„Šitie sprendimai įneša sumaištį, didina vakcinų reputacinę žalą ir mažina žmonių norą skiepytis, o taip, deja, atidedamas pandemijos likvidavimas“ – lrytas.lt sakė gydytojas infektologas, Vilniaus universiteto (VU) profesorius Arvydas Ambrozaitis.
Apie susidomėjimą danams neįtikusia „AstraZeneca“ ketvirtadienį prabilo ir mūsų Vyriausybės atstovai. Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Lietuva dar trečiadienį kreipėsi į Daniją su prašymu įsigyti šios šalies nepanaudotų „AstraZeneca“ vakcinos dozių. O sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pareiškė, kad jei tai pavyktų, tikėtina, šalyje prasidėtų masinis gyventojų skiepijimas šio gamintojo vakcina.
Žmonių baimė – nepagrįsta
A.Ambrozaitis pabrėžė, kad kiekviena Europos valstybė turi teisę rinktis, ar naudoti Europos Sąjungoje (ES) patvirtintus vaistinius preparatus.
„Mano nuomone, mums reikia vadovautis EVA sprendimu. Jai vadovaujanti Emer Cooke yra daug kartų pareiškusi, kad „AstraZeneca vakcina nauda viršija galimą riziką. Pabrėžiu žodį „galima“, nes neįrodytas „AstraZeneca“ ryšys su tais retais krešuliais“, – tvirtino A.Ambrozaitis.
Jo teigimu, logiška vakciną nustoti naudoti tik tada, kai jos registraciją panaikina EVA, nusprendusi, kad preparatas nėra tinkamas. O toks sprendimas nėra priimtas. Be to, infektologas pastebėjo, kad skiepo naudojimo stabdymai yra labai kenksmingi.
„Mes kalbame apie pandemijos likvidavimą. Tam reikia kuo greičiau paskiepyti kuo daugiau žmonių. Reikėtų atsiminti, kad pasaulyje nuo šios ligos jau mirė 3 milijonai žmonių ir 10 proc. jų mirė nuo tromboembolijų. Juk jas sukelia pati COVID-19 infekcija.
Santaros klinikose teko matyti pacientų būklę. Vienas COVID-19 ligos požymių yra krešėjimo sutrikimas. Krešuliai nukeliauja į įvairius organus, sukelia daugelio organų nepakankamumą“, – sakė A.Ambrozaitis.
Tuo metu mokslininkai dar suka galvą, ar „AstraZeneca“ vakcina tikrai sukelia kraujo krešulius. Infektologas priminė, kad Jungtinė Karalystė „AstraZeneca“ vakcina paskiepijo kelias dešimtis milijonų gyventojų. Ten pastebėta, kad kraujo krešuliai atsirado maždaug 2 žmonėms iš milijono paskiepytųjų. Negana to, profesorius teigė, kad po skiepų pasireiškiantys sveikatos sutrikimai nebūtinai yra vakcinos pasekmė.
A.Ambrozaitis tikino, kad žmonės turėtų aiškiai suprasti, jog bet kokie galimi vakcinų šalutiniai reiškiniai yra niekis palyginus su koronaviruso keliama grėsme.
„Man visiškai nesuprantama, kaip žmogus gali labiau bijoti vakcinos, o ne ligos, nuo kurios jau mirė milijonai žmonių. Jie turbūt nesupranta šitos ligos. Reikėtų nueiti į ligoninę, pamatyti kaip kenčia žmonės be plaučių, kaip jie dūsta. Tada visi tie šalutiniai reiškiniai, vakcinos baimė tiesiog išgaruotų“, – konstatavo A.Ambrozaitis.
Keisti vakcinos nepataria
Dalyje Europos valstybių „AstraZeneca“ vakcina nenaudojama skiepijant jaunesnius asmenis, nes būtent jiems esą kraujo krešulių susidarymo rizika po vakcinos didesnė. Ispanijoje ja skiepijami tik 60-69 m. amžiaus grupės žmonės, Vokietijoje ir Prancūzijoje tik vyresni nei 60 m. asmenys.
Pastarosios dvi šalys netgi paskelbė, kad pirmąja „AstraZeneca“ doze jau paskiepyti jaunesni nei 60 m. žmonės antrai dozei gali pasirinkti kito gamintojo vakciną.
Tiesa, Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skelbia, kad vakcinos keitimas nėra ištirtas. Užsienio šalių sprendimai „AstraZeneca“ vakcinos atžvilgiu logiški neatrodo ir VU profesoriui gydytojui Vytautui Usoniui.
„Yra loginiai dalykai ir yra praktiniai dalykai. Yra labai seniai veikianti Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacija, priimta gerokai prieš COVID-19 pandemiją. Joje dažniausiai buvo kalbama apie vaikų skiepijimą pirmaisiais jų gyvenimo metais. Ta rekomendacija sako, kad pirminio skiepijimo kursą reikia atlikti ta pačia vakcina“, – pasakojo profesorius ir pridūrė, kad ši taisyklė galioja skiepams nuo daugelio ligų: rotovirusinės infekcijos, erkinio encefalito, kokliušo ir kt.
Pasak jo, keisti skiepą tarptautinės organizacijos siūlo tik tais atvejais, kai nėra žinoma, kokio gamintojo vakcina buvo suleista pirmojo skiepijimo metu.
„Prancūzų sprendimas grynai administracinis. Reikia manyti, kad jie turėjo savo argumentus ir mes turime gerbti jų sprendimą“, – teigė V.Usonis.
Tačiau, profesoriaus nuomone, žmonės neturėtų nerimauti dėl Lietuvoje naudojamų vakcinų nuo COVID-19 saugumo.
„Žmonių nerimas, ypač dėl „AstraZeneca“ vakcinos vargu ar yra pagrįstas. Yra labai daug duomenų apie tai, kad visos tos bėdos, įskaitant kraujo krešumo sutrikimus, yra labai retos. Mes kalbame apie dažnį, kai pasitaiko tik pavieniai atvejai, o paskiepytųjų milijonai“, – dėmesį į skaičius atkreipė V.Usonis.
Jis pridūrė, kad egzistuojanti rizika yra itin maža. Tiesa, ji nėra lygi nuliui. Tačiau profesorius pabrėžė, kad šalutiniai „AstraZeneca“ vakcinos efektai dažniausiai pasireiškė po pirmosios dozės, todėl laukiantys antrojo skiepo gali jaustis ramūs. Be to, jo manymu, rizikingiau būtų antrąjai dozei naudoti kito gamintojo skiepą.
„Turbūt apsaugos prasme galioja dar didesnė rizika keisti vakciną, kadangi tam išsamių tyrimų nėra, jie dar tik planuojami, vienur kitur jau pradėti. Bet šiandien rezultatų nėra, kad pradėjus skiepyti viena vakcina ir antrajai dozei panaudojus kitą skiepą susidarytų tinkama apsauga“, – paaiškino V.Usonis.
VVKT: „AstraZeneca“ tinka visiems suaugusiems
Lietuvoje naudojamų vaistinių preparatų priežiūrą vykdo Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT). Jos viršininkas Gytis Andulionis praėjusią savaitę pabrėžė, kad EVA ir pats „AstraZeneca“ vakcinos gamintojas ribojimų šio skiepo naudojimui netaiko. Todėl preparatas tinka visiems suaugusiesiems.
„Be abejo, geriausias kelias būtų, jeigu visos valstybės absoliučiai vienodai laikytųsi registracijos sąlygų. Mano asmeninis kvietimas buvo, kad visi skiepą naudotų vienodai. Bet EVA išreiškė poziciją, kad valstybės narės gali nukrypti, jeigu jos mato poreikį, turi galimybių ir kitaip naudoti turimas vakcinas“, – sakė G.Andrulionis.
Pasak jo, šalys sprendimus dėl vakcinų priima įvertindamos savo epidemiologinę situaciją, pasverdamos rizikas.
„Reikia susitaikyti, kad vakcinuojantis yra prisiimamos rizikos. EVA aiškiai pasakė, kad bendras vakcinos naudos ir rizikos santykis išlieka palankus. Vakcina „AstraZeneca“ yra palankaus naudos/rizikos santykio produktas“, – tuomet aiškino VVKT viršininkas.
