Paskutinis lašas
„Šis pasakojimas dienos šviesos būtų neišvydęs, jei ne situacija, išsprogdinusi visus už ir prieš, – sako Skubios medicinos pagalbos vyresnioji slaugos specialistė Diana Vilčiūnienė. – Pandemija pakoregavo visų gyvenimus. Tik ar taip turėtų būti? Situacija tokia sudėtinga, kad norisi tik verkti, staugti, klykti. Mes, GMP darbuotojai, negalim klysti, nes mūsų klaidos nebepataisomos.
Esame pastatyti tarp dviejų ugnių, tarp žmonių, laukiančių pagalbos ir tarp ligoninių Priėmimo skyriuose dirbančių medikų, kurie elgiasi neprognozuojamai, o dažnai net ir žiauriai. Atrodo, kad dabar vienintelė liga – COVID-19, bet net ir šiems ligoniams nėra vietų.
Atvyksti pagal iškvietimą, matai, kad reikia pagalvos žmogui ir tada pradedi skambinėti į ligonines. Tenka skambint į 3–4 ligonines ir maldauti, kad priimtų ligonį, nes jam labai labai blogai. Nesvarbu, diena ar naktis, sėdi lauke apie 40 min ir skambini, skambini… Deja, ne visada pavyksta gauti teigiamą atsakymą. Pyksta visi: ligoniai, jų artimieji, giminės. Tokių istorijų ne viena ir ne dešimt, o keli šimtai…
Išgirtoji Utenos ligoninė – paslapčių apgaubta tvirtovė. Negalvokite, kad ten visad dega žalia šviesa. Tikrai ne…“
Štai šioje VšĮ Utenos ligoninėje ir iškrito paskutinis lašas, pasak medikės, privertęs ją kalbėti garsiai.
Rauda naktyje
Medikai – psichologiškai užgrūdinti žmonės, jų taip lengvai nesujaudinsi, neišgąsdinsi. Tačiau visiškai beviltiška situacija parklupdo ir juos. „Visai neseniai, sausio 25 d. vakare, vykome į iškvietimą Ignalinoje. Radom sunkios būklės jauną (kiek per 30 m.) vyrą. Ligonį akivaizdžiai pykino, jis vėmė, buvo ir kitų, nerimą keliančių požymių, kitaip tariant, pagalba skubi, neatidėliotina.
Tokiu atveju svarbi kiekviena minutė. Pagal visą tvarką, atraminė klasterių ligoninė, į kurią mes galime vežti neurologinius ligonius, yra Utenos ligoninė. Išėjusi į laiptinę pirmiausia paskambinau į Ignalinos ligoninę pasitarti, aptarėme situaciją, mudviejų su gydytoja nuomonės sutapo, kad reikia nedelsti ir skubėti į Uteną. Jiems ir skambinau. Dabar gailiuosi, kad neįjungiau telefone diktofono.
Kaip ant manęs Utenos medikė, jauna terapeutė, šaukė, piktai rėkė, kad nepriims ligonio, kad turiu suleisti vaistų nuo pykinimo ir vežti į Ignaliną tyrimams. Drebėjo rankos kojos, galiausiai pasipylė ašaros, nebeišlaikiau. Tu matai, kad žmogui reikia pagalbos, maldauji, o tave dar įžeidinėja, menkina… „, – guodėsi D. Vilčiūnienė. – Kaip sensacijas žiniasklaida rašo, kad GPM darbuotoją koks nors psichinis ligonis užsipuolė, o kad medikai medikus žemina ir įžeidinėja – tyli visi.
Bet ne tai svarbiausia. Ką daryti su pacientu? Teko imtis gudrybės. Ignalinos ligoninėje budėjusi vietinė gydytoja, su kuria ir konsultavausi, paaiškinus padėtį, iškart suprato ir tuoj pat parašė pacientui siuntimą į Utenos ligoninę. Nuvažiavę į Uteną, įstūmėme pacientą ant ratelių į Priėmimo skyriaus koridorių, ant viršaus padėjau siuntimą ir bėgte išbėgau iš ligoninės, kad nebegirdėčiau riksmų, šauksmų ir kaltinimų. Štai kokiomis priemonėmis reikia kovoti už žmogaus gyvybę. Po kelių dienų sužinojau, kad pacientui 100 proc. buvo būtina neurologų pagalba. Jis galėjo neišgyventi, jei būtų uždelsta.“
Neapibrėžta GMP kasdienybė
Ignalinos GMP dirba 18 žmonių, kasdien budi po dvi brigadas. Darbo pobūdis – suteikia pirmąją skubią pagalbą ir, jeigu reikia, transportuoja ligonį. „Visus ligonius rūšiuojame. Mūsų ligoninėje yra tik Terapinis skyrius. Chirurginiai pacientai nukreipiami į Švenčionis, Visaginą ar Uteną. Neurologiniai – tik į Uteną. Paprastai renkamės artimiausią ligoninę pagal ligonio gyvenamąją vietą.
Iki pandemijos buvo tvarkingiau. Tačiau dabar kaskart reikia maldauti, kad bent kur nors priimtų žmogų. Kaskart slaugytojos mus „ataudžia“, o tada sujungia su gydytojais, šie kiek žmoniškesni. Nors slaugytojų tiesioginis darbas yra užpildyti dokumentus ir pakviesti gydytoją, o ne emocijas lieti. Didžiausia problema – Utena. Utenoje, kaip suprantu, nebudi neurologas, nors privalo budėti.
Paskambini dėl žmogaus, o čia liepia nevežti, nes nėra daktaro. Niekaip nesuprantu. Jie gauna ir apmokėjimą už kiekvieną pacientą. Kodėl taip vyksta? Jei mes deklaruojame, kad žmogaus sveikata ir gyvybė yra svarbiausia, tai kodėl sveikatos apsaugos sistemoje tiek spragų ir kodėl realybėje viskas vyksta priešingai – žmogus ir jo sveikata niekam nerūpi.
Visos ligoninės turi izoliatorių ir laiko pacientą tiek, kiek reikia, kol ateina atsakymas dėl COVID-19. Ligoninėse yra du skyriai: „švarūs“ ir „nešvarūs“, kur gydomi COVID-19 ligoniai“, – teigia Ignalinos GMP specialistų vadovė.
Utenos ligoninės pozicija
„Mūsų ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nuolat dirba vidaus ligų gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojos, slaugytojo padėjėjos. Taip pat esant reikalui priėmimo skubios pagalbos skyriuje konsultuoja ir kitų specialybių gydytojai: neurologai, traumatologai – ortopedai, chirurgai, pediatrai, oftolmologai, rentgenologai“, – teigia VšĮ Utenos ligoninė direktorius Dalius Drunga. – Tačiau mes visada prašome, kad prieš vykstant su ligoniu, visada pasiskambinti, kad būtų pasiruošta. Neurologiniams ligoniams laikas labai svarbus, todėl jiems visada parengtas „žalias koridorius“. Atliekamas kompiuterinės tomografijos tyrimas ir sprendžiama, ką daryti, ar galima gydyti pas mus, ar reikalingas pervežimas į Vilnių.“
Šiuo metu, pasak D. Drungos, ligoninėje gydoma 120 „švarių“ ligonių ir 28 su COVID-19. „Tad netiesa, kad mes nepriimame pacientų. Per metus sulaukiame per 3 tūkst. ligonių. Turime puikius atnaujintus skyrius, naujos diagnostinės įrangos, tad laukiame visų. Šiuo metu teikiamos ir įvairios konsultacinė paslaugos ir svarbiausia – nėra eilių. Ypač onkologinių ar chroniškų susirgimų atvejai turi būti stebimi ir kontroliuojami, tad tikrai raginu nedelsti ir suskubti pas mus konsultacijoms ir gydymui.
Be to, turime atnaujintą akušerijos-ginekologijos skyrių ir pediatrą su naujagimių gydytojo licencija, nes, regis, regione akušerijos skyrių nebeliko (Akušerijos-ginekologijos skyrius veikia Visagine – autor. past.)., – ragina Utenos ligoninės vadovas. – Kalbant konkrečiai apie Priėmimo skyrių, aš tikrai esu šiuolaikiškas, atviras savo bendruomenei ir visuomenei vadovas ir neneigiu nieko. Tikiu, kad galėjo būti nesusipratimų iš medikų pusės, pakelto balso ar nesuvaldytų emocijų – mes juk žmonės, pervergę žmonės. Kviečiu Ignalinos GMP vadovę D. Vilčiūnienę atviram pokalbiui, problemų aptarimui, nes ką išgirdau, man – naujiena.
Ir su Ignalinos ligonine mūsų santykiai draugiški, jokių nusiskundimų nėra, problemų nėra. Kas savaitę kontaktuojame, keičiamės informacija.“
Mano manymu, sako D. Drunga, didžiausia problema GMP pavaldumas. „Tai užprogramuota problema, kur buvo ir bus, kol nebus ištaisyta dešimtmečių klaida. Įsiklausykite. GMP tikslas – suteikti pirmąją pagalbą ir jei reikia transportuoti liginį į ligoninę. Ar kur nors figūruoja Pirminis sveikatos priežiūros centras? Ne. Bet GMP kažkodėl yra pavaldžios jiems (šiuo atveju, VšĮ Ignalinos rajono poliklinikai – autor. past.) Visos problemos išsispręstų, jei GMP pereitų į ligoninės pavaldumą“, – įsitikinęs D. Drunga.
GMP palikti „kraštiniais“
„Nežinau visų sveikatos apsaugos sistemos niuansų, bet man nesuprantama mūsų misija. Šiaip mes esame pirmos pagalbos komandos, tačiau. Ignalinos ligoninė turi du specializuotus automobilius, bet kai jų ligonį reikia vežti konsultuoti, kviečia mus. Mes transportuojame jį konsultacijai, tada sėdime, laukiame po kelias valandas lauke… O tuo metu Ignalinoje lieka viena brigada.
Jei juos iškviečia į Didžiasalį, o ligonį, tarkim, dar reikia transportuoti kur nors toliau. Kada jie grįš ir kada galės sulaukti pagalbos kitas ligonis? Anksčiau vykdydavome tik sunkių ligonių pervežimą, o dabar jau vežiojame ir ištyrimui, – nerimauja D. Vilčiūnienė. –Kitas dalykas – šeimos gydytojų pozicija. Jei anksčiau nesunkūs pacientai ateidavo pas šeimos gydytojus ir po jų konsultacijos ir tyrimų paaiškėjus, kad reikia į stacionarą, jie juos ten nukreipdavo, tai dabar jie to nedaro.
Pakonsultuoja telefonu ir, jei kyla abejonių, liepia kviestis greitąją. Ligoniai pyksta, kad ilgai tenka mūsų laukti, kad nevežame į ligonines… O ar mes dėl to kalti? Pandemija yra pandemija, bet visos ligos, kurios buvo iki jos, niekur nedingo, žmonės tebeserga, žmonės susižeidžia…“
Kitas dalykas, pasak D. Vilčiūnienės, atmestinas požiūris ir prisidengimas COVID-19. „Kiek daug turėjome ligonių, kurie karščiavo, buvo netekę daug skysčių ir jiems tereikėdavo šiek tiek pagalbos – atstatyti pusiausvyrą organizme, pastačius lašinę, bet tai Priėmime dirbančioms komandoms – nepriimtina veikla. Atvejis. Stoviu naktį su karščiuojančiu, išsekusiu jaunu pacientu, lauke -20 C, ir visur skambinėju. Ignalinoje vietų nėra, Švenčionys neima, nes taupo vietas. Vilnius kultūringai taip pat atsisako ir liepia nedelsiant vežti į Švenčionis. Ką daryti mums?
Pykdami ir mus koneveikdami priima ligonį ir netrukus paleidžia. Taip nutiko ir dar su viena, vos per 50 metų perkopusia ignaliniete (apie situaciją buvo rašyta spaudoje), kurią alpstančią išleido į namus kaip sveiką. Netrukus ir vėl mūsų prireikė. Po trijų dienų mes jau ją neštuvais išnešėme iš namų ir priprašėme, kad priimtų į Uteną. Jei nebūtume to padarę, tai, pasak gydytojų, būtų buvus paskutinė jos naktis“, – pasakoja GMP specialistė.
Vairuotojai tampa ir paramedikais
„Vieno iškvietimo metu su ligoniu užtrunkame iki 4 val. Per dieną nuvažiuojame apie 700 km, rekordas – 910 km. Per mėnesį turime vidutiniškai 400 iškvietimų, iš jų apie 200 yra transportuojami į ligonines“, – sako vairuotojas-paramedikas Bronius Dubaka.
Beveik visi Ignalinos GMP vairuotojai mokosi ir netrukus įgys ir paramedikų diplomus. Paramedikas – tai asmuo dirbantis „Greitojoje medicinos pagalboje“. Paramedikas įvertina paciento būklę, teikia visiems pacientams pirmąją medicinos pagalbą naudodamasis greitosios medicinos pagalbos transporto priemonės įranga, prižiūri vežamus pacientus, sugirdo paskirtus vaistus, gaivina, naudoja kvėpavimo takų praeinamumo ir kvėpavimo palaikymo priemones.
Paramedikas naudoja neštuvus ir įtvarus, įkelia pacientus į transporto priemones ir iškelia iš jų, prižiūri ir stebi pacientus pagal savo kompetenciją. Paramedikas gali dirbti greitosios medicinos pagalbos stotyse ir skyriuose, ligoninių pacientų priėmimo skyriuose, vidaus reikalų ar krašto apsaugos sistemose, skęstančiųjų gelbėjimo stotyse, laivuose, sporto klubuose ir kt.
Ignalinos ligoninės komentaras
VšĮ „Ignalinos ligoninė“ vadovė Asta Batūrienė įsitikinusi, kad Sveikatos apsaugos ministrų įsakymai kai ką riboti ir Valstybinių liginių kasų gniaužtai supriešina žmones su medikais ir prieštarauja iškeltiems tikslams – žmogaus sveikata ir gyvybė aukščiau visko.
„Mūsų ligoninės paslaugos – labai ribotos. Mes turime stebėjimo palatas ir vidaus ligų skyrių. Gydymo įstaigų pajamos priklauso nuo suteiktų paslaugų. Bet tu negali teikti paslaugos, kuriai neturi licencijos. Optimizacijų metu visada nukenčia žmogus“, – svarsto A. Batūrienė. – Kalbant apie Priėmimo skyriaus darbą, sutinku, kad gali pasitaikyti visokių situacijų, juk ir žmonių yra visokių.
Supraskite mus, jei tik mes paimame ligonį ne pagal savo specializaciją tyrimams, tada apskritai situacija baisi. Priprašyti, kad pervežtume ligonį į Uteną ar Vilnių – tragedija. Žmogui blogai, o tu neturi kur vežti. Neišsprendžiama mįslė, kodėl taip yra. Negaliu kalbėti už visus gydytojus, bet net ir man teko išklausyti VšĮ Utenos ligoninės direktoriaus pavaduotojo medicinos reikalams Sergejaus Naumkino pykčio priepuolį: išgirdau labai negražių, užgaulių, žeminančių replikų apie save ir mūsų medikus. Ką dar galima komentuoti? Aš suprantu, kad turime prisitaikyti prie situacijos, kartais pasipykti ir stengtis eiti pirmyn.“
Šiuo metu Ignalinos ligoninėje Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje yra 30 ligonių, Terapiniame skyriuje – 27, iš jų 9 sergantys koronavirusu (iš viso galima priimti 10 tokių ligonių).
Ligoninės vadovė patikino, kad šiuo metu teikiamos konsultacinės paslaugos, dirba visi specialistai, tad galima kreiptis. Po truputį atnaujinamos ir Reabilitacijos ir sveikatinimo paslaugos, tačiau kreipiantis reikia būti atlikus koronaviruso testą.
Pūliuojančių skaudulių sveikatos apsaugos sistemoje apstu, juos apnuoginti galbūt privertė medikų pervargimas ir emocinis nestabilumas pandemijos metu, tačiau akivaizdi neteisybė ir neadekvati Lietuvos diferenciacija – įsisenėjusi, nenuspėjamai mutuojanti ir vis didesnį pagreitį įgyjanti problema.
