Oficialiais statistikos departamento duomenimis, širdies bei kraujagyslių ligos vis dar yra dažniausia mirties Lietuvoje priežastis tiek vyrų, tiek ir moterų tarpe.
Nors sveikatos priežiūros specialistai džiaugiasi, jog pirmuosius širdies bei kraujagyslių ligų simptomus pajutę pacientai yra vis dažniau linkę kreiptis į medikus, tačiau kai kurie žmonės yra linkę šiuos sveikatos sutrikimus gydyti savaip.
Gydytojos kardiologės Jolitos Badarienės teigimu, plačiai paplitusi neteisinga informacija apie širdies bei kraujagyslių ligas gali ne tik apsunkinti šių ligų gydymo procesą, tačiau ir tapti žalinga paciento būklei.
Mitas: Gydyti nereikia, jeigu simptomai nėra jaučiami
Faktas: Širdies bei kraujagyslių ligos gali išlikti nepastebimomis ilgą laiką. Būtent dėl šios priežasties specialistai ragina žmones tikrintis kraujo spaudimą reguliariai. Vis dėlto dažnai pasitaiko atvejų, kuomet net ir pastebėję padidėjusį kraujo spaudimą, žmonės į tai dėmesio nekreipia. Įsitikinimas, jog neženkliai padidėjęs kraujo spaudimas nedaro jokios žalos organizmui yra klaidingas.
Specialistų teigimu, toks sveikatos sutrikimas taip pat daro didžiulę įtaką organizmo veiklai bei sukelia rimtesnių komplikacijų riziką ilgalaikėje perspektyvoje. Rekomendacijos kreiptis į medikus dėl net ir nedaug padidėjusio kraujo spaudimo nėra iš piršto laužtos – laiku pradėjus gydyti šį sutrikimą, ženkliai sumažėja komplikacijų tikimybė ateityje.
Normalus arterinis kraujospūdis turėtų neviršyti 140/90 mmHg. Optimalus – 120/80 mmHg ir mažiau. Dažnai manoma, kad vyresniems žmonėms taikomi kiti arterinio kraujospūdžio normatyvai, tačiau tai netiesa. Nepriklausomai nuo amžiaus, siektinas normalus kraujospūdis yra mažesnis nei 140/90 mmHg.
Mitas: Alkoholis padeda sumažinti kraujo spaudimą
Faktas: Populiarus įsitikinimas, jog alkoholis gali būti puiki priemonė siekiant sumažinti padidėjusį kraujo spaudimą taip pat yra klaidingas. Nedidelis alkoholio kiekis gali sumažinti kraujo spaudimą trumpam, tačiau laikui bėgant ši priemonė gali tapti visiškai priešingo efekto padariniu.
Be to, pavartojus alkoholio po kurio laiko ne tik kraujospūdis ima kilti, bet padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Alkoholis gali sąveikauti ir su pačiais kraujospūdį mažinančiais vaistais, tokiais, kaip beta blokatoriai, alfa adrenoblokatoriai, ko pasekoje gali atsirasti galvos svaigimas, staigus kraujospūdžio kritimas.
Mitas: Aukštas kraujo spaudimas yra būdingas tik vyresnio amžiaus žmonėms
Faktas: Nors padidėjusio kraujo spaudimo simptomus žymiai dažniau jaučia kiek vyresnio amžiaus žmonės, tačiau šią problemą taip pat gali turėti ir jaunesni asmenys. Net ir būnant 20 – 30 m. amžiaus gali būti padidintas kraujospūdis.
Literatūros duomenimis aukštą kraujospūdį turi 22 proc. 18- 39 m. amžiaus, 55 proc. 40 -59 m. amžiaus ir 75 proc. 60 m. ir vyresni asmenys (1).
Nuolatinis skubėjimas, stresas bei žalingi įpročiai gali tapti pagrindinėmis padidėjusio kraujo spaudimo priežastimis net ir jaunų žmonių tarpe. Pasireiškę pirmieji simptomai turėtų tapti ženklu kreiptis į gydytoją, kad įvertintų Jūsų sveikatos būklę ir sudarytųų individualų tyrimų ir gydymo planą.
Vaistažolės – viskas ko reikia kovojant su aukštu kraujo spaudimu
Faktas: Įvairiausių vaistažolių nauda organizmui yra žinoma jau nuo senų laikų. Gamta mums siūlo begalę įvairiausių augalų, kuriuose apstu vitaminų bei mineralų.
Teigiamą poveikį kraujospūdžiui, kraujagyslių sienelėms turi gudobelė, česnakas, ciberžolė, valgomasis salieras ir kt. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog šios savybės yra viskas ko reikia kovoje su padidėjusiu kraujo spaudimu, tačiau tai tikrai neturėtų tapti pagrindiniu gydymo metodu.
Nėra apibendrintų mokslinių duomenų koks tikrasis ir ilgalaikis vaistažolių poveikis kraujospūdžiui ir visai širdies ir kraujagyslių sistemai. Todėl pastebėjus, kad kraujospūdis matuojant kelis kartus iš eilės yra didesnis nei optimalus (130/80mmHg) reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris įvertins esamą situaciją bei paskirs tinkamą gydymą.
Mitas: Vyresniems žmonėms sumažinti kraujospūdį yra pavojinga
Faktas: Su amžiumi vykstantys senatviniai organizmo pokyčiai, keičia kraujagyslių sienelės struktūrą, taip įtakodami ir patį arterinį kraujospūdį. Tačiau nepaisant žmogaus amžiaus, kraujospūdžio sureguliavimas ženkliai sumažina širdies ir kraujagyslių komplikacijų, tokių kaip, infarktas, insultas ir mirties riziką.
Remiantis naujausiomis Europos hipertenzijos gydymo gairėmis, vyresniems nei 65 m. pacientams tikslinis sistolinis kraujospūdis yra 130 – 139, o diastolinis – 70-79 mmHg (2).
Svarbu pabrėžti, jog hipertenzijos sukeltų komplikacijų tikimybė su amžiumi tik didėja, todėl vyresniems žmonėms palaikyti tikslinį kraujospūdį yra ypatingai svarbu.
„Teva“ kuriami vaistai padeda gydyti daugiau nei 200 milijonų žmonių visame pasaulyje. Mes žinome, jog už kiekvieno paciento slypi istorija. Šie iššūkiai mus įkvepia rasti sprendimus, padedančius kovoti su sveikatos problemomis. Mes taip pat žinome, jog lėtinės ligos daro įtaką pacientų gyvenimui viena ar kita prasme. Būtent todėl ir sukūrėme Rūpinamės Sveikata – vietą, kurioje rasite daugybę naudingos informacijos apie šias ligas, pacientų istorijas bei dar daugiau. Čia taip pat rasite naudingų patarimų, kurie padės jums išvengti sveikatos problemų bei su jumis kovoti.
Apsilankykite https://www.teva.lt/rupinames-sveikata internetiniame puslapyje ir sužinokite daugiau apie širdies bei kitas lėtines ligas.
Literatūros šaltiniai
- https://www.verywellhealth.com/average-blood-pressure-by-age-5085328
- 2018 ESC/ESH Guidelines for the management of arterial hypertension, European Heart Journal (2018) 39, 3021–3104
NPS-LT-NP-00008
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su „Teva Baltics“.