kuris kyla aukštyn nuo sėklidės ir jaučiamas kaip standus, tolygus vamzdelis.
Galiausiai užčiuopiama pati sėklidė, kuri yra vidutinio kietumo, lygiu paviršiumi, kiaušinio formos.
Tokiu būdu ištiriamos abi sėklidės. Suradę kokius nors pakitimus (mazgelius, sukietėjimus, sėklidės padidėjimą ar kt.) arba ką nors įtardami – būtinai kreikitės į gydytoją, geriausiai – urologą.
