„Šiuo metu yra suskaičiuota ir jau vyksta procesas kuomet greitu laiku skiepijančioms įstaigoms pervesime finansavimą už iki šiol atliktų trijų mėnesių skiepijimo apimtys – gruodį, sausį ir vasarį. Kitas skiepijimas irgi bus po kitų trijų mėnesių“, – Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžio metu trečiadienį sakė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) kanclerė Jurgita Grebenkovienė.
Už vieną paskiepyta dozę gydymo įstaigoms planuojama mokėti 2,95 euro. Tačiau šis įkainis nėra galutinis. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai portalą lrytas.lt informavo, kad įkainį perskaičiavo. Jis galėtų padidėti iki 3,37 eurų. Tačiau jį dar turi patvirtinti SAM.
Paskiepyti nuo gripo pigiau
Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša priminė, kad gruodžio mėnesį ministerija buvo prisižadėjusi padengti skiepijimo sąmatą. Pirmaisiais skiepijimo mėnesiais vakcinų gauta nedaug, bet skiepijimo vietų įrengimas pareikalavo nemažai investicijų
Tik štai ministerija staiga pamiršo, kad reikėtų sumokėti ir už tai.
„Kovo 19 d. pamatėme naują aprašą pagal kurį tais mėnesiais bus mokama tik 2,95 euro. Paskaičiavome, kad vien mūsų poliklinikai tai reikštų 76 tūkst. eurų praradimą. Savivaldybė taip pat investavo 38 tūkst eurų.“, – problemą išdėstė P.Kibiša.
Kauno miesto poliklinikos vadovas sakė, kad didelė įstaiga gali rasti resursų tokioms netektims amortizuoti, bet tai iš mažesnių gydymo įstaigų vadovų girdėjo, kad tai gali atverti prarają jų biudžetuose.
P.Kibiša priminė, kad už sezoninio gripo skiepą, kuris iš gydymo įstaigų nepareikalauja jokių papildomų sąnaudų, ligonių kasos sumoka 4,84 euro, o už COVID-19 skiepą tik 2,95 euro.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sakė išgirdęs gydymo įstaigų vadovų žinutę dėl padarytų investicijų ir žadėjo šį klausimą suderinti atskirai.
Seimo nariui Linui Slušniui pasirodė, kad 2,95 euro ne tokie jau ir maži pinigai. „Paskaičiavau, kad per vieną valandą galima paskiepyti 10-12, gal net 15 žmonių. Mačiau tą procesą. Visai neblogai jis atrodo. Ir ta suma, kuri gaunasi 36-38 eurai už valandą, nėra toks jau prastas apmokėjimas“, – sakė parlamentaras.
Tiesa, už skiepijimus pavasarį, kurie bus atlikti savaitgaliais, ministerija žada mokėti daugiau. Bet įkainį vis dar žada paskaičiuoti.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas ir Jonavos rajono meras Mindaugas Sinkevičius portalui lrytas.lt yra sakęs, kad už skiepijimą savaitgaliais tikėtųsi dvigubai didesnio įkainio t. y. beveik 6 eurų už skiepą.
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento Kęstučio Štaro nustatytas įkainis už skiepijimą visai netenkina.
„Jis (įkainis – aut. pastaba) tikrai nėra adekvatus. Jau tris mėnesius atliekame vakcinaciją, darbuotojams turime mokėti užmokestį ir kažkuria prasme dotuojame tos paslaugos teikimą“, – sakė K.Štaras.
Jis taip pat priminė, kad algą reikia mokėti ne tik skiepijančiai slaugytojai, bet ir registratoriams, kuriuos reikia aprūpinti reikalinga įranga, kompiuteriais.
Kaip nustatė įkainį?
VLK Ekonomikos departamento direktorės Simona Adamkevičiūtė portalui lrytas.lt pakomentavo, kaip apskaičiuojama skiepijimo kaina.
„Buvo apklaustos penkios pagrindinės Lietuvos ligoninės, kurios organizuoja skiepijimą (Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos, Klaipėdos universitetinė ligoninė, Panevėžio ir Šiaulių respublikinės ligoninės) apie savo sąnaudas atliekant vakcinaciją. Gavus informaciją, buvo apskaičiuotas jų deklaruotų sąnaudų, teikiant vieną vakcinavimo nuo COVID-19 (1 skiepijimo), paslaugos išlaidų vidurkis – 2,95 eur.
Į šį įkainį įskaičiuota: šių gydymo įstaigų darbuotojų (tiesioginių paslaugos teikėjų) vidutinis darbo užmokestis, draudėjo įmokos, tvarsliava, bendraūkinės, administracinės sąnaudos ir ilgalaikio turto nusidėvėjimo sąnaudos.
Atliekant skaičiavimus, į vidutines vienos skiepijimo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina paslaugos (vieno skiepo) teikimo sąnaudas buvo įtrauktos vidutinės išlaidos tik toms medicinos pagalbos priemonėms (toliau – MPP) ir asmens apsaugos priemonėms (toliau – AAP), kurias įsigyja pačios gydymo įstaigos, o neįtrauktos vidutinės išlaidos toms MPP ir AAP įsigyti, kurias perka ir kuriomis jas aprūpina SAM Ekstremalių sveikatai situacijų centras. Pačią vakciną, dalį priemonių skiepijimui nuo COVID-19 gydymo įstaigos gauna centralizuotai. Taigi, galiojantis įkainis 2,95 eurų – suma, paskaičiuota pagal pateiktą pagrindinių šalies gydymo įstaigų informaciją.
Tačiau kadangi skiepijimą dabar atlieka daugiau gydymo įstaigų, SAM pavedimu, VLK šį įkainį dar kartą perskaičiavo naudodama šalies vidutinio darbo užmokesčio duomenis (jis apima ir vidutinį darbo užmokestį privačiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose). Tad šis įkainis galėtų padidėti iki 3,37 eurų. Tačiau jis dar nėra patvirtintas Sprendimą dėl įkainio tvirtinimo priima SAM“, – paaiškino S.Adamkevičiūtė.
Privatiems – ne verslas
Skiepijimą Lietuvoje vykdo daugiau nei 300 įstaigų. Bet tik maždaug 90 iš jų yra privačios.
Dėl vangaus privačių įstaigų įsitraukimo portalui lrytas.lt yra skundęsis ir M.Sinkevičius.
„Kiekvienoje savivaldybėje, kaip taisyklė, veikia, pavadinkime, „valdiška“ poliklinika. Lygiai taip pat net ir mažesnėse savivaldybėse veikia ir bent viena šeimos klinika, kuri yra privati, joje taip pat prisirašę pacientai“, – pastebėjo Jonavos rajono meras.
Jo teigimu, privačios klinikos turėtų ne tik informuoti savo klientus apie galimybę pasiskiepyti, bet ir pačios atlikti šią funkciją.
„Bet privačios įstaigos neretai nenori dalyvauti, šalinasi bendro darbo ir skiepo organizavimo. Jos turbūt žiūri į kaštų ir naudos dalykus. Jiems, turbūt, labiausiai rūpi klausimas, kad už tai mokės?“, – svarstė M.Sinkevičius.
Jis teigė negalįs suabsoliutinti privatininkų pozicijos, bet sakė, kad tikrai ne visose savivaldybėse matomas privačių įstaigų „geranoriškumas“. „Jaučiamas šaltumas. Atrodo, kad čia tik valstybės reikalai, o privatininkai tame savęs nemato, arba nenori skirti resursų“, – apgailestavo Jonavos rajono meras.
