„Masinė vakcinacija prasidės gegužę, dar bus grįžimai į kitas grupes, tai jei rugsėjį būtų 70 procentų, tai būtų puiku. Bet vėlgi – čia priklauso nuo daug dalykų: ir nuo vakcinų kiekių, ir nuo to, kaip gyventojai eis skiepytis, nors apklausa rodo, kad nemažai turėtų skiepytis“, – penktadienį BNS sakė J. Grebenkovienė.
Anot kanclerės, atsakingos už vakcinavimo koordinavimą šalyje, kovą iš viso tikimasi sulaukti virš 320 tūkst. „Pfizer“-„BioNTech“, „Moderna“ bei „AstraZeneca“ vakcinų dozių.
„Antro ketvirčio grafikų pamėnesiui dar neturim, nes jie baigiasi ties kovu, bet jei kalbėtume bendrais antro ketvirčio skaičiais, tai per šį laiką turėtume gauti 2,1 mln. dozių“, – aiškino J. Grebenkovienė.
Skiepijimas šiuo metu vykdomas pirminės sveikatos priežiūros centruose, poliklinikose, kitose savivaldybių paskirtose vietose. Iš viso šalyje veikia 74 tokie skiepijimo centrai.
Jos teigimu, pradėjus gauti didesnius vakcinos kiekius, savivaldybės įsteigtų daugiau skiepijimo centrų – kol kas planuojama, jog jų bus bent 129, o per dieną visoje šalyje ketinama atlikti apie 30 tūkst. injekcijų.
„Mes esam pateikę pagal kiekvieną savivaldybę galimus preliminarius kiekius, kai bus daug tų vakcinų, jie yra įsivertinę, pasimatavę, kiek jiems reikia infrastruktūros, žmonių, kad galėtų suvakcinuoti tą kiekį per dieną“, – sakė J. Grebenkovienė.
Tačiau kanclerė pabrėžė, kad vakcinavimo centrų skaičius, esant reikalui, galėtų būti didinamas, o skiepijimas – vykdomas ir savaitgaliais.
Pasak jos, už vakcinavimą atsakingos savivaldybės, todėl kiekviename mieste konkrečią tvarką, kaip šis procesas yra vykdomas ir kur turi kreiptis skiepo norintis žmogus, nustato jos pačios, savo ruožtu ministerija tiesiog pateikia bendras gaires. Pastarosios šiuo metu yra atnaujinamos.
Pranešimai apie vakcinavimo pažeidimus – pavieniai
J. Grebenkovienės teigimu, šiuo metu įsibėgėja vyresnio amžiaus asmenų skiepijimas. Kol kas viena doze paskiepyta apie keturis procentus, abiem dozėmis – apie du procentus visų vyresnių nei 80 metų žmonių, tuo tarpu apie 150 tūkst. šios amžiaus grupės žmonių – maždaug 90 procentų – nėra nei sirgę COVID-19, nei gavę skiepą.
Be to, pasak jos, artimiausiu metu turėtų būti baigtas ir prieš senjorus esančių prioritetinių grupių vakcinavimas. Pavyzdžiui, medikų šiuo metu paskiepyta apie 50 procentų, dar maždaug 16 procentų jų yra persirgę šia infekcine liga.
„Toliau skiepijami įvairių poliklinikų, medicinos centrų darbuotojai, kurie su covidu nedirba (...) Skiepijimai, susiję su slauga ir globa, su didžiausios rizikos pacientais, vaistinėmis, iš esmės baigiami. Onkologinėmis ligomis sergantys pacientai buvo skiepijami praėjusią savaitę, toliau skiepijami šią savaitę ir bus dar kitą skiepijami“, – sakė kanclerė.
Anot jos, baigiamose skiepyti prioritetinėse grupėse imunitetą turinčių žmonių skaičius artėja link 70 procentų.
Pasak J. Grebenkovienės, iš savivaldybių ir gydymo įstaigų taip pat sulaukiama informacijos apie persigalvojusius žmones, kurie pradžioje nesutiko skiepytis, o dabar tą padaryti jau nori.
Be kita ko, ji teigė, kad galimi vakcinacijos pažeidimai yra reti – Sveikatos apsaugos ministerija sulaukia pavienių pranešimų.
„Į tuos pirmuosius skiepijimo tvarkos pažeidimo atvejus stipriai sureaguota buvo, dabar kruopščiai žiūrima, kas įtraukiami į sąrašus, yra tam tikros baimės“, – aiškino ministerijos kanclerė.
Sausio pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įspėjo, kad Lietuvoje gali formuotis juodoji vakcinų rinka, todėl būtina nuolat stebėti tam tikrus duomenis, kurie gali signalizuoti apie tokios rinkos buvimą.
Anot STT vadovo Žydrūno Bartkaus, žinant, kiek sveikatos priežiūros įstaigoms išdalyta vakcinų dozių, turi sutapti trys dedamosios: kiek žmonių paskiepyta, kiek įstaigos turi dozių likučio ir kiek jų prarasta.
Pasak J. Grebenkovienės, įtarimų, jog tokia rinka šiuo metu formuojasi – nėra.
„Matom, kiek išsiųsta vakcinų, kiek jų sunaudota. (...) Matome ir pagal savivaldybes, ir pagal įstaigas. Čia nuslėpti kažko nelabai galima“, – sakė kanclerė.
Lietuvoje, penktadienio duomenimis, pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyti 113 tūkst. 208 žmonės, abiem dozėmis – 63 tūkst. 281 žmogus.
