„Sodra“ jau neprašo tirti užsikrėtimo fakto, o ligoninės administracijai nereikia vertinti, ar užsikrėtę medikai teisingai naudojo apsaugos priemones, nes nebeliko tokios prievolės.
Iki 2021-ųjų vasario šalyje galiojo reikalavimas sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems kovidiniuose skyriuose ir užsikrėtusiems koronavirusu, pateikti dokumentus, pagrindžiančius profesinės veiklos funkcijų vykdymo ir ligos priežastinį ryšį. Kitaip sakant, reikėjo pildyti specialią formą ir įrodyti kontaktą – nuo kokio paciento medikas užsikrėtė.
Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas profesorius Liutauras Labanauskas teigė, kad toks reikalavimas buvo perteklinis, nes kėlė administracinę naštą, taip pat slėgė medikus, kurie savo darbe ir taip patiria didelę nervinę, emocinę ir protinę įtampą.
Kadangi COVID-19 liga yra nauja, šeimos gydytojai anksčiau nekoduodavo jos kaip profesinės ligos, nors teisės aktai reglamentuoja, kad infekcinės ligos kai kuriais atvejais gali būti profesinėmis ligomis.
Tačiau tobulinant teisės aktus, kartais tenka nueiti ilgą kelią, o ligos išmokų nukentėjusiems nuo koronaviruso reikia jau dabar.
„Mus konsultavę advokatai išaiškino, kad nebūtina keisti įstatymo. Bet tada atsitiko toks dalykas – neliko galimybių teikti COVID-19 ligos kaip profesinės ligos, nes ji turi turėti liekamuosius reiškinius.
Kadangi ne visiems koronaviruso infekcija sukelia tokių pasekmių, medikams reikėdavo pildyti specialią formą, kad jie turėjo kontaktą su infekuotu asmeniu, o tai praktiškai neįmanomas reikalavimas“, – pasakojo L.Labanauskas.
Dar viena aplinkybė žeidė medikų orumą, tai suvaržyta teisė gauti didesnę ligos išmoką.
Kol COVID-19 liga nebuvo koduojama kaip profesinė liga, ligos išmoka susirgusiems sveikatos priežiūros specialistams būdavo skiriama 62 proc. nuo atlyginimo.
Todėl Lietuvos gydytojų sąjunga ir Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į Vyriausybę, socialinių reikalų ir darbo ministeriją bei sveikatos apsaugos ministeriją dėl būtinybės šalinti biurokratinius trukdžius.
Lietuvoje prasidėjus antrajai karantino bangai, daugeliu atvejų buvo neįmanoma nustatyti užsikrėtimo aplinkybių, nes juodžiausiomis dienomis šalyje būdavo beveik 4000 naujų užsikrėtimo atvejų.
Įrodyti, kas nuo ko užsikrėtė, galėtų padėti nebent sekoskaitos duomenys, kurie parodo, kokia yra koronaviruso atmaina. Užkrečiamųjų ligų specialistas profesorius Saulius Čaplinskas teigė, kad norint atsakyti, kas nuo ko užsikrėtė, tai taip pat sudėtinga kaip nustatyti tėvystę.
Todėl L.Labanauskas džiaugėsi, kad Lietuvos gydytojų sąjungai pavyko apginti susirgusių medikų teises.
Nemažai šeimos gydytojų jau perrašė atgaline data kodus ligos istorijose, kad jų kolegoms medikams COVID-19 infekcija būtų pripažinta kaip profesinė liga.
Todėl nukentėjusieji nuo koronaviruso medikai sulauks didesnės išmokos.
Tačiau jei medikas užsikrėtė koronavirusu atostogaudamas, slidinėdamas ar keliaudamas po užsienio kurortus, COVID-19 infekcija negali būti profesinė liga, vadinasi, didesnė išmoka nukentėjusiajam nepriklauso.
„Sodros“ Komunikacijos skyriaus vedėjas Saulius Jarmalis teigė, kad jei gyventojas užsikrėtė COVID-19, vykdydamas profesines pareigas, kai kontaktas su sergančiais COVID-19 yra būtinas ar neišvengiamas, jam gali būti skiriama didesnė 77,58 proc. ligos išmoka ( įprasta išmoka yra 62,06 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio).
Kas trečias susirgęs gavo didesnę išmoką
Nustačius COVID-19 ligą, nuo šių metų pradžios didesnės ligos išmokos yra mokamos ne tik medikams, bet ir švietimo darbuotojams, pareigūnams, jeigu jie virusu užsikrėtė ne nuo savo kolegų, o tiesiogiai atlikdami savo profesines pareigas. Tai patvirtinti prašoma darbdavių.
Pavyzdžiui, medikui išduodamas nedarbingumo pažymėjimas, kuriame COVID-19 nurodoma kaip profesinė liga. Šeimos gydytojas aplinkybių nerašo, tačiau ligos kodą nurodo atsižvelgęs į paciento pateiktą informaciją.
„Gavusi nedarbingumo pažymėjimą su atitinkamu kodu „Sodra“ visada kreipiasi į darbdavį ir prašo patvirtinti, kad žmogus užsikrėtė vykdydamas savo profesines pareigas bei trumpai nurodyti aplinkybes“, – teigė S.Jarmalis.
Tik jei darbdavys patvirtina, kad žmogus užsikrėtė vykdydamas tiesiogines savo pareigas, o kontaktas su sergančiaisiais COVID-19 yra neišvengiamas, skiriama 77,58 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka.
Jeigu darbdavys neaptvirtina, kad žmogus užsikrėtė vykdydamas savo profesines pareigas, mokama įprasta 62,06 proc. kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio ligos išmoka.
„Sodros“ duomenimis, per praėjusius metus ir šiemet iki vasario pradžios buvo apie 7000 tūkst. gyventojų, kuriems išduoti nedarbingumo pažymėjimai, o COVID-19 nurodyta kaip profesinė liga.
Kas trečias iš jų gavo padidintą ligos išmoką, didžioji dauguma yra medikai ir pareigūnai.
