Lrytas.lt primena, kad praėjusią savaitę Vilniuje mirė namuose pagimdytas kūdikis. Be medikų pagalbos į pasaulį pasibeldęs mažylis neišgyveno nė paros.
Tvarka tik „popieriuje“
„Iki šiol gimdymas namuose neretai vykdavo prižiūrint nekvalifikuotiems žmonėms ir dėl to kildavo nemalonių pasekmių gimdyvėms bei jų mažyliams. Tad mūsų tikslas yra užtikrinti, kad moterys, pasirinkusios gimdyti namuose, gautų saugią, kokybišką paslaugą bei tinkamą priežiūrą prieš gimdymą ir po jo, o specialistai nerizikuotų prarasti licencijos ar atsidurti teisme“, – prieš dvejus metus sakė tuometis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
Tačiau per tą laiką absoliučiai niekas nepasikeitė. Per dvejus metus neatsirado anei vieno mediko, kuris pasinaudotų priimta tvarka ir imtųsi legaliai priimti gimdymą namuose.
„Licencijų gimdymui namuose nėra išduota, nes nebuvo pageidaujančių teikti šią paslaugą“, – portalą lrytas.lt informavo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė.
Todėl susidaro dviprasmiška situacija. Gimdyti namuose be medikų priežiūros legalu, o daryti tai su patyliukais rastos akušerės pagalba – įstatymų pažeidimas. Todėl specialistai pastebi, kad prieš dvejus metus priimta tvarka „popierinė“, realybėje jokios naudos ligšiol nedavė. Jie spėja, kad neretą gimdymą tik oficialiai priimta tėvelis, o jame iš tikrųjų dalyvauja incognito liekanti medikė.
Visi kalbinti pašnekovai pastebėjo, kad teisinis reguliavimas Lietuvoje nesudaro galimybių gimdymui namuose tapti sveikatos priežiūros sistemos dalimi ir vylėsi, kad tvarka bus patobulinta.
Tuo metu naujoji sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vadovybė pandemijos akivaizdoje, panašu, taip pat turi svarbesnių darbų, tad pokyčių laukti nereikėtų. SAM atstovė informavo, kad esamos tvarkos peržiūrėti kol kas neplanuojama.
Gydymo įstaigos laikosi nuošalyje
Lietuvos akušerių sąjungos prezidentės Ilonos Joneliūnienės nuomone, yra begalė priežasčių, kodėl gydymo įstaigos nenori kišti nagų prie gimdymo namuose.
Ji pastebėjo, kad tokią paslauga teikianti akušerė turėtų būti apdrausta. Todėl įstaigai tektų skirti papildomų lėšų personalo draudimui. Medikė mano, kad į šią sritį gydymo įstaigoms „lįsti“ paprasčiausiai neapsimoka.
„Jeigu skaičiuojant finansinę naudą, tai tas gimdymas nėra finansuojamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Ta paslauga yra apmokama pacientų lėšomis. Įstaigai gaunasi nedidelis pelnas, o kaštai dideli: reikia suorganizuoti mobilią brigadą, užtikrinti saugumą. Atsakomybė yra didžiulė“, – sakė I.Joneliūnienė.
Medikė nepastebėjo, kad pandemijos laikotarpiu padaugėtų būsimų tėvų, norinčių gimdyti namie.
„Kauno ligoninėje, kurioje dirbu, pandemijos metu įkūrėme atskirą skyrių COVID-19 liga sergančioms gimdyvėms. Užtikriname, kad tikrai būtų saugu, nebūtų kontakto su kitomis pacientėmis. Kiekviena pacientė guldoma po vieną – vienai šeimai viena palata“, – paaiškino medikė ir pažymėjo, kad analogiškų priemonių imtasi ir kitose šalies ligoninėse.
I.Joneliūnienės manymu, esama tvarka reikalauja pakeitimų. Ji svarstė, kad gydymo įstaigas reikėtų papildomai motyvuoti. Gydytoja vėl atreipė dėmesį į tai, kad padėtų, jei gimdymas namuose būtų finansuojamas iš PSDF lėšų.
Pastabų turi ir mamos
Pastabų esamai tvarka turi ir Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos astovė Marina Pukelienė. Ji teigė girdinti gydymo įstaigų nuogastavimus, kad dabartinis reguliavimas nėra detalus atsakomybės klausimu įvykus nelaimei.
„Galime suprasti personalo baimę, kai kalbama apie naujas praktikas, ir galima būtų pasinaudoti kitų šalių patirtimi bei pačių stacionarų pasiūlymais, kaip šį klausimą tobulinti“, – sakė ji.
M.Pukelienė taip pat pastebėjo, kad tebėra nemaža atskirtis tarp nėštumo priežiūros ir gimdymo priežiūros. „Dabar dažnai turime situaciją, kad gimdyvė ir personalas ligoninėje vieni kitus sutinka pirmą kartą pačiu jautriausiu – gimdymo momentu.
O ir pagal esamą gimdymo namuose reguliavimą, sutartis būtų sudaroma su stacionaru paskutinį mėnesį (esant bent pilnoms 36 nėštumo savaitėms), tačiau esame tikros, kad reikėtų skatinti ir suteikti galimybę kaip galima anksčiau susipažinti ir bendrauti su personalu, kuris dalyvaus gimdyme, sekti nėštumo eigą ir įvertinti konkrečios situacijos galimybes ir rizikas“, – tobulintiną reguliavimo vietą išskyrė pašnekovė.
Pastebi stigmatizaciją
M.Pukelienė pastebėjo, kad įprasta noma Lietuvoje niekaip netampantis gimdymas namuose dažnai yra suvokiamas kaip visiška priešingybė gimdymui stacionare. Dėl to esą vedama paralelė, kad tai yra visiškas priežiūros atsisakymas, grįžimas į laikus, kai gimdyvės ir naujagimiai mirdavo namuose.
„Pamirštama, kad gimdymas namuose yra tiesiog dalis tos pačios sveikatos priežiūros sistemos. Tai ne priešprieša, o papildymas, galimybė šeimai rinktis labiausiai tinkantį naujagimio pasitikimo būdą.
Dalis gimdymo namuose priešininkų laikosi požiūrio, kad gimdymas namuose yra kažkokia užgaida, tolygi smilkalų ar muzikos poreikiui. Tačiau pamirštama įvertinti gimdymo kompleksiškumą, psichologinių aspektų įtaką visai gimdymo eigai bei tai, kad neretai šeimų apsisprendimą gimdyti namie lemia labai daug priežasčių.
Iki šiol pagrindiniai rodikliai, kuriais vertinama gimdymo priežiūros sistemos kokybė, yra naujagimių ir gimdyvių mirtingumo rodikliai – tai tos problemos, kurias reikėjo spręsti modernizuojant sveikatos apsaugos sistemą.
Dabar šie rodikliai Lietuvoje yra labai geri, tačiau nedrįstame žengti dar vieno žingsnio ir užtikrinti ne tik fizinės, bet ir psichinės sveikatos apsaugos gimdymo metu. Ir žinoma, gimdymo eigoje gali įvykti nenumatytų rizikų, bet būtent todėl reikalinga galimybė turėti pagalbą gimdymo metu namuose.
Čia vėl grįžtame prie to, kad gimdymui namie esant ne užribyje, o būnant dalimi moterims prieinamų pasirinkimų, atsiranda galimybė aptarti rizikas nėštumo eigoje, nutarti, kaip galima jas sumažinti ir galiausiai, tiesiog padėti gimdyvei ir jos naujagimiui“, – dėstė M.Pukelienė.
Pasak jos, problemą išspręsti galėtų padėti vieša diskusija, į kurią aktyviau įsitrauktų ir medikai, bet dabar to daryti vengiama.
Būsimų mamų motyvacija – stipri
I.Joneliūnienė pastebėjo, kad ir pačių akušerių pasiryžimas imtis gimdymo namuose priklauso nuo jų patirties.
„Kuo didesnė darbo patirtis ir vyresnis amžius, tuo mažesnis noras. Tokią išvadą padarė jau ne vienas studentų atliktas tiriamasis darbas“, – tvirtino medikė ir pridūrė, kad patyręs medikas geriau įvertina esamas rizikas ir tai jį atbaido nuo gimdymo priėmimo namuose.
Tris dešimtmečius akušerės praktika besiverčianti moteris pastebėjo, kad norinčiųjų gimdyti namuose moterų daugiau yra Vilniaus krašte: „Tai labiausiai vakarietiškas Lietuvos miestas. Moterys tuos poreikius galbūt nusižiūri nuo užsienio šalių, o savo galimybes ne visada įvertina“.
Akušerė, sveikatos politikos magistrė Ieva Girdvainienė, kuri priklauso Lietuvos akušerių sąjungai, portalui lrytas.lt pasakojo, kad gimdyti namuose moteris renkasi dėl įvairių priežasčių.
„Prisideda vadinamoji „baltų chalatų“ baimė. Kitos nori kurtis tam tikrus savo ritualus, kurių gydymo įstaigoje atlikti negalėtų. Gimdant namuose gali dalyvauti daugiau lydinčių asmenų: ne tik vyro, bet ir kitų vaikų, galbūt, dulos buvimas šalia. Moteris nori būti apsupta ne tik savo namų aplinkos, bet ir šeimos narių“, – vardijo I.Girdvainienė. Kaip galimą priežastį rinktis gimdymą namie ji paminėjo ir medicininių intervencijų baimę.
M.Pukelienė taip pat pastebėjo, kad dalis moterų jaučia stiprią motyvaciją rinktis gimdymą namų aplinkoje.
„Yra šeimų, kurioms dar iki gimimo yra svarbi ir pati gimdymo patirtis, kaip vaikelis ateina į gyvenimą ir būtent gimdymas namie joms atrodo tinkamiausias pasirinkimas.
Neretai gimdymą namuose renkasi jau anksčiau gimdžiusios moterys dėl kitokių priežasčių: tokių kaip ankstesnės traumuojančios patirtys ar noras susigrąžinti teisę į savo kūną ar sprendimus“, – teigė Motinystę globojančių iniciatyvų sąjungos atstovė.
