Anot Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovės Ligitos Jančorienės, klinikinių tyrimų rezultatai rodo, kad „AstraZeneca“ vakcinos sukeltas imuninis atsakas vyresniems kaip 70 metų asmenims nesiskiria nuo imuninio atsako jaunesniems asmenims, vyresniems asmenims šalutinių reiškinių stebima mažiau, vakcina 100 proc. apsaugo nuo sunkios ligos formos, hospitalizacijos ir mirties dėl COVID-19.

Taip pat pabrėžiama, kad ją Europos vaistų agentūra (EVA) įregistravo kaip tinkamą 18 metų ir vyresniems asmenims.

„Atsižvelgdama į šiuos rezultatus ir į tai, kad mirtingumui nuo COVID-19 sumažinti ypač svarbu vakcinuoti vyresnius didžiausios rizikos asmenis, Ekspertų taryba išreiškė nuomonę, kad „AstraZeneca“ vakcina turėtų būti vakcinuojami asmenys, vadovaujantis registruota vakcinos indikacija, įskaitant ir vyresnius kaip 65 metų asmenis“, – rašoma pirmadienį išplatintame pranešime.

Sveikatos apsaugos ministerija pirmąja „AstraZeneca“ vakcinos siunta nusprendė skiepyti pedagogus iki 55 metų. Galutinio sprendimo dėl amžiaus ribos naudojant kitas siuntas sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys dar nepriėmė.

Europos vaistų agentūra sausio pabaigoje leido naudoti „AstraZeneca“ vakciną skiepijant visus suaugusius Europos Sąjungos šalių piliečius, tačiau kartu atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nėra pakankamai tyrimų rezultatų, ar vakcina suteikia efektyvią apsaugą vyresniems nei 55 metų žmonėms.

Kaip BNS sakė Ekspertų tarybos narys, Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro direktorius prof. Laimonas Griškevičius, svarbu atskirti informaciją apie imuninį atsaką ir klinikinius tyrimus dėl vakcinos efektyvumo.

„Imuninis atsakas yra nustatomas kraujo tyrimais, konkrečiai vertinant asmenų antikūnų gamybą prieš vadinamąjį spyglio baltymą. Buvo atliktas pirmos fazės tyrimas, kuriame buvo skirtingo amžiaus grupės palygintos. Antikūnų gamyba amžiaus grupėse nesiskyrė“, – komentavo L. Griškevičius.

„Jei sakom, kad pas žmogų, kuriam yra 70 metų, antikūnų susidaro tiek pat, kiek susidaro pas žmogų, kuriam yra 20 metų, ir jei antikūnai yra netiesioginis požymis, kad žmogus turi imunitetą, o tiek dvidešimtmetis, tiek septyniasdešimtmetis turi tokį patį imunitetą, tai mes sakom, kad tie antikūnai apsaugo, mes preziumuojam. Bet tam, kad tai įrodytume, turime palyginti kliniškai – tarp tų, kurie gavo vakciną toje amžiaus grupėje, ir tarp tų, kurie negavo“, – sakė jis.

Anot profesoriaus, būtent šio palyginimo pagrįstumui ir pritrūko daugiau vyresnio amžiaus žmonių, kad būtų galima „patikimai galima atsakyti, ar vakcina yra kliniškai efektyvi toje amžiaus grupėje“.

„Toje amžiaus grupėje buvo per mažai žmonių, todėl buvo per mažai susidūrusių su virusu, kad būtų galima atsakyti, ar vakcina efektyviai apsaugos nuo ligos“, – teigė L. Griškevičius.

Ekspertų taryba sveikatos apsaugos ministrui taip pat siūlo nustatyti, kad antrąja šios vakcinos doze žmonės būtų skiepijami praėjus 12 savaičių po pirmosios dozės.

Pranešime nurodoma, kad 77 proc. asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų ir 72 proc. globos įstaigų gyventojų bei darbuotojų turi COVID-19 imunitetą ar yra vakcinuoti bent iš dalies.

Ekspertų taryba informuoja svarsčiusi galimybę anksčiau pasiskiepyti ugdymo įstaigose dirbančius asmenis, kurie neturi ar turi minimalų kontaktą su moksleiviais. Šiam vakcinavimo prioritetų plėtimui nepritarta. Ekspertai ragina vadovautis jau nustatytais prioritetais ir kuo greičiau pradėti 70 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų vakcinaciją.

Taryba taip pat aptarė kaupinių tyrimo laboratorinės validacijos rezultatus ir pritarė, kad šis metodas būtų taikomas prevenciniam testavimui.