„Šiandien valandos bėgyje gavau iš VVKT rekomendaciją, kuria tarnyba, kaip ir kitos Europos Sąjungos valstybės, atsargumo sumetimais rekomenduoja sustabdyti vakcinavimą „AstraZeneca“ vakcina, – informavo A.Dulkys.
Per keliolika valandų – trys pranešimai apie kraujo krešulių atvejus Lietuvoje
Savo ruožtu VVKT viršininkas Gytis Andrulionis tvirtino, kad sprendimas stabdyti skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina Lietuvoje buvo priimtas per pastarąsias keliolika valandų gavus tris pranešimus apie nepageidaujamas reakcijas, susijusias su tromboembolijos reiškiniais.
„Per pastarąsias keletą dienų, tiksliau, keliolika valandų, mes gavome tris pranešimus apie sunkias įtariamas netikėtas, būtent netikėtas, nepageidaujamas reakcijas, susijusias su tromboembolijos reiškiniais, pasireiškusiais Lietuvoje vakcinuotiems „AstraZeneca“ vakcina pacientams. Sąsajų, ar tai yra atsitikę dėl vakcinos, ar tiesiog laike sutapo po vakcinavimo, tokių įrodymų šiai dienai neturime“, – aiškino VVKT viršininkas.
Vienas tromboembolijos atvejis fiksuotas Mažeikiuose, dar po vieną – Šakiuose ir Vilniuje. Apie neigiamus reiškinius pranešė vyresnio amžiaus moterys, vyresnės nei 80 metų.
Sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys pabrėžė, kad tiek Europos vaistų agentūra (EVA), tiek Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, jog šiai dienai nėra pagrįstų įrodymų, kad vakcina gali padidinti kraujo krešulių riziką.
Ministras paaiškino, kad vakcinavimo centrai nuo trečiadienio ryto „AstraZeneca“ vakcinos nebenaudos, tačiau negalėjo pasakyti, iki kada tiksliai stabdomas skiepijimas ja. A.Dulkys viliasi, kad galutinis vertinimas bus pateiktas jau šį ketvirtadienį.
VVKT vadovas: „Klausimų iš tikrųjų yra“
VVKT viršininkas G.Andrulionis priminė, kad „AstraZeneca“ gamintojo vakcina yra registruota tiek Europos Komisijos, tiek Europos vaistų agentūros, o informacija apie vakcinos naudos ir rizikos santykį nuo jos registracijos esą lieka nepakitusi.
„Kitaip sakant, šiai dienai nėra abejonių, kad nauda viršija rizikas, tačiau turime keletą esminių aspektų, dėl kurių tokie sprendimai buvo priimti. Visų pirma, naujausi mūsų surinkti duomenys tokie, kad 16 Europos ekonominės erdvės ir Europos Sąjungos valstybių yra laikinai sustabdžiusios skiepijimą viena ar visomis „AstraZeneca“ vakcinos serijomis.
Absoliuti dauguma tokių atvejų yra priimti sprendimai iki Europos vaistų agentūra pateiks savo vertinimus“, – sprendimą laikinai stabdyti vakcinaciją „AstraZeneca“ Lietuvoje argumentavo G.Andrulionis.
Anot VVKT vadovo, tie vertinimai jau yra prasidėję ir toliau tęsis tiek trečiadienį, tiek ketvirtadienį. Tikimasi, kad būtent ketvirtadienį bus pateikta išvada „signalo dėl tromboembolinių reiškinių atvejo vertinimui“.
„Bet tą sprendimą stabdyti vakcinavimą „AstraZeneca“ valstybės yra priėmusios todėl, kad nebūtinai tą 18 dieną viskas pasibaigs. Klausimų iš tikrųjų yra. Ir pats registruotojas, ir pati kompanija yra pateikusi tam tikrus vertinimus ir atsakymus, ir Europos vaistų agentūros, ir mūsų ekspertai ten dalyvauja, ir visus juos vertina.
Kaip tik šiandien buvo pradėti vertinimai tiek ikiklinikinių, tiek klinikinių duomenų. Kitaip sakant, žiūrima nuo pat pradžių, iš kur tos rizikos atsirado, ką jos reiškia ir kaip jas vertinti“, – aiškino jis.
G.Andrulionis pažymėjo, kad nė viena šalis nėra visam laikui sustabdžiusi skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina. Visos valstybės tik laikinai pristabdė skiepijimo šio gamintojo vakcina procesus, kol įsitikins jos saugumu.
Kartu VVKT viršininkas akcentavo, kad Europoje nepageidaujamos reakcijos į vakcinas fiksuotos pas visus jų gamintojus, ne tik „AstraZeneca“. Tačiau šiuo metu būtent šis vakcinos gamintojas atsidūrė po padidinamuoju stiklu, nes gaunama informacija apie galimus tromboembolijos atvejus nebuvo įvardyta nepageidaujamų reakcijų apraše.
Grėsmė vakcinacijos planui?
A.Dulkys pripažino, kad jeigu Lietuvoje ilgesniam ar visam laikui būtų nustota naudoti „AstraZeneca“ vakciną, tuomet dėl sumažėjusio skiepų kiekio užsitęstų ir pati vakcinacija. „Tai paveiks vakcinacijos planą gana reikšmingai. Mes vis tiek kalbame apie antrojo metų ketvirčio nemažus skiepų kiekius. Artimiausią savaitę mes atnaujinsime ir vakcinacijos grafiką.
Deja, tie kiekiai, kuriais tiekimą didina „Pfizer“ ir kiek mažėtų dėl „AstraZeneca“ praradimo, man vis tik sunkiai balansuojasi. Bendroje sumoje matau, kaip vakcinacijos sulėtėjimą. Tikėkimės, kad tos abejonės bus išsklaidytos, kuo greičiau (...) Manau, kad bus pasistengta, kuo greičiau sudėti visus taškus ir duoti aiškumo“, – vylėsi ministras.
Galutinis sprendimas gali užsitęsti
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė aiškino, kad tarnyba nuodugniai stebėjo skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina procesą, stebėta ir tai, kas vyksta kitose šalyse.
„Iki praeitos savaitės pabaigos mes kažkokių nerimą keliančių pranešimų nebuvome gavę. Bet, kadangi žmonės skaito spaudą, domisi, seka įvykius (…) susidaro toks įspūdis, kad kai kurie žmonės viešojoje erdvėje vykstančių svarstymų buvo paskatinti pranešti apie nepageidaujamas reakcijas, kurios, kaip įtariama, yra susijusios su tromboembolijos reiškiniais po vakcinacijos „AstraZeneca“ vakcina“, – dėstė specialistė.
Pasak jos, trys pranešti atvejai buvo sunkūs. Tai ir paskatino imtis papildomų atsargumo priemonių: „Noriu dar kartą pabrėžti, kad mūsų sprendimas nėra pagrįstas konkrečiais įrodymais, jog tos sąsajos yra. Iki šiol visose vykstančiose diskusijose ir toliau kalbama ta linkme, kad labai tikėtina, jog tai yra radiniai, aptinkami dėl masinės vakcinacijos. Tiesiog labiau atkreipiamas dėmesys į susirgimą, kuris ir taip būdingas žmonėms.
Tai bazinis susirgimas, kuris nuolat pasitaiko, gana sunkiai yra diagnozuojamas, kol neištinka krizinė situacija. Tai, ką dabar matome, tai pasireiškimas ir labiau matomas tų sutrikimų vaizdas. Kadangi vakcinacija atskleidžia sudirgimus, kurie žmonėms galbūt iki tol nebūtų sieti su kažkuo ir nugultų į statistiką kaip bendras susirgimo dažnis.“
Specialistė pripažino, kad „AstraZeneca“ saugumo klausimas iki ketvirtadienio gali ir nebūti pilnai išspręstas. Ji priminė, kad ir šalių sprendimai kito labai staigiai, todėl neatmeta galimybės, jog neaiškumų dėl vakcinos liks, tačiau žadėjo, kad apie tai bus pranešta. „Tikrai nelaikysime žmonių nežinioje“, – pridūrė ji.
EVA antradienį pareiškė, kad nėra „jokių požymių“, jog bendrovės „AstraZeneca“ ir Oksfordo universiteto sukurta vakcina nuo koronavirusinės infekcijos kai kuriais atvejais lemia kraujo krešulių susidarymą paskiepytiems žmonėms, nors kelios Europos šalys dėl šių įtarimų laikinai sustabdė preparato naudojimą.
Europos Sąjungos farmacijos priežiūros institucija pabrėžė liekanti „tvirtai įsitikinusi“, kad šio preparato nauda nusveria riziką. „Tebesame tvirtai įsitikinę, kad „AstraZeneca“ vakcinos nauda užkertant kelią COVID-19 su susijusia hospitalizacijos ir mirties rizika nusveria šio pašalinio poveikio riziką“, – sakė EVA vadovė Emer Cooke
Besibaimindamos dėl krešulių susidarymo grėsmės skiepijimą „AstraZeneca“ vakcina laikinai sustabdė eilė Europos valstybių. Tarp jų – Latvija, Vokietija, Prancūzija, Italija, Ispanija, Norvegija, Danija, Nyderlandai.
