Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) specialistė gydytojai pranešė, kad vienas iš Šiaulių tyrimui dėl COVID-19 nustatymo atsiųstas mėginys davė teigiamą rezultatą.
Koronavirusas buvo nustatytas prieš keturias dienas iš Veronos (Italija) namo grįžusiai 39 metų šiaulietei. Ši moteris tapo pirmąja COVID-19 paciente Lietuvoje, o RŠL Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriaus gydytojai – pirmaisiais gydytojais šalyje, kuriems teko gydyti šią ligą.
Penktus metus RŠL Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje dirbanti Z.Kovaliova pirmąją COVID-19 pacientę gydė kartu su savo kolegomis: gydytoja Judita Minickaite – Katiniene ir skyriaus vedėju Aidu Kaušu.
Kaip buvo gydoma pirmoji COVID-19 pacientė ir kas per metus pasikeitė gydant šią ligą, lrytas.lt klausinėjo šios ligos „gydymo pradininke“ šalyje tapusios Z.Kovaliovos.
– Ar žinios apie COVID-19 plitimą pasaulyje tuo metu Jums kėlė didelį nerimą?
– Kai prasidėjo COVID-19 pandemija, mes gydytojai infektologai buvome sunerimę, nes tai buvo nauja liga. Iš pradžių apie ją žinojome tik tiek, kiek galima sužinoti skaitant spaudos pranešimus.
Vėliau minimalių žinių jau galėjome gauti iš konferencijų, kurias ėmė rengti su šia liga jau susidūrusių šalių gydytojai. Kai COVID-19 protrūkis prasidėjo Italijoje, supratome, kad ši liga neaplenks ir Lietuvos.
– Kaip ruošėtės šios ligos gydymui?
– Mes infekcinių ligų gydytojai apie epidemijas girdime dažnai. Per pastarajį dešimtmetį buvo MERS (artimųjų rytų respiracinio viruso) epidemija, prieš tai – SŪRS (sunkus ūmaus respiracinio sindromo virusas), bet šios epidemijos nevirto pandemijomis. Ilgai Afrikoje negeso Ebolos viruso epidemijos židiniai. Dėl šių ligų protrūkių buvo rengiami mokymai kaip teisingai naudoti AAP (asmens apsaugos priemones) (apsirengti ir nusirengti), taip pat buvo sukaupta ir apsaugos priemonių atsargų.
Tos apsaugos priemonių atsargos labai pravertė, kai COVID-19 pandemijos pradžioje susidūrėme su jų deficitu.
Be to, gydytojai infektologai šios ligos protrūkiui buvo labiau už kitus gydytojus pasiruošę ir morališkai.
Tiesa, duomenų apie šios ligos gydymą tuomet kaip ir kiti gydytojai visame pasaulyje turėjome nedaug. Naujausią informaciją buvo galima rasti mokamuose internetiniuose portaluose. Dauguma šių platformų per pandemiją suteikė nemokamą prieigą prie informacijos susijusios su COVID-19 infekcija. Šiuose portaluose atsirado nemokamos žinių apie COVID-19 gydymą skiltys.
Tuo metu duomenų apie COVID-19 virusą buvo išties nedaug. Jo gydymo gairės buvo panašios į peršalimo ligų gydymą. Tai – simptominis gydymas, kuriam nebūdingas kažkoks specifiškumas.
Jei žmogus yra išvargintas karščiavimo, reikia atkurti skysčių ir elektrolitų balansą. Esant aukštai temperatūrai, reikia ją numušti. Jei žmogus ima dusti, duodi jam deguonies. Jei prisideda bakterinė infekcija, tai gydai ją. Kitais žodžiais tariant, kokius simptomus ar pažeidimus nustatai, tai ir gydai.
– Ar manėte, kad pirmąjį COVID-19 ligonį teks gydyti Jums?
– Nors buvome tam pasiruošę, tačiau manėme, kad su pirmuoju COVID-19 ligoniu teks susidurti Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos medikams.
– Kaip Jus pasiekė žinia apie pirmąjį Lietuvoje nustatytą koronaviruso atvejį?
– Pranešimas buvo gautas naktį. Jei neklystu antrą ar trečią valandą nakties. Tuomet skyriuje budėjau aš. Paskambino laborantė iš laboratorijos Vilniuje, kur tuo metu mes ištyrimui siųsdavome iš savo pacientų paimtus mėginius. Buvo sutarta, kad nustačius COVID-19 atvejį mums apie tai iškart bus pranešta nurodytu telefonu.
– Kaip sureagavote į šį pranešimą?
– Nemeluosiu – žinia išties buvo netikėta. Reikėjo poros minučių, tolimesniems savo veiksmams numatyti.
– Ko tuomet ėmėtės?
– Gavę šią žinią apie tai savo ruožtu turėjome iškart pranešti Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC), savo skyriaus vedėjui, ligoninės administracijai.
Tapo aišku, kad mūsų skyriaus darbas keisis kardinaliai. Mes turėjome ir kitų pacientų, kuriuos priimdavome apžiūrai gydydavome dėl kitų infekcinių susirgimų. Turėjome pasirūpinti šių pacientų perkėlimu į kitus ligoninės skyrius ir pasiruošti COVID-19 ligonių priėmimui. Buvo aišku, kad pirmasis ligonis tikrai nebus paskutinis, ir kad jų vis daugės.
Taip pat apie teigiamą koronaviruso testą reikėjo pranešti ir pacientei.
– Kokia buvo šios pacientės būklė?
– Ji sirgo nesunkia ligos forma – dar iki teigiamo COVID-19 testo rezultato jai buvo diagnozuota nesunki virusinė infekcija.
– Kaip gydėte šią ligonę?
– Davėme jai papildomų skysčių, antipiuretikų. Tai – nespecifinis gydymas. Jis skiriamas gydant virusines infekcijas.
– Nors moteris sirgo nesunkia ligos forma, ji vis tiek buvo gydoma ligoninėje?
– Taip. Tuo metu visi COVID-19 infekuoti žmonės turėjo būti gydomi ligoninėje. Norminiai aktai, kuriais remiantis lengvesne forma sergantiems žmonėms buvo galima skirti ambulatorinį gydymą, buvo patvirtinti vėliau.
O tuomet COVID-19 susirgęs žmogus ligoninėje turėjo praleisti bet 14 dienų ir iš jos galėjo būti išleistas tik po dviejų neigiamų COVID-19 testų.
Šiuo metu persirgus COVID-19 infekcija testo nerekomenduojma kartoti tris mėnesius, nes jis gali būti teigiamas, nors žmogus jau jaučiasi gerai ir nebėra vertinamas kaip galimas užkrato šaltinis.
– Kaip į jai nustatytą ligą reagavo pirmoji COVID-19 pacientė?
– Neturiu teisės kalbėti apie savo pacientų sveikatą. Galiu tik pasakyti, kokias izoliacijos sąlygas tuo metu turėjome savo skyriuje.
RŠL Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje buvo įrengti trys izoliatoriai. Du izoliatoriai yra mažesni, apie 9 kvadratinių metrų, o vienas erdvesnis- apie 15 kvadratinių metrų. Juose įrengti sanitariniai mazgai su vonia ir dušais. Praleisti tokiose patalpose keletą dienų – dar pusė bėdos, bet praleidę čia ilgesnį laiką pacientai išvargdavo – nedidelė izoliatoriaus erdvė juos slėgdavo.
Nereikia pamiršti, kad į tokią izoliaciją žmogus patenka iš sau įprastos aplinkos ir negali daryti nieko prie ko yra įpratęs.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad visuomenėje kiekviena infekcinė liga yra lydima negatyvumo šleifo. O į pirmuosius COVID-19 ligonius tūlas lietuvis žvelgė su pykčiu ir pagieža – jie išvažiavo, jie užsikrėtė, jie šią ligą parvežė ir užkrės kitus. O to neturėtų būti – turėtume labiau užjausti tokį žmogų, suprasti, kad jam sunku ne tik dėl jį užklupusios ligos.
– Tai galima sakyti, kad pirmąja COVID-19 ligone Lietuvoje tapusi šiaulietė tam tikra prasme tapo bandomuoju triušiu gydant šią ligą?
– Aš taip nesakyčiau. Dėl pacientės izoliacijos mes laikėmės tuo metu nustatytų reikalavimų gydant šią ligą.
Tuo metu buvo reikalaujama, kad jie turi būti izoliuoti ligoninėje. Nebuvo tokios aiškios pozicijos, kaip dabar – jei sergi nesunkia forma ir tau nereikia specifinio gydymo, tai tau yra skiriamas ambulatorinis gydymas ir tu gali sveikti aplinkoje, kurioje izoliavęsis nepatiri diskomforto. Tą tuomet lėmė patirties stoka.
O dėl pačios ligos gydymo, tai, kaip minėjau, jis nebuvo sudėtingas, nes moteris sirgo lengva forma.
Buvo aišku, kad pirmas pacientas žymi tik pradžią ir kad po jo seks kiti ligoniai. Netrukus tapo aišku ir tai, kad jei ligoninėje gydysime lengva forma sergančius COVID-19 ligonius, nebus kur dėti sunkia forma sergančių pacientų.
– Kadangi pirmoji pacientė sirgo nesunkia COVID-19 forma, gal tai gydytojus nuramino, kad koronavirusas nėra jau toks baisus?
– Ne. Gydydamas infekcine liga susirgusį pacientą tu visada bijai, kad jo sveikatos būklė nepablogėtų.
– Kaip į pirmąjį COVID-19 ligonį reagavo jūsų skyriaus personalas?
– Personalas reagavo gan ramiai, nes mes jau buvome susitaikę su ta mintimi, kad su šia liga tikrai susidursime. Paprasčiausiai su šia pirmąja paciente baigėsi ta laukimo stadija. Skyriuje dirba tik trys gydytojai infektologai. Didesnė komandos dalis – slaugytojos ir slaugytojų padėjėjos. Tam tikro nerimo buvo, bet jis dingo pradėjus dirbti.
– Kas per metus pasikeitė gydant COVID-19 ligonius?
– Šiuo metu ligoninėje gydomi sunkios ir labai sunkios būklės pacientai arba tie, kuriems be COVID-19 pasireiškia ir kitos indikacijos. Kitiems ligoniams yra skiriamas ambulatorinis gydymas.
Lengviau atsidusti galėjome ir įsteigus mobiliuosius patikros punktus, nes iki tol mėginius dėl COVID-19 turėjome imti mes ir patys siųsti į laboratoriją Vilniuje. Vėliau šiuos tyrimus padėjo atlikti mūsų ligoninė, todėl atsakymą gaudavome daug greičiau.
Ligoninėse atsirado karščiavimo klinikos, atskiri karščiuojančių ligonių priėmimo skyriai, poliklinikos įsteigė karščiavimo klinikas, kur šeimos gydytojai galėjo nukreipti savo pacientus, kuriems buvo nustatyta COVID-19 infekcija arba jie turi šios infekcijos požymių.
Labai išaugo ligonių srautas. RŠL Suaugusiųjų infekcinių ligų skyriuje buvo 18 pacientams skirtų lovų. Pacientų skaičiui ėmus didėti, vietos mūsų skyriuje nebeužteko. Teko plėstis. Per ligos protrūkį RŠL buvo įkurti net penki COVID-19 pacientams skirti skyriai, koronavirusu sergantiems žmonėms skirtus poskyrius buvo atidariusios ir Mažeikių, Radviliškio, Kelmės, Joniškio ligoninės.
Vienu metu COVID-19 pacientų skaičius vien tik RŠL viršijo šimtą. Kuo daugiau ligonių, tuo daugiau ir sunkių ligonių, todėl teko plėsti ir reanimacijos skyrius.
Augant ligonių skaičiui augo ir mūsų nerimas bei įtampa. Mums prireikė pagalbos. Ne tik patalpų, aparatūros, bet ir personalo – nuo gydytojų iki padėjėjų ir valytojų. Formuojant naują komandą kiekviena jos grandis labai svarbi. Džiaugiamės, kad kolegos neatsisakė mums padėti – buvo sudarytos papildomos komandos.
O pats ligonių gydymas per tą laiką iš esmės nepasikeitė – jis išliko simptominiu nespecifiniu gydymu. Veiksmingo ir saugaus vaisto COVID-19 gydymui dar nėra patvirtinta.
– Kokiais vaistais gydomi koronavirusu susirgę žmonės? Ar atsirado naujų vaistų?
– Gydant COVID-19 buvo išbandyti jau turimi kitoms ligoms gydyti skirti vaistai, sukurti nauji vaistai, tačiau efektyvaus šiai ligai gydyti skirto vaisto kol kas nėra iki šiol.
Pandemijos pradžioje žmonės labai jautriai reaguodavo į viešojoje erdvėje pasirodžiusius pranešimus apie neva gydant COVID-19 gelbstinčius vaistus. Buvo minimi ir priešmaliariniai ir kitokie vaistai. Aš taip pat sulaukdavau telefono skambučių su klausimais apie tai, kokie vaistai būtų veiksmingi.
Galiu pakartoti, kad efektyvaus vaisto nuo COVID-19 dar nėra sukurta, o dėl jų kilęs ažiotažas baigėsi tuo, kad kai kurie žmonės nepaisant perspėjimų prisipirko jiems išties nereikalingų vaistų.
Tiesiog reikia suvokti, kad nė vienas medikas kažkokio gero gydymo ar vaisto nuo savo pacientų neslėps. Jei kažkas paskelbia, kad gydoma vienokiais ar kitokiais vaistais, tai dar nereiškia, kad jie tinkami visiems ligoniams. Jei atsiranda pranešimų apie kuriamus ar bandomus naujus vaistus, to nereikia priimti kaip jau patvirtinto fakto.
Tyrimai daromi ir naujų minčių atsiranda nuolat, bet visuomet laukia ilgas kelias , kol sukurto vaisto veiksmingumas yra išties patvirtinamas.
– Kas labiausia slėgė jus per tuos darbo metus gydant COVID-19 ligonius ir kas džiugino?
– Sunkiausia buvo per ligos protrūkius, kai žinodavai, kad tuoj užplūs pacientai, o tu neturi kur jų paguldyti, kai supranti, kad krūvis auga, o tu nebesi garantuotas, kad galėsi tą naštą pakelti.
Maloniausia yra matyti pasveikusius pacientus, kuriuos gali išleisti namo, matyti, kad COVID-19 skyriai tuštėja, ir atsiranda galimybė dalį jų uždaryti.
– Vadinasi viskas eina į gerąją pusę?
– Tai parodys laikas. Niekas nesitikėjo, kad pandemija mums smogs taip skaudžiai. Matydami prieš metus Italijoje klostytis ėmusią situaciją bijojome, kad ji nepasikartotų pas mus ir tam ruošėmės. Bet visą baisumą patyrėme ne per pirmąją, o per antrąją pandemijos bangą.
Pirmoji pandemijos banga nebuvo tokia baisi gal dėl to, kad mes buvome ir išsigandę, ir pasiryžę laikytis karantino ribojimų, o antras karantinas jau buvom sudėtingesnis – žmonės pernelyg atsipalaidavo ir už tai teko brangiai sumokėti.
Po gan lengvo pirmojo karantino žmonės tikriausiai tikėjosi, kad antrasis karantinas ilgai netruks ir taip mūsų neišvargins. Kai per antrąjį karantiną nepaisant griežtų apribojimų susirgimų skaičius nepaliaujamai augo, kai kam gal ir kilo minčių, kad tie apribojimai neveikia. Tačiau galiu pasakyti, kad jei jų nebūtų buvę, tai padėtis būtų tapusi dar blogesnė.
– Ką manote apie dabartinę situaciją?
– Šiuo metu pacientų mažėja. Bet į tai mes medikai žiūrime labai atsargiai. Bijome, kad per greitai uždarius papildomus COVID-19 ligoniams skirtus skyrius vėl jų nereikėtų atidarinėti ir viską pradėti iš naujo.
Jaučiasi ir tam tikras palengvėjimas, atsiranda viltis, kad viskas gerės. Tik reikia suvokti, kad bet koks karantino ribojimų atlaisvinimas duoda šansą šios ligos plitimui.
Labai laukiame ir vakcinacijos įsibėgėjimo ir jos rezultatų.
– Ar vakcinavimas padės, kai virusas mutuoja ir atsiranda naujos COVID-19 formos?
– Reikia suvokti, kad visų sukurtų vakcinų pagrindas yra antigenas, patekęs į organizmą sukelia prieš COVID-19 veikiančių antikūnų susidarymą. Tai, kad virusai gali mutuoti, vakcinų gamintojams nėra naujiena. Bet yra pagrindiniai baltymai, kurie nesikeičia. Kol kas nėra duomenų, kad jau patvirtintos vakcinos nebūtų veiksmingos ir prieš dabar plintančias COVID-19 atmainas.
Pagaliau, jei atsiras dabar turimoms vakcinoms atsparių COVID-19 atmainų, tai bus pakoreguotos ir jau sukurtos vakcinos. Gal jos kaip ir vakcinos nuo gripo bus keliavalentėmis.
– Paminėjote gripą. Neteko girdėti, kad juo kas besirgtų.
– Gripas niekur nedingo, tik sergamumas juo sumažėjo dėl įvestų ribojimų ir kaukių dėvėjimo. Gripu žmonės serga ir nuo jo miršta. Bet mirštamumas nuo gripo yra mažesnis už mirštamumą nuo COVID-19.
– Vadinasi niekur nedings ir COVID-19?
– Viską parodys laikas. Mes labai tikimės, kad sergamumas mažės jei visi elgsimės atsakingai, suvokdami, kad ribojimų atšaukimas turi būti pamatuotas.
Reikia suprasti kad COVID-19 infekcija neišnyks čia ir dabar. Mes su ja gyvensime ir turėsime susitaikyti. Galimai COVID-19 taps viena iš mūsų infekcinių ligų, kai pandemiją įveiskime, kai pavyks įgyti kolektyvinį imunitetą.
Tuomet gal susirgimai šia liga ir mirštamumas nebebus toks didelis ir ligonių gydymui pakaks nedidelių poskyrių ligoninėse.
Aš esu įsitikinusi, kad vakcina nuo COVID-19 infekcijos bus įtraukta į mūsų skiepų kalendorių, kad mums reikės skiepytis. Kaip dažnai – niekas to kol kas nežino.
Gali būti, kad vienos vakcinacijos nepakaks ir vakcinuotis teks periodiškai.
Nors COVID-19 atsirado staiga, ji staiga neišnyks. Ir su tuo mes turime susitaikyti.
Mirė tūkstančiai žmonių
– Pirmąja COVID-19 paciente šalyje tapusi šiaulietė pasveiko po penkiolikos ligonėje praleistų dienų.
– Statistikos departamento duomenimis iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 199 145 žmonių.
– Šiuo metu COVID-19 serga 7480 žmonės.
– Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3244 žmonės. Tai reiškia, kad infekcija nuo žemės paviršiaus galėjo nušluoti tokį miestą, kaip Rietavas, kuriame gyvena 3 tūkstančiai 152 gyventojai.
– Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6481 mirtys. Panašus skaičius gyventojų gyvena Pasvalyje (6 tūkstančiai 372 gyventojai) bei Zarasuose (6 tūkstančiai 50 gyventojų).
