VVKT direktoriaus Gyčio Andriulionio teigimu, gydymo įstaiga mirties atvejo su vakcina nesusiejo, VVKT pagrindo tuo abejoti neturi.
„Bet kadangi ta mirtis įvyko iš karto po vakcinavimo, kelių minučių bėgyje, mes jaučiame būtinybę apie tai pranešti, kad nekiltų jokių spekuliacijų“, - penktadienio popietę surengtos spaudos konferencijos metu paaiškino VVKT vadovas.
Pasak jo, ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje nėra fiksuota vakcinos nuo COVID-19 sukeltų mirties atvejų.
Mirusysis 77-erių metų vyras buvo iš Pasvalio rajono, turėjo gretutinių širdies ir kraujagyslių ligų.
Mirtis vyrą ištiko ketvirtadienio rytą, VVKT apie tai pranešta penktadienį dieną. Mirusysis buvo paskiepytas pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos doze.
Nurodoma, kad vyrą ištiko staigi kardialinė mirtis, tai mirtis dėl širdies veiklos ūminio sutrikimo.
Laiko atsitiktinumu
VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė sakė, kad šis atvejis yra išskirtinis. „Žmogų staiga ištiko klinikinė mirtis, jam buvo teikta pagalba.
Deja, pakankamai ilgą laiką reanimavus, žmogaus gyvybinių funkcijų atstatyti nepavyko. Įsivertinome pateiktą informaciją ir palaikome poziciją, kad tai buvo atsitiktinis reiškinys, o ne vakcinacijos padarinys“, – pranešė ji. Pasak R.Pilvinienės, visi sunkūs įtariami reiškiniai ir reakcijos yra vertinamos tarnybos darbuotojų.
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) imunologė, profesorė Aurelija Žvirblienė tikino, kad šis atvejis turėtų būti nuodugniai ištirtas. „Kai yra didelis skaičius žmonių skiepijama, deja, tokių atvejų ištinka. Dėl to būtina išsiaiškinti, ar tai susiję su vakcina, ar ne.
Reikalingas tikrai kruopštus šio atvejo ištyrimas. Tai, kad žmogų praktiškai skiepijamo metu ištiko mirtis, rodytų, kad greičiausiai tai nulemia kažkokios kitos priežastys, buvusios ligos. Apie tokią staigią reakciją net sunku būtų paaiškinti, kas būtų galėję nutikti taip staiga. Tai greičiausiai buvo nulemta gretutinių ligų, kuriomis tas žmogus sirgo“, – komentavo profesorė.
R.Pilvinienė tikino, jog nėra nurodyta, kad kuri nors pacientų grupė turėtų būti atidžiau tiriama prieš vakcinaciją. „Bet aš žinau, kad SAM atitinkamas skyrius yra parengęs rekomendacijas, į ką gydytojai turėtų atsižvelgti.
Lėtinės ligos nėra apribojimai vakcinacijai. Visų šiuo metu rinkoje esančių vakcinų įspėjimuose yra nurodoma, kad tik tomis aplinkybėmis, kai žmogus serga ūmine liga, vakcinaciją reikėtų atidėti. Kitokių aplinkybių, dėl kurių būtų rekomenduojamą ją atidėti, nėra“, – sakė ji.
Kaip atrodytų sunki reakcija į vakciną?
R.Pilvinienė sakė, kad norint mirtį susieti vakcina turi pasireikšti specifinė reakcija. „Iš tokių reakcijų, kurios gali atsirasti pakankamai greitai, vos per kelias minutes, pavyzdžiui, per 5-15 minučių, galėtų būti kaip pavyzdys sunki gyvybei pavojinga reakcija, vadinamoji anafilaksija. Tai yra viso organizmo reakcija, apimanti keletą organų sistemų, parodanti keleto organų sistemų veiklų sutrikimo simptomus.
Pavyzdžiui, žmogus gali pasiskųsti bendru silpnumu, jam reikšmingai gali sumažėti kraujospūdis, gali išpilti karštis, žmogų išberia vos per kelias minutes. Taip pat gali atsirasti virškinamojo trakto sutrikimai: vėmimas, viduriavimas. Tokių simptomų atsiradimas leistų mums daryti prielaida, kad tai susiję su sunkia alerginės reakcijos išraiška“, – paaiškino VVKT atstovė.
Anot jos, aptariamu atveju jokie panašūs simptomai nepasireiškė. „Įtarimų, kad žmogus galbūt mirė dėl vakcinos sukeltos imuninės reakcijos, nėra“, – pridūrė R.Pilvinienė.
Ji pripažino, kad sunkios anafilaksijos atvejai vakcinuojant pasitaiko. Mokslinės literatūros duomenimis jie dažnesni jaunoms moterims. Kaip taisyklė, didžioji dalis jų būna kažkam alergiški. „Jie jau turi tą ligos istoriją, kuri rodo, kad žmogus jau yra anksčiau patyręs alerginių reakcijų“, – sakė VVKT specialistė.
R.Pilvienienė pabrėžė, kad klinikinių „AstraZenecos“ tyrimų metu metu anafilaksijos atvejų fiksuota nebuvo. „Tai labai svarbus saugumo aspektas, kurį verta šiuo atveju paminėti“, – pridūrė ji.
Vasario pradžioje VVKT jau skelbė, kad buvo gautas vienas pranešimas apie mirties atvejį pacientui, nepraėjus 7 paroms po pirmosios vakcinos dozės suleidimo. Tačiau apie nepageidaujamą reakciją į vakciną šiuo atveju nebuvo pranešta. Gydytojai nustatė, kad gretutinėmis ligomis sirgusio 67 metų amžiaus vyro mirtis nesusijusi su vakcina.
Lrytas.lt primena, kad COVID-19 vakcina veikti pradeda ne iškart. Visuomet būtina ir antroji vakcinos dozė. Imunitetas išsivysto per ilgesnį laiką. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžė, kad imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik pasiskiepijus pagal visą skiepijimo schemą dviem dozėmis ir praėjus ne trumpiau kaip savaitei po paskiepijimo antrąja vakcinos doze.
SAM primena, jog remiantis vakcinos klinikinių tyrimų rezultatais bei bendraisiais imunologijos principais, specifinis imunitetas nuo COVID-19 ligos susiformuoja tik po pilnos skiepijimo schemos atlikimo ir praėjus ne mažiau kaip savaitei po antros vakcinos dozės.
