Vietoje planuotų 365 nemokamų vietų rezidentūros studijoms, Vyriausybė skyrė 346 vietas (12 Odontologijai, 14 Veterinarijai ir 320 Medicinai). Pandemija, regis, valdžiai neįrodė kaip Lietuvai trūksta medikų. Net ketvirtadalis šiemet studijas baigsiančių medicinos magistrų liks be galimybės tapti „pilnais“ gydytojais.
Dažnas apie tai sužinojęs medicinos magistratūros studentas šiandien ne tik dailina savo baigiamąjį darbą, bet ir žvalgosi talpesnio lagamino kelionei – jaunus medikus užsienyje graibsto.
Susimąstė apie emigraciją
Nepasitenkinimą dėl Vyriausybės sprendimo lieja Lietuvos Sveikatos Mokslų Universiteto (LSMU) studentai. Mediciną studijuojanti Rosita tikisi, kad kol ateis jos eilė stoti į rezidentūrą, nebereikės galvoti, kad gali likti be vietos norimoje rezidentūros programoje. Be to, studentei liūdna dėl esamų paskutinių kursų studentų: „Šitas sprendimas, greičiausiai, privertė dar labiau konkuruoti tarpusavyje, kai konkurencijos, streso ir taip netrūksta, arba apskritai galbūt paliko likimo valiai.“
Rosita užsimena ir apie emigraciją. „Na, nereiktų tokiu atveju stebėtis, kad nemaža dalis studentų emigruos baigę studijas, kadangi, na, bent aš studijuoju tam, kad galėčiau dirbti norimoje specialybėje, o ne pagal valstybės paskirtą kvotą. Jei tam sąlygų Lietuvoje nėra – žiūrima į kitas šalis“, – pamąstymais dalijosi mergina.
Panašiai kalbėjo ir kita studentė Karolina: „Liūdna, kad taip nevertinami medicinos studentai. Tokie dalykai priverčia ir apie užsienį pagalvoti, emigraciją. Visi tikisi, kad ateity didės tų vietų.“
LSMU studijuojanti Emilija taip pat neslėpė apmaudo: „Tikiu, kad žemesnių kursų studentai, kurie dar turi laiko pradėti mokytis užsienio kalbų ar naujai stojantys, pradės abejoti saugumu gauti nemokamą rezidentūros vietą baigus magistrą Lietuvoje, todėl dažniau žvalgysis į rezidentūros studijas kitose Europos Sąjungos valstybėse.“
Gydytojų rengimui nerado pinigų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) teigimu, vietų skaičius nustatomas pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pateikiamą poreikį ir valstybės finansines galimybes.
Pasak ŠMSM, dar 45 medicinos rezidentūros vietoms, pagal Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktą 365 medicinos rezidentų poreikį, 2022 m. papildomai iš valstybės biudžeto reikėtų 343 tūkst. eurų, kurių Finansų ministerija valstybės biudžete nenumato.
Ir visai nė motais tai, kad pernai atlikta Vyriausybės analizė rodo, jog 2030 m. Lietuvoje gali trūkti iki 863 įvairios kvalifikacijos gydytojų.
Praėjusių metų gruodį, SAM duomenimis, valstybinėms įstaigoms trūko 341 gydytojo, iš jų – 67 šeimos gydytojų; 33 vidaus ligų gydytojų; 16 kardiologų; 26 neurologų.
SAM aiškinasi, kad skylės atsivėrė po to, kai dėl COVID-19 pandemijos tam tikra dalis pensinio amžiaus sveikatos priežiūros specialistų išėjo į pensiją anksčiau, nei tikėtasi.
„Valstybės nefinansuojamų (vnf) vietų skaičiaus paskirstyti rezidentūros programoms negalime, galime tik rekomenduoti, nes tai susiję su universitetų autonomijos klausimu.
Taigi, sprendžiant specialistų trūkumo klausimus, tikimės ir universitetų didesnės socialinės atsakomybės ir geranoriško bendradarbiavimo. Priimant sprendimus dėl rezidentūros vietų skaičiaus taip pat labai svarbus ir finansinis aspektas, kadangi Sveikatos apsaugos ministerija finansuoja darbo užmokestį tiek vf, tiek vnf rezidentams“, rašoma lrytas.lt atsiųstame SAM komentare.
Iš viso rezidentūrai skirta: 2019 m. – 391 vieta, 2020 m. – 391 vieta, 2021 m. – 346 vieta. Iš jų – medicinos rezidentūrai skirta: 2019 m. – 365 vieta, 2020 m. – 365 vieta, 2021 m. – 320 vieta.
Studentams suteikė tuščių vilčių?
Savo „facebook“ paskyroje į sprendimą sureagavo ir Jaunųjų gydytojų asocciacija. Jos palaikydami savo jaunuosius kolegas pabrėžė, kad šiais metais medicinos magistro studijas baigiantieji neturėtų nukentėti dėl daugybę metų besitęsiančio neefektyvaus sveikatos priežiūros specialistų planavimo ir itin prastos atsakingų institucijų komunikacijos, dėl ko studentai apie reikšmingus pokyčius sužino likus vos keliems mėnesiams iki studijų pabaigos.
„Raginame atsakingas institucijas pagal galimybes padidinti rezidentūros vietų skaičių, atkreipiant dėmesį į tas specialybes, kurių trūkumas, remiantis ekspertų įžvalgomis, ateinančiais metais numatomas didžiausias.
Visgi primename, kad problema yra kompleksiška, o ši situacija tėra ledkalnio viršūnė.
Visų pirma, jau ilgą laiką medicinos studijas vykdantys universitetai viršija Valstybės poreikius – priimama vis daugiau studentų Valstybės nefinansuojamų vietų sąskaita, nenumatant šiems studentams vietų rezidentūros studijose ir taip formuojant nepagrįstus studentų lūkesčius, kad ateityje bus sudarytos galimybės Lietuvoje įgyti norimą gydytojo specialisto kvalifikaciją.
Ne mažiau svarbu kalbėti ir apie tai, kad didėjant studentų bei rezidentų skaičiui prastėja mokymo kokybė, nes universitetai ir įstaigos neturi pakankamai techninių, žmogiškųjų ir klinikinių resursų.
Antra, Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA) atliktoje sveikatos priežiūros analizėje išryškėjo dideli netolygumai tarp skirtingų specialistų paklausos, o ateityje prognozuojamas didelis kai kurių specialistų perteklius.
Be to, išlieka tikimybė, kad numatomas dalies specialistų trūkumas yra reliatyvus, nulemtas neefektyvaus įstaigų tinklo – tebelaukiame tinklo reformos vizijos. Taip pat svarbu nepamiršti, kad rezidentūros vietų skaičius tiesiogiai priklauso nuo rezidentūros studijoms skiriamų biudžeto lėšų, tad pakilus rezidentūros studijų kainai, o biudžetui išliekant tokiam pačiam, vietų mažėjimas neišvengiamas.
Laukia dar ilgas kelias, ieškant būdų skirtingoms šalims išgirsti viena kitą ir imtis šios kompleksinės problemos sprendimo iš esmės“, – rašoma įraše.
