Lietuvoje nustatyti keturi nauji COVID-19 židiniai
BNS, ELTA ir lrytas.lt inf.
2021-02-10 09:30Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti dar 569 nauji koronaviruso atvejai, nuo COVID-19 mirė dar 12 žmonių, trečiadienį informavo Statistikos departamentas. Viena iš COVID-19 aukų – 40-49 metų amžiaus grupei priklausęs asmuo.
Į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1679 asmenys. Pastarųjų 14 dienų sergamumas koronavirusine infekcija 100 tūkst. gyventojų siekia 313,5 atvejo.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 187 991 žmogus, 142 313 asmenys pasveiko, 40 269 – tebeserga.
Nuo koronaviruso šalyje mirė 2988 žmonės. Praėjusią parą pirmąja vakcinos doze paskiepytas 821, antrąja doze – 1680 žmonių.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 79 713 žmonių, abiem dozėmis – 50 186 žmonės.
Praėjusią parą šalyje atlikti 7032 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 996 469.
Naujų susirgimų mažėja, bet virusas nepaliauja skaudžiai kandžiotis. Ligonėse dėl gyvybės vis dar kovoja daugiau nei tūkstantis pacientų. Medikai skaičiuoja, kad kasdien į gydymo įstaigas gulasi bent šimtas naujų ligonių. Kova tęsiasi be atvangos.
COVID-19 plinta įmonėse, registruoti keturi nauji židiniai – NVSC
Per praėjusią parą patvirtinus 569 naujus COVID-19 atvejus, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį pranešė, kad liga plinta įmonėse, taip pat registruoti keturi nauji židiniai.
Epidemiologų vertinimu, protrūkiai tęsiasi Šakių rajone veikiančioje maisto pramonės įmonėje, Kazlų Rūdoje veikiančioje baldų gamybos įmonėje, siuvimo įmonėse Alytuje, Kėdainių, Radviliškio rajonuose, Biržų verpalų ir audinių gamybos įmonėje, Šilutės socialinių paslaugų centre, Biržų autobusų parke, Panevėžio lopšelyje-darželyje „Vaivorykštė“.
NVSC taip pat informuoja, kad siekiant užkirsti galimybę COVID-19 ligai plisti Vidaus reikalų ministerijoje organizuotas mažos rizikos sąlytį turėjusių asmenų ištyrimas. Šioje įstaigoje protrūkis neregistruotas.
Su protrūkiais šeimose yra susiję 74 susirgimai.
Du nauji židiniai praėjusią parą registruoti Marijampolės apskrityje: vienas – Marijampolės rajone veikiančioje siuvimo įmonėje, kur su protrūkiu siejami penki COVID-19 ligos atvejai, kitas – Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate, kur patvirtinti du infekcijos atvejai.
Naujas židinys taip pat registruotas Radviliškio rajone veikiančioje siuvimo įmonėje, čia nustatyti du koronavirusinės infekcijos atvejai.
Dar vienas naujas protrūkis fiksuotas Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijoje. Su židiniu iš viso siejami penki susirgimai, įskaitant antrinį atvejį šeimoje.
NVSC teigimu, 128 žmonių užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios.
„Atkreiptinas dėmesys, kad šie asmenys epidemiologinės diagnostikos metu įvardija įvairias vietas – parduotuves, degalines, plovyklas – kur lankėsi, tačiau nurodo, jog kontakto laikas trumpas, o kitų asmenų užsikrėtimo atvejai tose vietose nėra registruoti“, – rašoma pranešime.
„AstraZeneca“ vakcinos klausimas
Patariamoji Vyriausybės ekspertų taryba pasiūlė britų ir švedų bendrovės „AstraZeneca“ vakcinai netaikyti amžiaus ribojimo – ja skiepyti ir vyresnius nei 55-erių metų žmones.
Anot Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės Ligitos Jančorienės, klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad „AstraZeneca“ vakcinos sukeltas imuninis atsakas vyresniems kaip 70 metų asmenims nesiskiria nuo imuninio atsako jaunesniems asmenims, vyresniems asmenims šalutinių reiškinių stebima mažiau, vakcina 100 proc. apsaugo nuo sunkios ligos formos, hospitalizacijos ir mirties dėl COVID-19.
Ekspertų tarybos siūlymas nėra įpareigojantis, galutinį sprendimą turės priimti Sveikatos apsaugos ministerija. Tiesa, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba antradienį taip pat pranešė mananti, kad „AstraZeneca“ vakcinos tinka visiems vyresniems nei 18 metų amžiaus žmonėms.
Europos šalys kol kas priėmė skirtingus sprendimus dėl amžiaus slenksčio, nes kai kurie ekspertai sako, jog trūksta tyrimų apie vakcinos efektyvumą vyresniems žmonėms.
Pavėlavusi skiepų siunta
Antradienį Lietuvą pasiekė aštuntoji „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos nuo COVID-19 siunta – 22 tūkst. 230 dozių, pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Gautas vakcinų kiekis paskirstytas pagrindinėms šalies ligoninėms ir bus skirtas onkologinių ligonių, sergančiųjų ŽIV, taip pat ir švietimo darbuotojų vakcinacijai nuo koronaviruso.
Pasak ministerijos, švietimo darbuotojai bus skiepijami tokia vakcina, kokia jų atvykimo metu bus naudojama konkrečioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje.
Ši siunta į Lietuvą lėktuvu pristatyta iš Leipcigo (Vokietija).
Ši vakcinos siunta Lietuvą turėjo pasiekti pirmadienį, tačiau vėlavo dėl prastų oro sąlygų.
Talkina NVSC
Savarankiškai užpildę anketą epidemiologinius duomenis Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui (NVSC) per paskutines kelias savaites pateikė per 1,3 tūkst. užsikrėtusiųjų COVID-19, pirmadienį pranešė centras.
Galimybė savarankiškai užpildyti NVSC puslapyje esančią anketą atsirado nuo šių metų pradžios. Joje užsikrėtusieji gali nurodyti, kaip ir kur užsikrėtė, su kuo turėjo didelės rizikos kontaktą.
NVSC pabrėžia, kad epidemiologinės informacijos pateikimo greitis yra svarbus izoliuojant kontaktavusius su užsikrėtusiuoju, todėl padeda stabdyti viruso plitimą.
Anketą galima rasti pagal nuorodą https://atvejis.nvsc.lt/. Šią anketą raginamas užpildyti kiekvienas žmogus, nepriklausomai, ar COVID-19 liga jam patvirtinta atlikus tyrimą, ar diagnozę patvirtintus šeimos gydytojui.
Anketa yra tokia pati, kokią įprastai pildo ir epidemiologinį tyrimą atliekantis specialistas ar savanoris. Tai reiškia, kad užduodami tie patys klausimai – kokiomis aplinkybėmis žmogus užsikrėtė, prašoma nurodyti darbovietes, taip pat vietas, kur žmogus lankėsi, įvertinti turimas sąlygas izoliuotis, apibūdinti jaučiamus simptomus, nurodyti sąlytį turėjusius žmones bei pateikti kitą epidemiologams svarbią informaciją.
Užsikrėtusiesiems skirta anketa leidžia sutrumpinti informacijos gavimo grandinę, taip pat patys anketą pildydami žmonės pateikia tikslesnius duomenis, nes turi daugiau laiko apgalvoti, kur lankėsi, įvardinti daugiau vietų, kur galimai galėjo užsikrėsti, jei tiksliai nežino.