Per pirmąjį vakcinacijos nuo COVID-19 mėnesį gauta 311 pirminių pranešimų apie Lietuvoje vykusias nepageidaujamas reakcijas į vaistą. Iš viso per šį laiką skiepyta virš 68 tūkstančių žmonių. Skaičiuojama, kad neigiamos reakcijos pasireiškė 0,37 proc. skiepijimo atvejų. Palyginimui Airijoje – 0,33 proc., Estijoje – 0,8 proc., Vokietijoje – 0,006 proc. 298 pranešimų buvo fiksuoti dėl „Pfizer“ vakcinos, 13 dėl „Moderna“ bendrovės skiepo.

Dauguma reakcijų buvo lengvos. Tik 13 iš pranešimų fiksavo sunkias reakcijas, – ketvirtadienį  pranešė Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) viršininkas Gytis Andrulionis.

12 atvejų žmonės kreipėsi pagalbos į medikus, 1 jų kvietėsi greitąją medicinos pagalbą.

Daugiausiai žmonės skundėsi stipriu karščiavimu, galvos skausmu, šaltkrėčiu ir bendru silpnumu, raumenų ir sąnarių skausmas.

VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pastebėjo, kad pirmieji du simptomai labai glaudžiai susiję, tad dažniausiai pasireiškia kartu.

Rečiau pasireiškė bėrimas, alerginės reakcijos.

R.Pilvinienė teigė, kad dviejų Lietuvoje naudojamų vakcinų saugumo lyginti dar negalima, nes panaudotas dar labai nedidelis „Moderna“ skiepo kiekis.

Dažniausiai dėl nepageidaujamos reakcijos į vakciną skundėsi moterys. VVKT specialistai šį faktą aiškina tuo, kad absoliuti dauguma paskiepytųjų yra moterys. Manoma, kad tokia situacija susidarė dėl to, jog sveikatos priežiūros įstaigose darbuotojų dauguma sudaro moterys.

Mirties atvejo su vakcina nesieja

VVKT specialistai paaiškino, kad sunkiomis reakcijomis laikomi tokie atvejai, kai žmogui prireikė gydymo ligoninėje arba jį ištiko mirtis. R.Pilvinienę pasakojo, kad nepageidaujamos sunkios reakcijos dažniausiai pasireiškė, kaip sunkus galvos skausmas, pykinimas, alpimas, stiprūs rankų, viso kūno skausmai.

Gautas vienas pranešimas apie mirties atvejį pacientui, nepraėjus 7 paroms po pirmosios vakcinos dozės suleidimo. Tačiau apie nepageidaujamą reakciją į vakciną šiuo atveju nebuvo pranešta. Gydytojai nustatė, kad gretutinėmis ligomis sirgusio 67 metų amžiaus vyro mirtis nesusijusi su vakcina.

VVKT planuoja ataskaitas apie vakcinų poveikį pristatyti, kas mėnesį.

R.Pilvinienė anksčiau teigė, kad Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.

„Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas“, – sakė ji.

VVKT taip pat atkreipia dėmesį, kad sveikatos priežiūros specialistai (gydytojai, slaugytojai) gavę informacijos apie įtariamą nepageidaujamą reakciją, kiek galint greičiau, bet ne vėliau kaip per 15 dienų nuo įtariamos nepageidaujamos reakcijos į vakcinas atsiradimo ir (ar) informacijos apie tai gavimo dienos, turi pateikti VVKT Sveikatos priežiūros ar farmacijos specialisto pranešimą apie įtariamą nepageidaujamą reakciją (ĮNR) formą.

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyti 75 tūkst. 804 žmonės, abiem dozėmis – 30 tūkst. 241 žmogus.

Praėjusių metų gruodžio pabaigoje Lietuvos gyventojai pradėti skiepyti „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcina, šalyje taip pat naudojama bendrovės „Moderna“ sukurta vakcina. Praėjusią savaitę Europos vaistų agentūra (EVA) rekomendavo pritarti farmacijos kompanijos „AstraZeneca“ vakcinos nuo COVID-19 naudojimui Europos Sąjungos šalyse.