Ne gandai, bet pačios Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) šiemet per sausį – vasarį atlikta audito ataskaita privertė atkreipti dėmesį į tai, kad NKC kone per pusantrų metų prikaupė apie 52,4 tonas šaldytos plazmos. Ir kad pusketvirtos tonos jos visiškai paseno.
Anot SAM, nei ES direktyvos, nei Pasaulio sveikatos organizacija kol kas nenumato pasibaigusio galiojimo plazmos panaudojimo galimybių.
Taigi laiku neparduota ir pasenusi plazma turės būti utilizuota, o tam reikės nemažai išlaidų.
Plazmos vertė
Plazma yra ne bet koks produktas – tai donorų kraujo komponentas. Kraujo, kuris yra auka, skirta pagelbėti per avarijas nukraujavusiems žmonėms, sunkiems ligoniams gydyti bei netenkantiems kraujo per sudėtingas operacijas.
Tai, kaip ji panaudojama, turi teisę žinoti ir kraują neatlygintinai paaukoję donorai.
Anot transfuziologės Rasos Oginskienės, iš donoro per vieną apsilankymą yra paimama 450 ml kraujo. Iš jo „iškošus“ eritrocitus bei trombocitus, lieka apie 170-200 ml plazmos. Ji yra greitai užšaldoma ir laikoma specialiuose šaldikliuose.
Maždaug trečdalis plazmos yra sunaudojama ligoninėse, kita dalis parduodama kaip žaliava vaistams gaminti.
Anot medikų, ilgainiui plazmos gydomosios savybės prastėja – joje mažėja baltymų, ir ji nebeatitinka vaistų gamybos žaliavai būtinų kokybės reikalavimų.
Anot R.Oginskienės, plazmos galiojimo laikas siekia 36 mėnesius. Kuo ji šviežesnė, tuo vertingesnė, nes tuo geresnės jos savybės – ilgai saugoti plazmos nėra prasmės.
„Maisto produktų ir kosmetikos gaminių pasibaigus tinkamumo naudoti laikui parduoti neleidžiama. O čia vaistai – ne vištų lesalas. Pasenusios plazmos niekas neperka, o jei perka kokiems nors tyrimams, tai pusvelčiui“, – sakė R.Oginskienė.
Ligoninės sunaudoja nedaug plazmos, pavyzdžiui, per parą NKC Klaipėdos skyrius joms išduoda apie 70 eritrocitų masės pakuočių, plazmos – dešimtkart mažiau. Likusi plazma ir iš uostamiesčio, ir iš Panevėžio NKC filialų pervežama į jos specialią saugyklą Vilniuje.
Vis dėlto pastaroji – ne guminė, joje telpa apie 18 tonų plazmos.
Taigi pernai neparduota plazma kaupėsi. NKC jai saugoti ėmė nuomoti krovininių automobilių puspriekabes – autošaldiklius, ir už tai pernai paklojo kone 44 tūks. eurų.
Ar toks sandėliavimas nesikerta su ypač griežtais farmacijos rinkai keliamais reikalavimais?
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) lrytas.lt paaiškino, kad įmonė, kraujo centrui išnuomojusi šaldymo įrangą, nevykdo jokios farmacinės veiklos. Tačiau tą įrangą kraujo centras deklaravo VVKT ir ji, pakeitus įrašus licencijoje, buvo įteisinta.
„Šaldikliuose veikia nepertraukiamo temperatūros stebėjimo sistema, atliekami rizikos vertinimai, periodiškai vykdomas įrangos kvalifikavimas“, – tuo, kad plazma laikoma saugiai, įtikinėjo NKC.
Tačiau Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiama informacija liudija, kad nuo 2018-ųjų iki 2020-ųjų pabaigos kraujo centras puspriekabes konkurso būdu išsinuomojo 8 kartus, o jų šaldymo įrangos kvalifikavimo paslauga pirkta tik 4 kartus. Paskutinįkart tai buvo padaryta prieš metus. Taigi „periodinis įrangos kvalifikavimas“ ne toks ir dažnas.
Duomenys nesutampa
Nerealizuota plazma NKC veiklą pernai padarė nuostolingą – centras metus baigė patyręs apie 600 tūkst. eurų nuostolio. Tai nutiko pirmąkart per pastarąjį dešimtmetį.
Tokių skaičių kraujo centro steigėja SAM nesureikšmina.
„Nuostolingos veiklos pagrindinė priežastis – dėl COVID-19 pandemijos kone penktadaliu sumenkęs ligoninių poreikis kraujo komponentams bei į 2021-uosius nusikėlęs gydymui nepanaudotos kraujo plazmos realizavimo procesas“, – paaiškino SAM.
Anot jos, tikimasi, kad, užbaigus sausį sudarytą plazmos pardavimo sutartį, bus padengti 2020 m. nuostoliai, ir šie metai kraujo centrui bus finansiškai sėkmingi.
NKC vadovas Domantas Gutauskas lrytas.lt įrodinėjo, kad plazmos pardavimas užsitęsė, nes plazmos realizavimo tvarkos aprašo projektas buvo derinamas su STT.
Identišką atsakymą portalui pateikė ir SAM. Anot jos, rengiama skaidri plazmos realizavimo konkurso tvarka buvo derinama su STT bei buvo laukiama, kol vaistų kontrolės tarnyba išduos Geros gamybos praktikos (GGP) pažymėjimą.
„Pardavimo procesą pradėjome pernai rugsėjį, o pardavimo sutartis sudaryta šiemet sausį. Plazma buvo parduota kone tris kartus brangiau nei pagal 2017 m. tuometės NKC direktorės Joanos Bikulčienės pasirašytą sutartį. Pastaroji sutartis buvo nutraukta kaip neteisėta“, – aiškino D.Gutauskas, centrui vadovaujantus nuo 2019-ųjų rugpjūčio.
Anot jo, už 31 900 litrų šaldytos plazmos pagal sutartį bus gauti 3 mln. eurų. Į Vokietiją šiuo metu jos yra išvežta 5700 litrų, likusi dalis bus išgabenta vėliau.
Trišalę sutartį NKC sudarė su latvių bendrove „Baltijas Terapeitiskais Serviss“ bei vaistų gamintoja Vokietijoje įmone „Octapharma“.
Neišdavė svarbaus dokumento
Ir NKC, ir SAM, rašydami atsakymus į pateiktus dėl plazmos realizavimo klausimus, nutylėjo, kodėl kraujo centras plazmos pardavimo sutartį įstengė sudaryti tik šiemet sausį.
Iš tikrųjų nuo 2019-ųjų lapkričio iki 2020-ųjų rugsėjo kraujo centras neturėjo Geros gamybos praktikos (GGP) pažymėjimo. Pažymėjimas neišduodamas, jeigu įstaigoje aptinkama svarbių neatitikčių.
VVKT paaiškino, kad 2019-aisiais tikrinant kraujo centrą buvo nustatyta reikšmingų trūkumų, kurie daro įtaką GGP nustatytiems kokybės reikalavimams. Todėl pažyma ir buvo išduota anaiptol ne iš karto, bet tik tada, kai tie trūkumai buvo pašalinti.
„Kokie tai buvo trūkumai, detalizuoti negalime, nes tikrinimo pažymoje ir su patikrinimu susijusiuose kraujo centro pateiktuose dokumentuose informacija yra konfidenciali“, – atsakė VVKT.
Ši tarnyba po pakartotinos patikros GPP pažymėjimą pernai birželį išdavė tik NKC Vilniuje, o Klaipėdos bei Panevėžio filialų auditas buvo baigtas rugsėjį.
Atgavęs GGP pažymėjimą NKC dar turėjo darbo išrūšiuoti plazmą – atrinkti ir suskirstyti pagal jos galiojimo terminą. Tam prireikė laiko, tad paskelbti konkursą pavyko lapkritį.
Tas pats grėblys?
„Plazmą NKC pardavė tarpininkaunat lavių bendrovei „Baltijas Terapeitiskais Serviss“ – įmonei, kurios vadovas suintersuotas kraujo centrui prieš kelerius metus iškelta byla.
Ši latvių bendrovė buvo ir liko paprastas tarpininkas, toks pats, kaip ir buvo įmonė „Solis tribus“, su kuria sudarytas NKC sandoris man vadovaujant ir buvo STT bei prokuratūros palydėtas į teismą“, – stebėdama, kas vyksta rinkoje, kartėlio neslėpė buvusi NKC vadovė Joana Bikulčienė.
Šiuo metu ji yra Tarptautinės kraujo tarnybos Azijos padalinio Plazmos panaudojimo darbo grupės sekretorė.
Pasak J.Bikulčienės, 2020-ųjų lapkritį įsigaliojo nauja plazmos realizavimo tvarkai, ir tokie tarpininkai kaip latvių bendrovė plazmos pirkti negali.
„Bet ši įmonė toliau darbuojasi: juk kraujo centras su ja bei „Octapharma“ sudarė trišalę plazmos pardavimo sutartį. Tai kam tas tarpininkas, jeigu plazmą sutinka pirkti tikras vaistų gamintojas?
Dalyvauju tarptautiniuose transfuziologų renginiuose, todėl žinau apie įtarimus, kad virš 3,3 tonų plazmos, kuri esą 2019-ųjų pavasarį buvo išvežta į Vokietiją, tikėtina, kad per Slovakiją pateko į Ukrainą“, – sakė J.Bikulčienė.
SAM atliktoje NKC audito ataskaitoje yra įrašas apie tai, kad 2019-aisiais plazmos pardavimo sutartį NKC sudarė būtent su „Baltijas Terapeitiskais Serviss“ vežimui į „Octapharma“.
Pagal ataskaitą, SAM leidimas plazmai išvežti į Vokietiją 2019-aisiais buvo išduoti kovą (3338 litrams) bei birželį – 11 661 litro. NKC 2019 m. veiklos rezultatų ataskaitoje nurodė, kad už šį pardavimą uždirbo apie 1 mln. eurų.
Plazma brangsta
Pasak J.Bikulčienės, plazmos rinkoje šiuo metu kainos sparčiai kyla. Dabar net 60 proc. pasaulinės plazmos kaip žaliavos vaistams yra surenkama JAV.
„Bet kokia pandemija kelia grėsmę, ir jos gali pritrūkti, – sakė J.Bikulčienė. – Lietuvos pacientams, kuriems gydyti naudojami vaistai iš plazmos yra iškilusi grėsmė likti be jų.
Bet gi pas mus parduodant plazmą nesitariama, kad dalis iš jos pagamintų vaistų būtų grąžinti į Lietuvą. Mūsų valstybė parceliuoja šią neatlygintinai donorų suaukoto kraujo dalį ir nesirūpina šios strateginės žaliavos panaudojimu savo reikmėms.“
Teismas ėmėsi bylos
Pernai gruodį Vilniaus apygardos teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi kaltinama buvusi NKC vadovė J.Bikulčienė. Kaltinimai padėjimu piktnaudžiauti šioje byloje taip pat pareikšti verslininkui Antanui Petrošiui.
J.Bikulčienė po įtarimų korupcija 2018 metų balandį pasitraukė iš NKC vadovės pareigų. Ji įtarimus neigė.
Jos teigimu, įtarimai siekiu padėti Lietuvos įmonei „Solis Tribus“ monopolizuoti kraujo plazmos surinkimą ir kraujo preparatų tiekimą Lietuvoje pasirodė po konkurentų – „Octapharma“ atstovo Latvijoje Aleksandro Ceso, kuris vadovauja įmonei „Baltijas Terapeitiskais Serviss“ – kreipimosi į Lietuvos institucijas, tarp jų – į SAM.
J.Bilkulčienė visus teisėsaugos veiksmus tuomet siejo su latvių įmonės bandymu eliminuoti konkurentus.
