Apie tai savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pranešė K.Vitkaus dukra Vita Degutienė.
„Paskutinė Tėčio svajonė taip pat išsipildė... su šypsena, šimtais suplanuotų gerų darbų ir be kančios, iškeliauti pas savo mylimiausius..
Plaučių embolija. Kaip Jis vadino, karališka mirtis..
Jis kasdien mus mokino džiaugtis mažomis kasdienos akimirkomis ir branginti akimirką, kuri vadinasi „dabar“. Gal tai ir yra mūsų šeimos laimė bei stiprybė. Neverkime, neliūdėkime, o prisiminkime tik gražiausias ir linksmiausias su Juo patirtas akimirkas.
Bendraukime ir džiaukimės artimaisiais šiame gyvenime.
Maldoje“, – jautria žinute pasidalino anapilin iškeliavusio profesoriaus dukra.
Kaip pranešė V.Degutienė, atsisveikinimas su K.Vitkumi planuojamas balandžio 30 d.
Lrytas.lt primena, kad mirtis K.Vitkų ištiko sanatorijoje Birštone, kur jis buvo po neseniai atliktos operacijos.
„Mūsų širdys verkia iš sielvarto praradus tave, mylimas Tėveli, broli, seneli, dėde. Tu išėjai, bet mūsų mintyse ir širdyse gyvensi amžinai. Ilsėkis ramybėje“, – buvo rašoma pirmadienį išplatintame šeimos pranešime.
Kas yra plaučių embolija?
Visas kraujas žmogaus organizme iš veninės sistemos prateka per plaučius, atiduodamas anglies dvideginį ir įsisotindamas deguonimi. Kai venose dėl tam tikrų sveikatos sutrikimų (kraujagyslių sienelės pažeidimų, kraujo sąstovio, padidėjusio kraujo krešumo) susidaro krešuliai – trombai –, jie gali atitrūkti ir su krauju nukeliauti į plaučius.
Tokie keliaujantys krešuliai, užkemšantys įvairias plaučių kraujagysles, vadinami embolais. Kuo didesnėje kraujagyslėje susidaro krešulys, tuo didesnis embolas nukeliauja į plaučius ir užkemša didesnę plaučių kraujagyslių dalį. Nors įkvėptas oras patenka į embolų paveiktą žmogaus plaučių dalį, organizmas iš ten deguonies negauna. Dėl užkimštų plaučių kraujagyslių jose didėja kraujospūdis, perkraunamas dešinysis skilvelis, o ypač sunkiais atvejais dėl obstrukcinio šoko žmogus gali mirti.
Kaip laiku atpažinti įvykusią plaučių emboliją?
Paprastai į plaučius patekę nedideli krešuliai ištirpsta savaime, todėl žmogus gali nejausti jokių simptomų. Tačiau jeigu plaučių kraujagysles užkemša dideli embolai ir širdies bei kraujagyslių būklė dėl kitų susirgimų nėra gera, žmogui pradeda trūkti oro, išryškėja dusulys, krūtinės skausmas, intensyvėja širdies plakimas, galimas atsikosėjimas su krauju, sąmonės netekimas. Atsiradus šiems simptomams, reikėtų nedelsiant kreiptis į gydymo įstaigą.
Kokie yra plaučių embolijos rizikos veiksniai?
Giliųjų venų trombozė ir plaučių embolija yra kraujagyslių ligos – venų tromboembolijos – klinikinės išraiškos. Tačiau didžiausias šios ligos rizikos veiksnys – įvairios ortopedinės operacijos ir traumos.
Taip pat plaučių embolijos tikimybę didina onkologinės ligos, dalis chemoterapinių vaistų, miokardo infarktas, pakaitinė hormonų terapija, geriamieji kontraceptikai, lėtinės širdies ir plaučių ligos ir kt.
Kokia yra šios ligos prevencija?
Svarbiausiai – išlikti fiziškai aktyviems ir vartoti pakankamai skysčių. Žmonėms, susiduriantiems su didele rizika susirgti plaučių embolija ar jau sergantiems šia liga, skiriami kraujo krešėjimą mažinantys vaistai. Persirgus plaučių embolija, dažniausiai šie vaistai skiriami nuo trijų mėnesių iki metų, tačiau daliai sirgusiųjų kraujo krešėjimą slopinančius vaistus tenka vartoti visą gyvenimą.
Apie plaučių emboliją panaudota Kauno klinikų inf.
