Medikai skiepytis atsisakė
„Aš nesu „antivakseris“, – pabrėžia jau daugiau nei 20 metų vienoje Berlyno ligoninių dirbantys slaugytojas, kuris savo vardo viešinti nenorėjo. Tačiau vyras tikina, kad medikus žeidžia tai, ko iš jų prašo politikai.
„Kaip gali būti, kad tie patys žmonės, kurie beveik metus tiesiogiai kovojo su COVID-19 ir susiduria su labai didele infekcijos rizika, turėtų būti apsaugoti mažiau veiksminga vakcina?“, – retoriškai klausia slaugytojas. Jis tikina tą patį klausimą raštu uždavęs Vokietijos sveikatos apsaugos ministrui Jensui Spahnui ir Dilekui Kalayci, vyriausiajam Berlyno sveikatos apsaugos pareigūnui.
Medikas sako, kad turėjo būti paskiepytas „AstraZeneca“ vakcina nuo COVID-19. Tyrimais įrodyta, kad jos efektyvumas mažesnis nei „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų. Todėl vyras šios vakcinos atsisakė. Tą patį padarė ir maždaug ketvirtadalis jo žinomų kolegų.
Vokietijoje „AstraZeneca“ iki ketvirtadienio buvo rekomenduojama tik jaunesniems nei 65 metų žmonėms ir buvo laikoma netinkama pagyvenusiems žmonėms. Todėl visų pirma ji siūlyta tikslinių profesinių grupių atstovams, kurie dėl rizikos užsikrėsti, yra skiepijami prioriteto tvarka: medicinos specialistams ir slaugytojoms.
„Tai grynas pragmatizmas. Aš nesitikiu kad mums skiriamas kažkoks išskirtinis dėmesys, bet neatrodo sąžininga, kad mumis rūpinamasi prasčiau nei visais likusiais šalies piliečiais“, – sako vyras. Jis nujaučia, kad vėliau, kai nebus jaučiamas toks didelis skiepų trūkumas, gyventojai gaus didesnę dalį efektyvesnių „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų.
Pandemijos akivaizdoje iš gydytojų ir slaugytojų buvo reikalaujama labai daug. Todėl daugelis jų jaučiasi priblošti dėl to, kad politikai ir visuomenė nepakankamai juos vertina. Jie taip pat išgyvena nuolatinę infekcijos baimę, nori būti apsaugoti, kaip ir kiekvienas pacientas.
„AstraZeneca“ vakcinos neturi kur dėti
„AstraZeneca“ vakcina patvirtinta Europos Sąjungoje sausio pabaigoje ir pradėta naudoti dar palyginti neseniai. Ji nesulaukia tiek daug pagyrų iš sveikatos priežiūros specialistų. Ne visi nusiteikę skeptiškai, bet nepatenkintų ja tiek, kad tai jau tapo rimta problema Vokietijoje.
Interviu laikraščiui „Rheinische Post“ net Frankas Ulrichas Montgomeris, žodžio kišenėje neieškantis Pasaulio medicinos asociacijos pirmininkas, iš esmės pareiškė, kad „AstraZeneca“ vakcina daugeliui yra antrasis pasirinkimas. „Negalime užglaistyti fakto, kad ji yra mažiau efektyvi“, – sakė jis ir pridūrė manąs, kad žmonės, turintys didesnę infekcijos riziką, pavyzdžiui, medicinos personalas, turėtų būti skiepijami veiksmingesnėmis vakcinomis.
Panašūs pareiškimai bei pranešimai apie neva stiprų šalutinį poveikį žaibo greičiu paplito internetinėje erdvėje. Taigi nenuostabu, kad Vokietijoje sužinoję, kad jiems siūloma AstraZeneca“ vakcina, skiepų kabinete taip ir neapsilanko. Heseno federalinės žemės pareigūnai tyliai pripažino, kad šios vakcinos jie paprasčiausiai neturi, kur dėti, nes žmonės jos atsisako.
Saksonijos žemė pranešė, kad beveik visuose vakcinacijos centruose yra nemokami susitikimai. Vokietijos Raudonasis Kryžius pranešė, kad beveik 50 atvejų žmonės nepasirodė paskirtiems skiepams – arba jie bandė gauti kitokią vakciną. Iš įvairių šalies kampelių pasiekia naujienos apie atvejus, kai skiepytis atvykę vokiečiai prašė kitos vakcinos. Todėl nepanaudotos „AstraZeneca“ vakcinos atsargos kaupiasi šaldytuvuose.
Sveikatos apsaugos ministrui J.Spahnui blogų naujienų lavina tuo nesibaigia. Vakcinos buvo patvirtintos pavėluotai, atsargų buvo nedaug, o dabar sveikatos priežiūros specialistai skeptiškai vertina skiepą, kurio naudojimą palaimino aukščiausios valdžios institucijos. Valstybė pripirko galybę vakcinos, bet atrodo, kad žmonės ją atmeta. Kovą šalį pasieks jau nebe šimtai tūkstančių, o keli milijonai vakcinos dozių. Tad kaip šį skiepą reikės panaudoti ateityje?
Daugelis nesupranta tikrosios vakcinos naudos
Žinoma, kad nevienareikšmės naujienos apie vakciną tarp gyventojų pasėjo nepasitikėjimą. Visgi „AstraZeneca“ vakcina – svarbus ginklas, kuris turi paankstinti galimą pergalės prieš pandemiją datą. Vokietijos kanclerė Angela Merkel skelbė, kad iki rugsėjo mėnesio kiekvienam šalies gyventojui bus pasiūlyta vakcina. Dabar politikės planui kilo rimtas pavojus.
Vien „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų gali nepakakti, norint iki rudens paskiepyti bent 50 milijonų Vokietijos gyventojų. Todėl būtina gyventojams geriau paaiškinti, kokį svarbų vaidmenį kovoje su pandemija gali atlikti „AstraZeneca“ vakcina. Šiuo metu stebimą vaizdą drąsiai galima pavadinti viešųjų ryšių katastrofa.
Objektyviai vertinant, „AstraZeneca“ vakcina gali gana greitai sulėtinti pandemiją, nepaisant to, ar ji skiriama autobusų vairuotojams, kasininkams ar slaugytojoms. Apibendrinantys tyrimų, atliktų skiepo tvirtino proceso metu, rezultatai parodė, kad vakcinos veiksmingumas, vartojant dvi dozes, yra 60 proc.
Savaime suprantama, kad šis skaičius atrodo mažas, lyginant su „Pfizer“ ir „Moderna“ vakcinų rezultatais, kurių skelbiamas efektyvumas siekia net 95 proc. Tačiau būtina suprasti, kad šis procentas nenurodo, kiek žmonių vakcina veikia ir kiek neveikia. Nurodoma procentinė dalis, kuria sumažėja visų (!) paskiepytų žmonių rizika užsikrėsti COVID-19, palyginti su neskiepytais žmonėmis.
Šiek tiek matematikos gali padėti geriau suprasti. Specialistai tvirtina, kad vakcinos svarbos visuomenei tinkamai suprasti negali net eiliniai medikai. „Daugelis gydytojų net nesupranta pagrindinės statistikos, nes tai nėra jų specializacijos sritis. Deja, plačiai paplitęs kolektyvinis aklumas skaičiams yra tiesiog žalingas“, – sako Gerdas Gigerenzeris, dirbantis Makso Planko žmogaus raidos institute.
Koronaviruso pandemijos metu begalinę svarbą įgavo rizikos užsikrėsti apskaičiavimas. Galimybę susirgti niekada nėra lygi šimtui procentų. Net jei žmogus neskiepytas ir dirba ligoninėje. Galų gale, ne kiekvienas žmogus suserga sunkiai, daugeliu atveju jis ligos net nepajaučia.
Taigi, norėdami sužinoti, kaip gerai veikia vakcina, gamintojai dešimtis tūkstančių žmonių, kurie dalyvauja vakcinos bandymuose, suskirsto į dvi grupes. Vieni gauna vakciną, o kiti – placebą. Tada reikia laukti, kol atsiras statistiškai reikšmingas susirgimų skaičius.
Palyginus dvi grupes, paaiškėja, skaičius atvejų, kai vakcina užkirto kelią susirgimui. Jei skiepas neveikia, tuomet abiejose grupėse matomas maždaug toks pats kiekis sergančiųjų. Jei vakcina sukuria apsaugą, užsikrėtusių vakcinuotų žmonių skaičius yra mažesnis nei placebą gavusiųjų grupėje.
Išankstinio registravimo tyrimų metu „AstraZeneca“ veikliąja medžiaga arba placebu aprūpino maždaug 10 500 žmonių. 218 tiriamųjų susirgo COVID-19. Bet 154 jų buvo gavę placebą, o 64 paskiepyti. Taigi tyrimo laikotarpiu vakcinacija ligos išvengti padėjo 90 žmonių, o tai reiškia, kad vakcina sumažino riziką užsikrėsti koronavirusine infekcija maždaug 60 procentų.
Kalbos apie šalutinį poveikį – muilo burbulas
Su skaičiais nepasiginčysi. „Pfizer“ ir „Moderna“ rezultatai yra geresni, tačiau „AstraZeneca“ vakcina vis tiek žymiai sumažina riziką. Dar svarbiau yra sunkių ligų, kurių galima išvengti skiepijant, dažnis. Ir tampa akivaizdu, kad visos vakcinos, kurios iki šiol buvo patvirtintos Europos Sąjungoje, beveik 100 proc. apsaugo nuo sunkių ligos atvejų. Tai reiškia, kad daugelis tų, kurie sirgtų sunkiai, būtų gydomi ligoninėje ir jų gyvybei kiltų grėsmė, skiepo dėka persirgtų palyginti lengva ligos forma.
Tai ypač galioja „AstraZeneca“ vakcinai: remiantis neseniai atlikta apžvalga, po antrosios dozės nei vienas tyrimo dalyvis nesusirgo taip sunkiai, kad turėjo būti hospitalizuotas ar mirė.
Vokietijos sveikatos apsaugos ministras J.Spahnas suskubo patikinti, kad tuoj pat pasiskiepys „AstraZeneca“ vakcina, kai tik ateis jo eilė.
Kristianas Drostenas, išgarsėjęs Vokietijoje ne tik kaip mokslininkas, bet ir kaip labai populiarios tinklalaidės apie pandemijos raidą kūrėjas, teigė, kad viešojoje erdvėje daug kas buvo suprasta neteisingai. „AstraZeneca“ vakcina yra labai geras produktas, o ne „antrarūšis pasirinkimas“.
Prašymai pasitikėti vakcinos verte – neatidėliotinai reikalingi, mat, daugybė Vokietijos ligoninių ir greitosios pagalbos tarnybų medicinos darbuotojų „AstraZeneca“ skiepo atsisakė. Prie to stipriai prisidėjo internetą užplūdusi gausybė pranešimų apie esą stiprų jos šalutinį poveikį.
Ypač smarkiai nukentėjo viena ligoninė Braunšveige. Iš 88 paskiepytų darbuotojų 37 susirgo. „Jaučiausi taip, lyg kažkas mane būtų leidęs per mėsmalę“, – sakė intensyviosios terapijos slaugytoja Kati Schmidt. Ji dvi dienas praleido lovoje. Kai žinia apie šalutinį poveikį pasklido po ligoninę, noras skiepytis daugeliui išgaravo. Vyresnysis gydytojas Nikolas Bollenbachas, aistringas dviratininkas, buvo vienas paskutiniųjų paskiepytų šios ligoninės darbuotojų ir kitą naktį jis taip pat pajautė įprastus simptomus. „Šeštadienį toks pat išsekęs, kaip po 200 kilometrų lenktynių dviračiais“, – sako jis.
Kalbant atvirai, nei N.Bollenbachas, nei jo kolegos nepatyrė jokio šalutinio poveikio. Tai iš tikrųjų nėra šalutinis poveikis – tai reakcijos į vakciną, pastebėtos ir paskelbtos visuose tyrimuose. Šie simptomai išnyksta vos po kelių dienų.
Dar praėjusiais metais Niujorke dirbantis mokslininkas Florianas Krammeris pastebėjo, kad tiek „Pfizer“, tiek „Moderna“, tiek „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19, sukelia stipresnes reakcijas nei įprasti skiepa. „Apie tai reikia pranešti labai aiškiai“, – sako F. Krammeris, kitaip pasiskiepiję žmonės klaidingai pagalvos: „skiepai mane susargdino“.
Kad ligoninių skyriuose ar greitosios medicinos pagalbos tarnybose staiga nepritrūktų darbo rankų, valdžia išplatino rekomendaciją skiepijimą paskirstyti tarp skyrių, neskiepyti visų darbuotojų iš karto.
Reikia pažymėti, kad „AstraZeneca“ vakcina skiriama daugiausia jaunesniems žmonėms, tarp jų yra daugiau reakcijų. Jų imuninė sistema yra aktyvesnė nei vyresnio amžiaus žmonių, todėl jie stipriau reaguoja į skiepus.
Bet ar pakaks tokių mokslinių paaiškinimų, kai daugeliui žmonių jau kyla mintis, kad „AstraZeneca“ yra antrarūšė, palyginti su „Pfizer“ ar „Moderna“ vakcinomis?
Ar nenuostabu, kad Vokietijos Raudonasis Kryžius Saksonijoje skelbia, jog dalyje vakcinacijos centrų konsultacijos su vakcinas skiriančiais gydytojais „užtrunka ilgiau“, jei naudojamas skiepas yra „AstraZeneca“? Antai internetinės apklausos duomenys rodo, kad tik 2,8 proc. vokiečių, norinčių pasiskiepyti, greičiausiai pasirinks „AstraZeneca“ produktą.
Tokie ekspertai kaip K.Drostenas mano, kad tikroji rizika slypi viruso mutacijose. Didesnį nerimą jam kelia iš Pietų Afrikos atkeliavusi atmaina, nei „britiškoji“ mutacija, bet ateityje galima tikėtis ir kitų variantų.
Vis dar neaišku, kaip iki šiol patvirtintos vakcinos veiks prieš mutacijas.
