Dėl pastarąją savaitę šiek tiek išaugusių susirgimo koronavirusu skaičių ir Statistikos departamento pareiškimo apie Lietuvoje prasidedančią trečią COVID-19 bangą prezidentas Gitanas Nausėda antradienį išklausė prie Prezidentūros suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narių epidemiologinės situacijos šalyje pristatymo.

Šalies vadovo patarėjas Simonas Krėpšta po susitikimo pranešė, kad, nors pandemijos gerėjimo pagreitis sustojo, kol kas nereikėtų daryti griežtų išvadų dėl esamos situacijos.

„Skaičiai rodo, kad pandemijos gerėjimo pagreitis sustojo. Turime tam tikrą situacijos stabilizavimą. Tačiau posėdyje buvo aptarta, kad tikrai nereikėtų daryti tam tikrų griežtų išvadų dėl dabartinės situacijos. Ji yra gerokai geresnė, nei buvo gruodžio mėnesį.

Mes dabar esame spalio mėnesio vidurio lygmenyje pagal užsikrėtimų dydį ir hospitalizuotų asmenų skaičių“, – kalbėjo S.Krėpšta.

Prezidento patarėjas tvirtino, kad Statistikos departamento pareiškimas, jog dėl atvejų šoktelėjimo Lietuvoje prasidėjo trečioji viruso banga, nėra tikslus ir korektiškas: „Trečioji banga visuomenei, visų pirma, asocijuojasi su griežtu karantinu, didelėmis užsikrėtimų apimtimis, mirtimis, bloga situacija ligoninėse, todėl šis terminas nėra korektiškas.“

Ar reikia laisvinti karantiną?

Anot jo, prezidentas ragina prieš galvojant apie tam tikrų veiklų atlaisvinimus Vyriausybę atidžiai išanalizuoti esamą situaciją. Jei ekspertai nuspręstų, kad kaukių dėvėjimas lauke turėtų išlikti tik rekomendacija, Prezidentūra tokiam siūlymui pritartų.

„Prezidentas visada nuosekliai teigia, kad tikrai turime labai atidžiai vertinti galimus atslaisvinimus. Taip, situacija yra geresnė ir galime diskutuoti apie tam tikrų veiklų atlaisvinimus, bet prieš kiekvieną atlaisvinimą turime atidžiai vertinti duomenis ir įrodymus, ar tam tikri laisvinimai nesukeltų rizikos“, – pažymėjo S.Krėpšta.

Paklaustas, ar prezidentas galėtų parodyti pavyzdį, pasiskiepydamas „AstraZeneca“ vakcina, taip išsklaidydamas abejones dėl jos efektyvumo, S.Krėpšta atsakė, kad G.Nausėda yra pasiruošęs skiepytis, kai tik sulauks savo eilės, ir tai darys neišskirdamas jokios vakcinos.

„Be jokios abejonės, prezidentas jau daugelį kartų minėjo, kad yra pasirengęs pasiskiepyti, vos tik bus tam galimybė. Prezidentas taip pat pasirengęs pasiskiepyti bet kuria vakcina, kuri šiuo metu yra naudojama Lietuvoje, įskaitant ir „AstraZeneca“, – patikino S.Krėpšta.

Kuriose savivaldybėse virusas plinta sparčiausiai?

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Sveikatos vadybos katedros profesorius, prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas teigė, kad trečioji pandemijos banga Lietuvoje dar neprasidėjo.

„Mes manome, kad teigiamos epidemiologinės tendencijos, kurios mus džiugino ilgą laiką, yra sustojusios“, – pripažino profesorius ir paaiškino, kad tai rodo įvairūs rodikliai: sergamumas, teigiamų diagnostinių testų dalis ir viruso reprodukcinis dydis, kuris šiuo metu viršija 1.

Tai reiškia, kad epidemijos plitimas auga, tačiau M.Stankūnas dar nesiryžo spėti, ar ši tendencija išliks ilgesnį laiką. Visgi neigiamų pokyčių jis nesieja su karantino priemonių atlaisvinimu.

Jo manymu, didesnė tikimybė, kad tai lėmė išaugęs gyventojų mobilumas. Jis auga jau nuo sausio, bet šiuo metu gruodžio pradžios lygmuo dar nepasiektas. Pasak M.Stankūno, mažiau juda Vilniaus gyventojai, daugiau – Klaipėdos ir Šiaulių. Tačiau LSMU profesorius turėjo ir gerų žinių.

„Galime pasidžiaugti, kad trečią dieną iš eilės fiksuojame vienženklį mirčių nuo COVID-19 skaičių. Galima sakyti, kad šito dalyko nebuvo 104 dienas, nes paskutinį kartą vienženklis mirčių nuo COVID-19 skaičius buvo užfiksuotas lapkričios 8 dieną. Tai tikrai teigiama statistika“, – dėstė M.Stankūnas.

Jis taip pat pasakojo, kad susitikimo metu taryba nagrinėjo viruso plitimą įvairiose šalies savivaldybėse. Deja, daugiau nei trečdalyje savivaldybių viruso plitimas šiuo metu auga. Prieš mėnesį tokių savivaldybių buvo tik keturios. Profesoriaus teigimu, tai reiškia, kad epidemijos plitimas atsinaujina.

Didžiausias viruso reprodukcinis dydis šiuo metu yra Širvintų, Anykščių ir Švenčionių rajonuose.

Tačiau M.Stankūnas nuramino, kad tai yra mažosios šalies savivaldybės, o joms ir yra būdingi svyravimai, nes jų statistikai didelės įtakos gali turėti vos vienas kitas atsiradęs viruso židinys.

Diskutavo ir apie imuniteto pasą

Prof. Kęstutis Petrikonis informavo, kad susitikime su prezidentu buvo diskutuojama ir apie imuniteto paso įdiegimo galimybę. Pasak jo, reikėtų atskirti du dalykus – imuniteto pasą ir vakcinavimo sertifikatą, nes tai esą yra skirtingos sąvokos, o būtent pastaroji nebūtinai suteikia asmeniui išimtinių teisių.

Ekspertai G.Nausėdai pateikė siūlymą, kad imuniteto pasą galėtų įgyti ne tik asmenys, kurie gavo skiepą, bet ir jau persirgusieji.

„Mes pasiūlėme, kad jei Lietuvoje ir Europoje toliau vyksta diskusija dėl imuniteto sertifikavimo arba tam tikrų išimčių taikymo tiems, kas turi imunitetą, tai į tą grupę turėtų būti įtraukti ir persirgę ar kitais būdais įrodę, jog turi imuniteto tam tikrus požymius. (...)

Tos formos, ar popierinės, ar elektroninės, yra svarbu, kad galėtų žmonės, kurie yra vakcinuoti arba imunizuoti, jas atsispausdinti, tai nebūtų falsifikuojama, taikomos kažkokios kriminalinės veiklos“, – svarstė K.Petrikonis.

Jo nuomone, imuniteto pasai turėtų atspindėti ne tik persirgimo ir skiepijimo informaciją, bet turėtų pateikti duomenis ir apie darytus diagnostinius testus, sveikatos situaciją. Profesoriaus manymu, imuniteto pasų klausimas ES lygmeniu „turėtų pajudėti“ per artimiausius du mėnesius. Tačiau jis pabrėžė, kad tai priklausys nuo skiepijimo apimčių.

Daliai žmonių gali pakakti vieno skiepo

Imunologė, Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro prof. Aurelija Žvirblienė patikslino, kad imuniteto pasas galiotų ne tik paskiepytiems, bet ir persirgusiems žmonėms. Ji pabrėžė, kad su kiekviena diena atsiranda vis daugiau duomenų apie persirgusių asmenų atsparumą virusui.

„Žinome, kad jau daugiau nei 100 milijonų žmonių yra persirgę ir tikrai labai nedaug atvejų yra užfiksuota pakartotinio užsikrėtimo. Moksliniai duomenys rodo, kad imuninės atminties lastelės, kurios ir užtikrina tą apsaugą, išlieka ilgiau nei pusę metų. Net ir tais atvejais, kai antikūnų lygis nukrenta, imuninės atminties ląstelių kiekis po 8 mėnesių yra didesnis, nei po mėnesio“, – teigė A.Žvirblienė.

Todėl organizmui, susidūrus su virusu žmogaus ląstelėse, jį „prisimena“ ir aktyvusis imunitetas, anot profesorės, yra sužadinamas „labai efektyviai“, tai patvirtino tyrimai. Pasak jos, naudingos informacijos suteikia ir Izraelio patirtis, kur paskiepyta daugiau nei pusė populiacijos.

Esą pastebėta, kad virusu persirgusį asmenį paskiepijus vieną kartą, susidaro toks pat aukštas antikūnų lygis, kaip nepersirgusį žmogų paskiepijus du kartus. A.Žvirblienė atkreipė dėmesį, kad tuo remdamasi Prancūzija jau priėmė sprendimą, kad persirgusiems pakanka vienos vakcinos dozės.

Imunologė teigė pritarianti siūlymui nebereikalauti žmonių dėvėti kaukes lauke.

Statistikos departamento pareiškimas ekspertus suskaldė į dvi stovyklas

Statistikos departamentas pirmadienį paskelbė apie Lietuvoje šiuo metu esą prasidedančią trečiąją koronaviruso plitimo bangą.

Tiesa, sveikatos ekspertams ir duomenų analitikams pradėjus svarstyti, kad toks teiginys – šiek tiek per drąsus, departamento atstovai portalui lrytas.lt pripažino, jog tik norėjo atkreipti epidemiologų ir visuomenės dėmesį į besikeičiančius rodiklius bei panaudojo „gal per stiprius žodžius“.

Ekspertų nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė portalui lrytas.lt teigė, kad savaitę matomas nedidelis situacijos pablogėjimas tėra antrosios viruso bangos suaktyvėjimas, todėl kalbėti apie trečiąją bangą – gerokai per drąsu.

Savo ruožtu Vyriausybės sudarytos patariamosios ekspertų tarybos nario Vaidoto Zemlio-Balevičiaus manymu, pranešimas apie trečiąją pandemijos bangą nebuvo per skambus, nes „ignoruoti realybės negalima“. Kartu jis perspėjo, kad kintanti situacija gali turėti įtakos ir numatomiems sprendimams dėl karantino priemonių švelninimo.

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 482 nauji COVID-19 infekcijos atvejai, mirė dar septyni žmonės. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų Lietuvoje siekia 242,8 atvejo.