Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovai sutinka, kad proceso pradžia nebuvo visai sklandi, tačiau stebisi pedagogų būgštavimais. Jų teigimu, mokytojai turėtų džiaugtis, kad jiems buvo suteikta pirmenybė vakcinuotis, o ne pretenzijas reikšti.
Jaučiasi apgauti
„Pirmiausia šokiravo tai, kad atvykusi numatytu laiku į Gargždų kultūros centrą išvydau minią kolegų. Mūsų buvo apie šimtą žmonių vienoje vietoje, uždaroje patalpoje“, – piktinosi vakcinacijos organizavimo tvarka pedagogė Jolita (vardas pakeistas).
„Po skiepų pradėjome visi sirgti. Tai buvo netikėta. Galvojome, kad tokie simptomai kaip karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis pasireiškia tik kai kuriems žmonėms, bet nesitikėjome, kad staiga per vieną dieną nebus kam dirbti, nes visi sirgsime.
Imti nedarbingumą ar neimti? Kiek laiko taip blogai jausimės? Kartu su šiais klausimais kilo ir baimė, ir net panika – ką mums suleido? Galvojome, gal vakcina pasitaikė bloga, sugedusi, ar dar kas nors...“ – išgyvenimais po skiepų dalijosi Jolita.
Pašnekovė piktinosi, kad pedagogai buvo dezinformuoti. „Tada, kai sudarinėjo norinčiųjų skiepytis sąrašus, buvo teigiama, kad skiepų apsauga bus 95 proc. O kai paskiepijo, tai paaiškėjo, kad mums buvo suleista „AstraZeneca“ vakcina, kurios efektyvumas yra vos 60 proc“, – apmaudą liejo pašnekovė.
Nusivylimo neslėpė ir kita prisistatyti nepanorusi mokytoja: „Mes, pedagogai, dirbame su labai dideliu srautu žmonių ir buvome išskirti kaip didelės rizikos grupė, tačiau skiepijami vakcina, kurios apsauga yra minimaliausia iš visų Lietuvoje esančių vakcinų.
Buvo slepiama informacija, kokia vakcina būsime skiepijami. Pasakyta tiesiog „gera vakcina“.
Gąsdinama, kad būsime pašalinti iš prioritetinės grupės, jeigu neatvyksime skiepytis paskirtu laiku. Nesvarbu, dėl kokių priežasčių. Maža to, iš karto po skiepo mums buvo pasakyta, kad antrasis skiepas bus po 4 savaičių, tačiau po keleto dienų informacija jau pakeista. Pasirodo, antrasis skiepas bus tik po 12 savaičių ir po jo dar reikės laukti dvi savaites, kol imunitetas galutinai susiformuos. Tai reiškia, kad maksimalų savo efektyvumą vakcina pasieks tik po trijų mėnesių. O tada jau prasidės vasaros atostogos ir mums ta apsauga jau nebebus tokia aktuali.
Pasiskiepiję kita vakcina, mes jau dabar įgautume maksimalią apsaugą ir galėtume dirbti tiesiogiai su mokiniais. Tad man kyla klausimas, ko siekiama šia vakcinacija: ar apsaugoti pedagogus nuo ligos, ar tiesiog neužgrūsti ligoninių?
Jeigu atsukčiau laiką atgal – nesiskiepyčiau. Dabar abejoju, ar skiepysiuosi antruoju skiepu“, – sakė pedagogė, paskiepyta „AstraZeneca“ vakcina.
Vakcinų efektyvumas skiriasi
Kilus Klaipėdos rajono pedagogų nepasitenkinimui, Klaipėdos rajono švietimo centras surengė nuotolinį viešą posėdį, kuriame į aktualius klausimus atsakinėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus vedėja Laima Kaveckienė, vyriausioji specialistė, vakcinacijos proceso koordinatorė Monika Mikalauskaitė, Visuomenės sveikatos biuro direktorė Neringa Tarvydienė, Gargždų pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja Agnė Jakubčionytė.
M. Mikalauskaitė akcentavo, kad tik Lietuvoje švietimo darbuotojai išskirti kaip prioritetinė grupė visuomenės vakcinavimo procese.
Specialistė informavo, kad šiuo metu Lietuvos rinkoje yra trys vakcinos nuo COVID-19 ligos: „Pfizer“, „Moderna“ ir AstraZeneca“.
„Visos šios vakcinos skirtos apsaugoti žmones nuo COVID-19 ligos ir visų jų veikimo principas yra labai panašus. Jos skatina organizmą gaminti antikūnus prieš virusą. Visos vakcinos yra patvirtintos, saugios ir efektyvios. Deja, jos nėra efektyvios 100 procentų.
„Pfizer“ efektyvumas, remiantis klinikiniais tyrimais ir informaciniu lapeliu, yra 95 proc., „AstraZeneca“ – 62,6 proc., tačiau nuolat atliekami moksliniai tyrimai ir efektyvumas yra tikslinamas.
Būtent šiomis dviem vakcinomis paskiepyti Klaipėdos rajono pedagogai“, – kalbėjo M. Mikalauskaitė.
Po ligos
Informuoti gyyventojus apie skiepų laiką, pasak M. Mikalauskaitės, buvo numatyta pasinaudoti išankstinio registravimo sistema, kurią diegė Sveikatos apsaugos ministerija ir Registrų centras.
„Buvo planuota, kad gyventojai gaus SMS pranešimus su nurodytu skiepijimo laiku, tačiau dėl techninių kliūčių sistema pasinaudoti nepavyko. Tad vakcinuojamų asmenų sąrašai buvo išsiųsti švietimo įstaigoms, kad jos informuotų darbuotojus. Vienam skiepui atlikti skirtas 3 min. laikas“, – priežastis, kodėl nepavyko išvengti žmonių susibūrimo, dėstė M. Mikalauskaitė.
Specialistė priminė, kad prieš skiepijantis rekomenduojama pasidaryti antikūnų testą. Jo rezultatai galioja dvi savaites, taip pat sudaryta galimybė pasidaryti antikūnų testą skiepijimo vietoje.
Specialistė taip pat informavo, kad persirgus COVID-19 liga imunitetas susiformuoja trims mėnesiams.
„Ar turint antikūnų verta skiepytis, ar ne, nuspręsti gali tik pats asmuo, pasikonsultavęs su savo šeimos gydytoju.
Skiepijimas tokiems asmenims nebus nukeliamas, t. y. neatvykęs nurodytu laiku jis praras pedagogams suteiktą pirmumo teisę į skiepus ir vėliau pasiskiepyti galės tik tada, kai bus skiepijami gyventojai pagal amžiaus grupes“, – atsakinėjo į aktualius pedagogų klausimus M. Mikalauskaitė.
Pasirinkimo nėra
Dauguma pedagogų teiravosi, kokia vakcina bus skiepijami, tačiau konkretaus atsakymo jiems nebuvo pateikta. L. Kaveckienė tikino, kad ir patys Savivaldybės darbuotojai iš anksto nežino, kokią vakciną gaus. „Sveikatos apsaugos ministerija penktadienį informuoja, kad gausime vienas vakcinas, o pirmadienį atveža kitas. Kokias gauname, tokiomis ir skiepijame. Pirmiausia skiepijame „Pfizer“ vakcinomis, nes joms laikyti reikalingos sudėtingesnės sąlygos. Kai šias vakcinas išnaudojame, tada skiepijame „AstraZeneca“ vakcinomis“, – kalbėjo vedėja.
M. Mikalauskaitė akcentavo, kad reakcijos į skiepus yra neišvengiamos ir labai individualios. „Dažnai pasitaiko skausmas skiepijimo vietoje, bendras negalavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, karščiavimas, sunkių šalutinių reakcijų pasitaiko labai retai.
Pasireiškus šalutinei reakcijai reikia informuoti šeimos gydytoją. Jeigu būtina, jis gali išrašyti nedarbingumo pažymėjimą ir skirti gydymą dėl šalutinių reiškinių, tačiau dažniausiai minėti simpotomai pasireiškia tik dvi dienas, kai nedarbingumą apmoka darbdavys. Tad galbūt geriausia su darbdaviu susitarti.
Gydytoja A. Jakubčionytė papildė, kad reakcija į skiepą yra normalus dalykas. Temperatūra ir šaltkrėtis, anot gydytojos, yra reakcija į skiepą, tai nėra šalutinis poveikis.
M. Mikalauskaitė paaiškino, kad antrasis skiepas „AstraZeneca“ vakcina pedagogams numatytas po 12 savaičių ne Savivaldybės, o Sveikatos ministerijos sprendimu. „Antrasis skiepas gali būti atliekamas laikotarpiu nuo 4 iki 12 savaičių. Ministerija numatė maksimalų laikotarpį todėl, kad tokiu būdu taupomos vakcinos ir paskiepijimas maksimalus asmenų skaičius. Mums svarbu kuo greičiau sudaryti grupinį imunitetą, tai yra kuo greičiau paskiepyti kuo daugiau Klaipėdos rajono gyventojų ir sugrįžti į įprastą gyvenimo ritmą“, – pažymėjo M. Mikalauskaitė.
Specialistė akcentavo, kad imunitetas visiškai susiformuoja tik po antrojo skiepo. Koks imunitetas susidaro po pirmosios skiepų dozės, oficialių duomenų vakcinos informaciniame lapelyje, anot M. Mikalauskaitės, nėra. Pažymėta, kad antrasis skiepas bus tos pačios rūšies vakcina, kokia buvo daromas ir pirmasis.“
Pirmadienį „Vakarų ekspresui“ M. Mikalauskaitė pranešė, kad Klaipėdos rajone pirmąja vakcinos doze buvo paskiepyti 75 proc. pedagogų, kurie buvo įtraukti į sąrašus.
„25 proc. persigalvojo arba persirgo ir galbūt tikisi pasiskiepyti vėliau. Panaši situacija yra ir kitose savivaldybėse“, – reziumavo pašnekovė.
Švietimo įstaigų darbuotojai Klaipėdos rajone buvo pradėti skiepyti vasario 11 d. Iš viso jau paskiepyta daugiau nei 800 pedagogų ir kitų švietimo įstaigų darbuotojų.
Ligšiol Klaipėdos rajone jau paskiepyti socialiniai darbuotojai, globos įstaigų gyventojai, medikai, vaistininkai, o šią savaitę bus baigtas ir švietimo įstaigų darbuotojų skiepijimas. Nuo šiandienos pasiskiepyti galės ir to pageidaujantys Klaipėdos rajono senjorai.
