Tiesa, sveikatos ekspertams ir duomenų analitikams pradėjus svarstyti, kad toks teiginys – šiek tiek per drąsus, departamento atstovai pripažino, jog tik norėjo atkreipti epidemiologų ir visuomenės dėmesį į besikeičiančius rodiklius bei panaudojo „gal per stiprius žodžius“.
„Panašu, kad pradedame trečiąją pandemijos bangą. Lietuvos trajektorija dviejų pandemijos rodiklių erdvėje apsigręžė ir sugrįžo į senas vėžes, kuriomis važiavo spalio mėnesį“, – pirmadienį konstatavo Statistikos departamentas.
Jo teigimu, naujų paros atvejų skaičius nebemažėja, teigiamų diagnostinių tyrimų dalis procentas auga. „Šis dėsningumas vyksta jau visą savaitę, tačiau dabar nebekelia abejonių“, – teigiama pranešime.
Statistikos departamentas: gal per stiprius žodžius pavartojome
Portalo lrytas.lt paklausta, ar pranešimas apie trečiąją koronaviruso bangą nėra per drąsus ir ankstyvas, Statistikos departamento Statistikos sklaidos ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Eglė Vankevičė tvirtino, kad departamento duomenų analitikai tiesiog norėjo atkreipti dėmesį į prastėjančius rodiklius.
„Mes tiesiog matome duomenis ir mūsų duomenų analitikai norėjo atkreipti dėmesį į būtent tuos duomenų pokyčius. Tai vyksta jau visą savaitę. Mūsų tikslas buvo atkreipti epidemiologų ir visuomenės dėmesį į besikečiančius skaičius. Kodėl tai vyksta, mes negalime pasakyti“, – portalui lrytas.lt situaciją komentavo ji.
Statistikos departamento atstovė pažymėjo, esą departamentas konkrečiai dar nesako, kad Lietuvoje iš tiesų prasideda trečioji viruso banga. Ji pripažino, kad ištransliuotas pasisakymas buvo per drąsus.
„Mes neskelbiame konkrečiai, kad jau trečia pandemijos banga, tiesiog norėjome akcentuoti duomenų pokytį. Taip, drąsiai išsireiškėme, bet norėjome atkreipti dėmesį į besikeičiančius skaičius. Mūsų duomenų analitikai taip įvardijo, bet nenorime kelti panikos, neigiamo atgarsio visuomenėje.
Gal per stiprius žodžius pavartojome, taip pasakysiu“, – sakė E.Vankevičė.
Statistikos departamento duomenų analitikai, paskelbdami žinią apie trečiąją viruso bangą, anot jos, su sveikatos ekspertais nesitarė ir rėmėsi dviem rodikliais – didėjančiu naujų paros atvejų susirgimų skaičiumi ir teigiamų diagnostinių tyrimų procento dalies augimu.
Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 242,9 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 7,8 procento.
Ekstremalių situacijų komisija posėdžiaus kas dvi savaites
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija nuo šiol posėdžiaus kas dvi savaites, artimiausias posėdis numatomas kovo 1 dieną, pranešė Vidaus reikalų ministerija.
„Šiuo metu turime kur kas geresnę situaciją negu gruodžio mėnesį. Nors ir griežtos priemonės, kurių ėmėmės, bet jos davė akivaizdžių rezultatų“, – pranešime teigė komisijai pirmininkaujanti vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Ji neatmeta ir neeilinio posėdžio galimybės. „Per 14 dienų laikotarpį pamatysime, kokią įtaką atlaisvinimai turėjo sergančiųjų skaičiui, kokius sprendimus dar būtina priimti. Prireikus gali būti šaukiamas neeilinis komisijos posėdis“, – sakė ministrė.
Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija gali rekomenduoti Vyriausybei priimti sprendimus dėl pandemijos valdymo. Komisiją sudaro visi ministrai, taip pat kai kurių institucijų vadovai. Šiuo metu šalyje, siekiant sumažinti COVID-19 plitimą, iki kovo 1 dienos galioja karantinas.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 194 tūkst. 333 žmonės. Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3178 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 6180 mirčių.
