„Kalbant apie pandemijos valdymą, tiek iš visuomenės, tiek ir iš konkretaus žmogaus perspektyvos, priimti sprendimą atidėti savo vakcinavimą, kai tam jau yra galimybė, tikrai nėra racionalu. Todėl tikrai ragintume žmones, kurių vakcinavimo eilė ateina, skiepytis, nepriklausomai nuo to, kokia vakcina.
Visos trys vakcinos šiuo metu naudojamos Lietuvoje, yra patvirtintos Europos vaistų agentūros: patvirtintas tiek jų efektyvumas, tiek saugumas ir kitos savybės, ir jos visos yra veiksmingos, tą galima drąsiai teigti“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė jis.
S. Krėpšta taip pat pabrėžė, kad savalaikis skiepijimas itin svarbus, siekiant sumažinti hospitalizuojamų žmonių skaičių.
„Negalima žiūrėti vien tik į užsikrėtimų mažinimo veiksmingumą, antras labai svarbus kriterijus yra būtent hospitalizacijos skaičiaus sumažinimas ir kiek žmonių, paskiepytų konkrečia vakcina, išvengia sunkių ligos formų ir nepatenka į ligoninę“, – kalbėjo jis.
Vertindamas visuomenėje kylančias abejones dėl „AstraZenecos“ vakcinos veiksmingumo, prezidento patarėjas pažymėjo, kad jos veiksmingumu galima įsitikinti pažvelgus į rezultatus Jungtinėje Karalystėje (JK).
„Paskutiniai duomenys iš JK, kurioje daugiausia yra skiepijama būtent „AstraZeneca“ vakcina, rodo tikrai gana gerus rezultatus. Net atsižvelgiant į įvairius naujus viruso mutacijos atvejus, būtent JK sunkių pacientų vyresnio amžiaus žmonių grupėje sumažėjo daugiau kaip 80 proc.“, – sakė jis.
„Šiuo metu žmonės yra informuojami, kokia vakcina yra jiems suplanuota pateikti, jie tą žino prieš ateidami, bet (skiepijimosi – ELTA) atidėjimas tikrai yra visiškai neracionalus, tiek žvelgiant iš konkretaus žmogaus pusės, tiek iš visuomenės pusės“, – dar kartą akcentavo S. Krėpšta.
„Žaliojo paso“ vizija
„Žaliasis pasas“ pasiskiepijusiems nuo COVID-19 galėtų pradėti veikti kaip priemonė kelionėms Europos Sąjungos viduje, šalies viduje jis daugiau laisvės galėtų suteikti tik užtikrinus platų vakcinų prieinamumą, sako prezidento patarėjas.
„Prezidentas dar praėjusią savaitę Europos Vadovų Taryboje išreiškė palaikymą šiai idėjai. Tas „žaliasis pasas“ ar skiepų sertifikatas galėtų veikti ES, jis būtų efektyviausias, jeigu jis veiktų panašiomis taisyklėmis visose Europos Sąjungos šalyse ir visų pirma suteiktų galimybę keliauti tarp Europos valstybių sienų su mažesniais ribojimais negu turime šiuo metu“, – antradienį sakė S.Krėpšta.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) pranešė, jog per mėnesį pasiūlys Europos Sąjungai taisykles dėl „žaliojo paso“ pasiskiepijusiems nuo koronaviruso. Jos teigimu, ši sistema leistų žmonėms palaipsniui saugiai keliauti Europos Sąjungoje arba už jos ribų.
Pasak S. Krėpštos, tai „prasminga idėja“ ir tokia platforma leistų sujungti informaciją apie skiepus iš visų Europos Sąjungos valstybių.
„Lietuvoje taip pat vyksta procesai pateikti duomenų masyvus, kad galėtume registruoti tuos lietuvius, kurie, be abejo, pritaria tokiam registravimui, į sistemą, ir tai galėtų palengvinti keliavimą tarp Europos Sąjungos sienų“, – sakė prezidento patarėjas.
Jo teigimu, nors kitose šalyse tokie pasai naudojami ir šalies viduje, sprendžiant dėl daugiau atlaisvinimų pasiskiepijusiems žmonėms, tokią galimybę svarstyti būtų verta tuomet, kai bus pasiektas masinis vakcinavimas ir didelis skiepų prieinamumas.
„Jis turi būti susijęs su vakcinų prieinamumu, nes taikyti tam tikrus įvairius ribojimus šalies viduje, neturint galimybės visiems asmenims prieiti prie vakcinų, tai, be abejo, taip pat nebūtų visiškai teisinga“, – sakė S. Krėpšta.
Pasak jo, prezidentas palaikytų tokią „žaliojo paso“ idėją, kuri apimtų ne tik pasiskiepijusius bet ir persirgusius žmones.
Po praeitą savaitę įvykusio virtualaus ES viršūnių pasitarimo šiuo klausomu U. von der Leyen nurodė, kad skiepų sertifikatai gali būti parengti tik per tris mėnesius ir kad ši sistema turės atitikti duomenų apsaugos standartus.
Tai turėtų būti skaitmeninis arba fizinis dokumentas, patvirtinantis, kad jo pateikėjas yra pasiskiepijęs, todėl gali lankytis pramogų, sporto arba maitinimo objektuose.
Dalis valstybių, pirmiausia priklausomų nuo turizmo, ragina kuo greičiau įvesti tokią priemonę, kuri atlaisvintų galimybes keliauti nesiizoliuojant. Vis dėlto dauguma ES šalių mano, kad toks žingsnis būtų pernelyg ankstyvas ir, nesant pakankamo skiepų tiekimo, sukurtų dviejų lygių visuomenę, kur vieni žmonės turėtų daugiau laisvių nei kiti.
