Dabar plačios šypsenos, kaip ir dantų implantai – įprasta kasdienybė. Kaip tvirtina odontologijos ekspertai, tobulėjančios technologijos leidžia implantus įsriegti net ir tiems, kam dantys pašalinti prieš kelis dešimtmečius.
„Kai trūkstamų dantų vietoje žandikaulis ilgą laiką negauna natūralaus kramtymo krūvio, jis pamažu nyksta. Kaulinio audinio tirpimas ypač progresuoja praėjus 6-8 mėnesiams po danties pašalinimo. Jei per šį laikotarpį nepradėjote implantacijos procedūros, vėliau gali prireikti kaulo priauginimo – augmentacijos“, – aiškino Justė Strups, odontologijos klinikos „Šypsenos akademija“ burnos chirurgė.
Kaulo augmentacija – tai nuosavo paciento kaulo arba kaulo pakaitalo priauginimas ten, kur jo trūksta, norint atkurti prarastus dantis ant implantų.
Gydytoja išskyrė dvi pacientų kategorijas, kuriems tenka atlikti kaulo priauginimą. Didžioji dalis tiesiog yra praleidę tinkamą laiką implantacijai po dantų pašalinimo.
O kita grupė, kai pacientai kreipiasi dėl įvairių priežasčių netekę savo dantų implanto.
Būtent tuomet stebimi didžiausi kaulo ir dantenų defektai, reikalaujantys ilgo gydymo bei sudėtingų procedūrų.
„Kai kuriais atvejais gali prireikti net kelių chirurginių intervencijų, kol pacientui bus pradedamas protezavimas ant dantų implantų. Atliekant kaulo augmentaciją naudojamos skirtingos medžiagos ir skirtingos technikos. Esant mažam kaulo pločio trūkumui ar uždariems defektams gali būti naudojami dirbtiniai kaulo pakaitalai. Tačiau esant didesniam kaulo pločio ar net aukščio netekimui turi būti naudojamas paciento nuosavas kaulas, atliekama ir minkštųjų audinių augmentacija“, – pasakojo burnos chirurgė.
Teigiama, jog didžioji dalis pas odontologą einančių žmonių jaučia skausmo baimę ir nerimą, tačiau gydytoja Justė Strups ramina, kad šiuolaikinėje odontologijoje skausmas yra valdomas ir kaulo augmentacija nėra kažkuo išskirtinė.
Sėkmingą augmentaciją didžia dalimi nulemia gydytojų kvalifikacija ir naudojamų medžiagų kokybė.
Patikimų gamintojų kaulo pakaitalai, barjerinės membranos ar vienkartiniai instrumentai kainuoja brangiau ir augmentacija nėra pigi.
Burnos chirurgė Justė Strups akcentavo, kad būtina branginti natūralius dantis ir reguliariai, bent kartą per pusmetį, apsilankyti pas odontologą ar burnos higienistą.
„Augmentacijos procedūra yra iššūkis ir gydytojui, ir pacientui. Taigi, rūpinkimės, prižiūrėkime, valykime ir mylėkime savo dantis, kad jie būtų sveiki. O jei visgi tenka pakeisti beviltišką dantį implantu – pasitikėkite šiuolaikiniu medicinos mokslu ir profesionalais“, – kvietė gydytoja.
