Kad žmonėms būtų lengviau apsispręsti – skiepytis ar ne – jiems būtina žinoti, kokią baisi ir klastinga yra ši liga, kokios nepageidautinos ir, kartais su žmogaus gyvybe nesuderinamos, gali būti šios ligos pasekmės ir kaip svarbu yra saugotis nuo galimo užsikrėtimo COVID–19.
Šiais ir kitais klausimais kalbamės su Respublikinės Panevėžio ligoninės direktoriumi Arvydu Skorupsku, direktoriaus pavaduotoju medicinos reikalams dr. Mindaugu Vaitkumi, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėju Arūnu Valikoniu ir Infekcinių ligų klinikos vedėju Eugenijumi Preidžiu.
Ligoninė pajautė vakcinos efektą
Respublikinės Panevėžio ligoninės direktorius Arvydas Skorupskas teigia, kad vakcinų nuo COVID-19 nauda jau įsitikino ligoninės darbuotojai. „Pasaulis yra taip surėdytas, kad kas 100 metų vis kartojasi didžiosios pandemijos. Jei prieš 100 metų buvo labai sunku žmonijai kovoti su šiais susirgimais, nes dar nebuvo skiepų, tai šiandien žmonės jau turi tą vienintelį ginklą – skiepus, ir tik jų pagalba galime apsaugoti save, artimuosius, visuomenę, bei turėti galimybę grįžti į ikipandeminį gyvenimą.
Galima ir nesiskiepyti, tačiau tuomet teks dar ilgai ir rizikingai gyventi tokiomis gyvenimo sąlygomis ir suvaržymais, kokius patiriame šiuo metu, arba net blogiau. Geriausias veiksmingo skiepų poveikio pavyzdys – Respublikinė Panevėžio ligoninė. 2020 m. gruodžio mėn. sirgo per 400 ligoninės darbuotojų, nemaža jų dalis dar buvo saviizoliacijoje, tad buvo iškilusi reali grėsmė, kad gali sutrikti visas ligoninės darbas, nes katastrofiškai pradėjo stigti personalo, kuris būtinas mūsų pacientams gydyti.
Gruodžio 27 d., prasidėjus vakcinacijos vajui šalyje, buvo paskiepyta per 1200 ligoninės darbuotojų, kita dalis darbuotojų įgijo natūralų imunitetą, tad 2021 m. kovo mėn. imunitetą turėjo jau per 90 proc. ligoninės darbuotojų. Baigėsi masiniai darbuotojų susirgimai COVID – 19 liga, šiuo metu pastebimi tik pavieniai susirgimų atvejai, kurie paliečia tik tuos darbuotojus, kurie nėra paskiepyti.
Taigi, mes galime būti geriausiu pavyzdžiu visiems Panevėžio krašto gyventojams, kad skiepai – tai tas teisingas kelias į geresnį gyvenimą. Dar kartą kviesčiau visus aktyviai skiepytis ir neklausyti neatsakingų pareiškimų apie blogas vakcinas – visos vakcinos, kurios yra naudojamos Lietuvoje, yra patikimos kokybės, apsaugo nuo komplikuoto COVID – 19 susirgimo.
Simptomai? Paskiepijus nuo kitų ligų taip pat jaučiame ir skausmą dūrio vietoje, ir nežymiai pakilusią kūno temperatūrą, nes visa tai – natūrali mūsų organizmo reakcija į skiepą, kuri greitai praeina. Šios vakcinos nuo COVID – 19 ligos niekuo nesiskiria nuo visų kitų vakcinų ir nesukelia ypatingų nepageidaujamų reakcijų, kurios būtų pavojingos žmonių sveikatai ir gyvybei“, – užtikrina A.Skorupskas.
Ruošiasi blogesniam scenarijui
Arūnas Valikonis, Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas sako, kad situacija gydymo įstaigoje šiuo metu nėra prasta, tačiau stebimos tendencijos verčia ruoštis naujų pacientų bangai. „Ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje yra gydomi patys sunkiausi COVID – 19 ligos forma sergantys pacientai, kuriems yra stipriai pažeista plaučių funkcija, pastebimas ryškus kvėpavimo nepakankamumas.
Šie simptomai dažniausiai išsivysto po 2-3 savaičių nuo ligos pradžios. Šiuo metų mūsų skyriuje yra 6 pacientai – tai nėra pati blogiausia situacija, tačiau, įvertinus tai, kad palaipsniui situacija šalyje blogėja, ko gero ir mes turime ruoštis blogesniam scenarijui. Turime žinoti, kad persirgus šia infekcine liga, dar kurį laiką žmogus jaučia bendrą silpnumą, kvėpavimo funkcijos nepakankamumą dėl plaučių pažeidimų, sumažėja darbingumas.
Dažnai pacientai, sirgę sunkia COVID–19 forma ir jau pasveikę, dar lieka mūsų skyriuje dėl esančio sunkaus kvėpavimo funkcijos nepakankamumo. Skiepai – vienintelė priemonė, galinti padėti išvengti didelio sergamumo, didelio mirtingumo, nes ieškoti išeities tuomet, kada jau yra sunki ligos forma – ne pats geriausias sprendimas“, – teigia A.Valikonis.
Postkovidino sindromo gniaužtai
Infekcinių ligų klinikos vedėjas Eugenijus Preidis primena, kad koronavirusinė infekcija palieka dar ilgai jaučiamų pasekmių. „Šiuo metu mūsų klinikoje yra gydomi 42 pacientai, sergantys COVID – 19 liga. Tačiau nusiraminti neturime pagrindo – šis kelių savaičių laikotarpis gali būti labai kritinis, nes šalyje plinta britaniškojo, Pietų Afrikos susirgimų atmainos.
Deja, tačiau šių atmainų susirgimai jau yra nustatyti ir Panevėžyje. Būtina žinoti, kad po susirgimo šia koronavirusine liga, egzistuoja ir taip vadinamas postkovidinis sindromas, kuris pasireiškia kritusiu darbingumu, nuovargiu, atminties sutrikimais, nervingumu, raumenų skausmais, intensyvesne širdies veikla, kraujospūdžio šokinėjimu. Šie pojūčiai gali tęstis iki 6 mėn.
Pacientai, kurie yra persirgę dar ir pneumonijomis, dažnai yra priversti kreiptis į pulmonologus ir jų padedami gydosi gan ilgai. Suprantame, kad žmonės pavargo nuo karantino, nuo apribojimų, tad neretai jaučiamas lyg ir atsipalaidavimo momentas – mažiau saugomasi, ne visada ir ne visur dėvimos apsauginės veido kaukės, ne visada laikomasi būtinojo socialinio atstumo, ne visada laikomasi būtinų higienos reikalavimų.
Tai, patikėkite, labai pavojingas ir galintis labai brangiai kainuoti abejingumo šiai grėsmingai infekcinei ligai pasireiškimas. Siekdami būti saugūs ir, tuo pačiu, apsaugoti savo artimuosius ir aplinkinius, neturime teisės ignoruoti karantininio laikotarpio reikalavimų ir nedvejojant, atsiradus galimybei, vakcinuotis“, – sako E.Preidis.
Du būdai apsaugantys nuo užsikrėtimo
Direktoriaus pavaduotojas medicinos reikalams Dr. Mindaugas Vaitkus teigia, kad įgyti imunitetą ligai galima tik dviem būdais. „Kaip nesirgti COVID – 19 liga yra du būdai – persirgti šia liga, įgauti imunitetą ir vėliau nebesirgti, arba vakcinuotis, kuomet skiepo pagalba žmogui sukeliamas imunitetas prieš šį virusą. Taigi, kas ko norime?
Ar norime, kad liga pasireikštų ir, neduok Dieve, mes nukeliautume iki reanimacijos ir neturėtume realios garantijos dėl pilno pasveikimo, ar pasiskiepyti ir turėti tokį patį ar net didesnį imunitetą ir, kad ir susirgimo COVID – 19 liga atveju, išvengtume rimtesnių šios ligos formų. Mes patys turime apsispręsti ir rinktis. Virusas niekur nedingo ir, tikriausiai, dar ilgai niekur nedings – jis prisitaiko, kad išgyventų, jis piktėja, plinta, mutuoja, virusas nori gyventi, tačiau gyventi jis gali tik pereidamas iš žmogaus į žmogų per kvėpavimo takus ir niekaip kitaip.
Taigi, norėdami nuo jo apsisaugoti, privalome dengti burną, nosį, kad neįkvėptume jo, laikytis socialinio atstumo, naudoti dezinfekavimo priemones ir laikytis elementariosios higienos. Persirgus COVID – 19 liga, žmogaus organizmas gan ilgai atsistatinėja (dusulys, kvėpavimo funkcijos sutrikimas), bet gydymo nuo šių liekamųjų reiškinių šiandien nėra – organizmas pats turi kovoti.
Liga ypatingai pažeidžia plaučius, nes patenka per kvėpavimo takus. Po to atsistatymo laikotarpis yra ilgas ir sunkus, ne pažeidimas apima visus plaučius. Žmogus dūsta, dūsta visas organizmas – širdis, smegenys – ir jokie aparatai nebegali įnešti taip reikalingo deguonies. Vienintelis patikimas ir apsaugantis veiksmas šiandien, mano giliu įsitikinimu, yra skiepijimasis. Visos vakcinos veikia vienodai puikiai – jos patikrintos, sertifikuotos, veiksmingos ir saugios“, – dėl skiepų nuramina medikas.
