5055, – tiek gyventojų mirčių, išankstiniais duomenimis, 2020 metais Lietuvoje fiksuota daugiau, nei 2019 metais. Šiek tiek mažiau nei pusę šio skaičiaus – 2220 mirčių – sudaro COVID-19 ligos pasiglemžtos gyvybės, tačiau praėjusiais metais daugėjo ir kitų priežasčių, nulėmusių išaugusį gyventojų mirtingumą.

Higienos instituto duomenimis, 2020 metais Lietuvoje iš viso mirė 43 424 žmonės. Tuo tarpu 2019 metais mirčių skaičius siekė 38 369. Daugiausia gyvybių šalyje vis dar pasiglemžia kraujotakos sistemos ligos, per metus pareikalaujančios per 20 tūkst. mirčių.

Duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius atkreipia dėmesį, kad mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų 2020 metais, lyginant su 2019-aisiais, gerokai išaugo, todėl jis spėja, jog su tuo taip pat gali būti susijusi COVID-19 liga.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius, neurologas Kęstutis Petrikonis patvirtino, kad koronavirusinė infekcija neigiamai atsiliepia žmogaus širdies ir kraujagyslių sveikatai. 

„Virusas „mėgsta“ ne tik bronchų, alveolių sieneles, bet ir kraujagyslių sieneles. Koronavirusinė infekcija pridaro bėdų ir širdžiai, ir galvos smegenims, ir kitiems organams, kuriems būdingi kraujotakos sutrikimai“, – portalui lrytas.lt sakė profesorius.

Metų gale – mirtingumo šuolis

2020 metais gyventojų mirtingumas savo piką pasiekė metų gale. Gruodžio mėnesį mirusiųjų skaičius gerokai pralenkė ne tik kitus praėjusių metų mėnesius, bet ir apskritai visus gruodžio mėnesius nuo pat 2000-ųjų, kai viešai pradėta skelbti mirtingumo statistika.

Iš 43 424 mirusiųjų per metus 3528 gyvybės užgeso sausį, 3085 – vasarį, 3570 – kovą, 3322 – balandį, 3045 – gegužę, 3535 – birželį, 3042 – liepą, 3368 – rugpjūtį, 3204 – rugsėjį, 3565 – spalį, 4329 – lapkritį, o daugiausia mirčių buvo fiksuota gruodį – 5831.

Kaip šie skaičiai atrodė 2019 metais? Iš 38 369 mirusiųjų sausį – 4062 netektys, vasarį – 3307, kovą – 3173, balandį – 3282, gegužę – 3229, birželį – 2968, liepą – 3210, rugpjūtį – 2916, rugsėjį – 2870, spalį – 3130, lapkritį – 2906, gruodį – 3316.

Kokios ligos nusinešė daugiausia gyvybių?

Kalbant apie mirčių priežastis, tiek 2020 metais, tiek 2019 daugiausia gyvybių Lietuvoje pasiglemžė kraujotakos sistemos ligos. 2020 metais dėl jų mirė 22 835 žmonės, tuo tarpu 2019 metais – 20 861 asmuo.

Antroje vietoje rikiuojasi piktybiniai navikai, dėl kurių šalyje 2020 metais mirė 8181 gyventojas, 2019 metais šis skaičius taip pat buvo kiek mažesnis – 8048.

Dar tūkstančius gyvybių kainavo išorinės mirties priežastys, tokios, kaip nelaimingi transporto įvykiai, paskendimai, apsinuodijimas alkoholiu, savižudybės ir pan. 2020 metais į šią kategoriją patenka 2272 asmenys, 2019 metais – 2150.

Ketvirtąją vietą užima virškinimo sistemos ligos. 2020 metais nuo jų mirė 2139 žmonės, 2019 metais vėl kiek mažiau – 1917 asmenų. Kvėpavimo sistemos ligos tiek 2020, tiek 2019 metais nusinešė beveik vienodą skaičių gyvybių – atitinkamai 1196 ir 1197 gyvybes. 

Dėl infekcinių ir parazitinių ligų 2020 metais mirė 713 šalies gyventojų, o 2019 metais – 623 asmenys. Į kategoriją „Kitos mirčių priežastys“ (endokrininės ligos, nežinama mirties priežastis ir pan.) taip pat patenka nemažai asmenų: 2020 metais dėl konkrečiai nenurodytų priežasčių mirė 3868 žmonės, 2019 metais – 3573.

2020 metais mirusiųjų skaičių kilsteli pandemija. Iš viso praėjusiais metais, Higienos instituto skaičiavimu, nuo COVID-19 Lietuvoje mirė 2220 žmonių. 2019 metais prie mirties priežasčių šios ligos dar nėra, nes ji Kinijoje pradėjo plisti tik metų gale.

Higienos institutas: mirčių skaičiaus augimą lėmė dvi priežastys

Higienos instituto Mirties atvejų ir jų priežasčių stebėsenos skyriaus vadovė Rūta Ustinavičienė portalui lrytas.lt nurodė, kad 2020 metais išaugusį mirtingumą daugiausia lėmė dvi ligos – kraujotakos sistemos bei iki tol pasaulyje nežinoma COVID-19 liga.

„Iš esmės mirusiųjų skaičius padidėjo širdies ir kraujagyslių ligų sąskaita. Lyginant 2020 ir 2019 metus, matosi, kad praėjusiais metais nuo šių ligų mirė 2 tūkst. daugiau asmenų, nei 2019 metais. Padaugėjo ir kitų mirčių, pavyzdžiui, nuo piktybinių navikų ar išorinių mirties priežasčių, tačiau tie skaičiai nebuvo tokie dideli.

Žinoma, ir pati COVID-19 liga, kurios iki tol nebuvo, prisidėjo per 2 tūkst. mirčių, kai anksčiau neturėjome nė vienos. Tą prieaugį daugiausia ir sudarė širdies ir kraujagyslių bei COVID-19 ligos, nes gaunasi per 4 tūkst. papildomų mirčių“, – skaičiavo specialistė.

Kartu ji pažymėjo, kad 2020 metais, lyginant su 2019-aisiais, nors išorinių mirties priežasčių šiek tiek padaugėjo, mažėjo savižudybių skaičius. 2020 metais jis siekė 601, 2019 metais – 650.

Ar COVID-19 „slepiasi“ po mirtimis nuo širdies ligų?

Duomenų analitikas V.Zemlys-Balevičius atkreipė dėmesį, kad mirčių nuo kraujotakos sistemos ligų praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais, lyginant su 2019 metais, gerokai padaugėjo. Todėl, jo teigimu, „galima spėti, kad COVID-19 slepiasi po kraujotakos ligomis“.

„Kyla klausimas, kur dingo tie žmonės, kurie sirgo COVID-19, bet ši liga nebuvo pagrindine jų mirties priežastimi. Tai yra ženklus skaičius, todėl prasminga ieškoti, kur šie žmonės galėjo atsidurti mirčių priežasčių statistikoje“, – portalui lrytas.lt aiškino duomenų analitikas.

Pasak jo, tuomet akys ir užkliūva už staiga išaugusio mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Tačiau V.Zemlys-Balevičius pripažino, kad tai tėra hipotezė, remiantis duomenimis padarytas spėjimas, kuriam patvirtinti arba paneigti reikalinga išsamesnė analizė.

„Galima pasiimti populiaciją, kur žmonės sirgo COVID-19 ir mirė, pasižiūrėti jų mirties priežastis ir palyginti su kita mirusiųjų populiacine grupe, kuri nesirgo COVID-19. Tuomet pasidarytų aišku, ar tos papildomos širdies ir kraujagyslių ligų mirtys buvo toje populiacijoje, kuri sirgo COVID-19, ar ne“, – dėstė duomenų analitikas.

Jis pažymėjo, kad mirčių dėl kitų priežasčių beveik nepadaugėjo. Daugiau žmonių nemirė nei nuo vėžinių susirgimų, nei dėl išorinių mirties priežasčių. „Ryšys tarp kraujotakos ligų ir COVID-19 niekam nėra naujiena“, – pridūrė duomenų analitikas.

V.Zemlio-Balevičiaus manymu, tikėtina, kad padidėjusį mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų galėjo lemti ir pandemijos akivaizdoje suprastėjęs sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, tačiau tam įrodyti esą reikia atlikti papildomas analizes.

Liga pavojinga ir kaip papildomas rizikos faktorius

Pasak duomenų analitiko, svarbu suprasti, kad koronavirusinė infekcija yra pavojinga ne tik kaip tiesiogiai mirtį galintis lemti susirgimas, bet kaip papildomas rizikos faktorius prie asmens jau turimų lėtinių ligų.

„Tai yra papildomas rizikos faktorius, kuris ženkliai prisideda prie rizikos numirti. Jei taip, svarbu tai žinoti, nes reiškia, kad žmogus turi papildomai saugotis“, – statistinių tyrimų naudos pavyzdį pateikė V.Zemlys-Balevičius.

Anot jo, dar ikipandeminiais laikais visuomenei nekildavę abejonių dėl gydytojų nustatytos mirties priežasties, tačiau koronavirusas situaciją pakeitė.

„Anksčiau į mirties priežasčių ieškojimą žmonės žiūrėjo, kaip į normalų dalyką, o dabar, kai atsirado COVID-19, pasisuko viskas ir visuomenėje, atsirado užsispyrimo balsai, kad, jeigu žmogus mirė, tai tikrai ne nuo COVID-19.

Kai žmogus mirdavo dėl gripo, niekas neabejodavo, o dabar, jeigu asmuo turėjo kitų ligų, tai atsisakoma pripažinti, kad COVID-19 prisidėjo prie mirties. Normalu, kad žmonės aklai nepasitiki ir kelia klausimus, bet žmogus, galų gale, turi kažkuo pasikliauti.

Deja, kartais įtikinamesnės jiems pasirodo sąmokslo teorijos, o ne paprasti, racionalūs paaiškinimai“, – apgailestavo duomenų analitikas.

Sistema nebuvo pasirengusi

Savo ruožtu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) prorektorius, neurologas K.Petrikonis patvirtino, kad koronavirusinė infekcija neigiamai atsiliepia žmogaus širdies ir kraujagyslių sveikatai.

„Virusas „mėgsta“ ne tik bronchų, alveolių sieneles, bet ir kraujagyslių sieneles. Koronavirusinė infekcija pridaro bėdų ir širdžiai, ir galvos smegenims, ir kitiems organams, kuriems būdingi kraujotakos sutrikimai“, – portalui lrytas.lt sakė profesorius.

Tiesa, jis pastebėjo, kad neigiamos įtakos sveikatai turi ir veiksniai, netiesiogiai susiję su COVID-19.

„Prisidėti gali esama situacija. Patiriama emocinė įtampa, sumažėjęs fizinis aktyvumas, tam tikros baimės, kad reikiamos pagalbos negaus. Tai yra visų pasaulio šalių rezultatas. Gretutinis, t.y. kolateralinis sveikatos apsaugos sistemos pažeidimas atsiranda ir sunku čia skirti šalį pagal tai, kaip ji tvarkosi su pandemija.

Greičiau tai lemia įvairūs sisteminiai dalykai dar iki pandemijos. Kokia sveikatos apsaugos sistema buvo atspari, pasirengusi tokiam iššūkiui. Be abejonės, mokslininkai tai analizuoja ir po kurio laiko spręsime dėl rekomendacijų, svarstysime, ką galima padaryti, kad sistema būtų atsparesnė“, – dėstė K.Petrikonis.

Kartu jis pabrėžė, kad pandemija vis dar tęsiasi, todėl sistemines problemas svarbu spręsti kuo skubiau. Jis taip pat pastebėjo, kad neigiamos įtakos lėtinėmis ligomis sergančiųjų sveikatai turi ir šaltasis metų sezonas. Būtent tada padaugėja ore smulkiųjų kietujų dalelių.

Profesoriaus teigimu, pandemijos akivaizdoje krito ir sveikatos sistemos efektyvumas.

„Būtinosios pagalbos teikimas nebuvo sustabdytas. Tai, žinoma, gerai. Bet jeigu žmogus greičiau kreiptųsi į medikus, nebūtų užtęsta jo gydymo pradžia, turėtume kitą rezultatą“, – konstatavo K.Petrikonis.