Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė. Todėl iš viso per praėjusią parą užfiksuota 20 mirčių.
Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1081 asmuo. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 184 208 žmonės, 132 326 asmenys pasveiko, 46 722 – tebeserga.
Nuo koronaviruso šalyje mirė 2867 žmonės. Praėjusią parą pirmąja vakcinos doze paskiepyti 1543, antrąja doze – 1937 žmonės.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 74 213 žmonių, abiem dozėmis – 25 231 žmogus.
Praėjusią parą šalyje atlikti 8028 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 947 747.
Pradėjus džiaugtis mažomis pergalėmis, apie save priminė ir didžiosios grėsmės. Dėl mažėjančio sergamumo laukiama karantino priemonių švelninimo, tačiau vakcinacijos kampanija dar kaip reikiant neįsibėgėjo, o Lietuvoje jau nustatyta „britiškoji“ koronaviruso atmaina. Epidemiologai linkčioja galvomis – apsisaugoti gali tik imunitetą įgijusi visuomenė. Prasideda skiepų ir viruso lenktynės.
Ligoninėse gydoma per 1,2 tūkst. COVID-19 pacientų, 153 iš jų – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1215 COVID-19 pacientai, 153 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1034 ligoniams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 84 žmonėms.
Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyta 114 pacientų.
Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2634 lovos, 277 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.
Iš 8399 gydytojų, kurių darbovietė teikia paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, šiuo metu dėl užsikrėtimo koronavirusu nedarbingi yra 68 medikai, izoliacijoje – 22.
Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 541 gydytojas. Dėl COVID-19 laikinai nedarbingi 223 iš 13 tūkst. 163 slaugytojų, izoliacijoje jų yra 46.
Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 1032 slaugytojai.
Praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 50–99 metų žmonės
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 16 žmonių, jiems buvo nuo 50 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Iš viso praėjusią parą mirė devyni vyrai ir septynios moterys.
Po šešis mirusiuosius priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms.
Dviem mirusiesiems buvo nuo 90 iki 99-erių, vienam – nuo 60 iki 69-erių, o dar vienam – nuo 50 iki 59-erių metų.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad „per praėjusią parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas padidėja apie 20–40 procentų“.
Į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Tai – du vyrai ir dvi moterys. Vienam iš jų buvo nuo 30 iki 39-erių metų. Kiti trys mirusieji priklausė 70–79, 80–89 ir 90–99 metų grupėms.
NVSC: koronavirusas plinta ugdymo įstaigose, įmonėse, registruojami nauji židiniai
Per praėjusią parą patvirtinus 760 naujų COVID-19 atvejų, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį pranešė, kad infekcinė liga plinta ugdymo įstaigose, įmonėse, registruojami ir nauji židiniai.
Nauji susirgimai nustatyti Klaipėdos miesto lopšelių-darželių „Pušaitė“, „Puriena“, „Inkarėlis“, Klaipėdos miesto Medeinės mokyklos protrūkiuose.
Taip pat nustatyti atvejai, kurie siejami su židiniu Šilutės rajono Rusnės specialiojoje mokykloje. Iš viso čia COVID-19 susirgo keturi darbuotojai.
„Savo ruožtu, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir siekiant mažinti infekcijos plitimą ikimokyklinio ugdymo įstaigose, vakar NVSC Klaipėdos departamentas parengė teikimą Šilutės rajono savivaldybės administracijai dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo Rusnės specialiojoje mokykloje“, – rašoma pranešime.
Be to, nauji susirgimai taip pat yra siejami su protrūkiais statybų įmonėje, žemės ūkio bendrovėje Marijampolėje, mėsos pramonės įmonėje Šakių rajone, Kauno konditerijos įmonėje, Telšiuose, Utenoje veikiančiose statybų įmonėse.
Praėjusią parą COVID-19 ligos atvejai nustatyti ir Biržų rajono Legailių globos namų, Utenos socialinės globos namų, Kauno tardymo izoliatoriaus, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Telšių departamento židiniuose.
Anot NVSC, Vilniaus departamento specialistai atliko veiksmus, siekiant užkirsti kelią tolimesniam židinio plitimui Vilniaus miesto nakvynės namuose – organizuotas pakartotinis tikslinis gyventojų testavimas.
Taip pat specialistai dirbo su už Vilniaus miesto priežiūrą atsakinga įmone, siekiant išsiaiškinti infekcijos plitimo aplinkybes, įmonei teiktos rekomendacijos.
Per praėjusią parą naujas židinys nustatytas Vilniaus Antakalnio progimnazijoje, kur per pastarąją savaitę patvirtinti trys COVID-19 ligos atvejai.
Taip pat nauji protrūkiai registruoti Vilniuje veikiančiose statybų, konsultacijų, valymo paslaugų įmonėse, statybų įmonėje Klaipėdos rajone bei metalo apdirbimo įmonėje Kretingoje.
Su protrūkiais šeimose yra susiję 82 susirgimai. Dar 146 žmonių užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos.
Prižadėjo daugiau vakcinų
Vakcinų nuo COVID-19 daugės jau vasario mėnesį, o kovo ir balandžio mėnesiais kas savaitę Lietuvą pasieks po kelis šimtus tūkstančių vakcinų, sako prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.
„Vakcinų daugės vasario mėnesį, tai akivaizdu, 50 tūkst. naujų „AstraZeneca“ vakcinų, kurios pradės atvykti antrąją vasario savaitę ir tai reikš, kad paskutines kelias vasario savaites turėsime du kartus daugiau vakcinų nei gaudavome vidutiniškai kiekviena sausio savaitę“, – Žinių radijui sakė S. Krėpšta.
S. Krėpšta sakė, jos yra realu, kad vasario antroje pusėje bus tokių dienų, kai per dieną bus skiepijama po 10 tūkst. ir daugiau žmonių per parą. Pasak jo, vien „AstraZeneca“ vakcinų kovą turėtų padaugėti iki 200 tūkst., taip pat daugės ir „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinų.
Prezidento patarėjo teigimu, siekiant, kad procesas vyktų sklandžiai, svarbu ne tik pačių vakcinų kiekis, bet ir pasiruošimas masiniam vakcinavimui, registracijos sistema bei žmonių informavimas. Anot S. Krėpštos, reikia galvoti apie masinio vakcinavimo centrus, be to, norint pasiekti kuo platesnę asmenų grupę, turėtų veikti ne tik skaitmeninė sistema, bet ir telefono linijos.
„Britiškoji“ atmaina Lietuvą pasiekti galėjo dar lapkritį
Lietuvos vyriausioji epidemiologė Loreta Ašoklienė sako, kad sparčiau plintanti „britiškoji“ koronaviruso atmaina į Lietuvą galėjo būti įvežta ir pradėjo plisti dar lapkritį, tačiau ji pabrėžia nemananti, kad ši atmaina yra dominuojanti.
„Įvežimo rizika, ji galėjo būti ir rudenį, galbūt tai galėjo būti ir lapkričio mėnuo. Nes kol buvo pavieniai atvejai, mažai tikėtina, kad ją turėjom. (...) Labai tikėtina, kad gali būti ir daugiau tokių atvejų. Tiesiog sekoskaitos tyrimų atlikta nedaug, todėl atitinkamai jų nepavyko nustatyti“, – BNS antradienį sakė L. Ašoklienė.
Pasak jos, įvertinus švelninamas karantino sąlygas ir „britiškosios“ atmainos spartesnį plitimą, svarstoma griežtinti kaukių dėvėjimą patalpose.
„Tos baimės yra ir to nerimo yra. Kai turi sergamumo mažėjimą, tai tas kiekvienas atlaisvinimas kelia šiokį tokį nerimą, kaip tai turės įtakos epidemiologinei situacijai. Ir su šia atmaina taip pat tos baimės yra“, – sakė epidemiologė.
L. Ašoklienės teigimu, teisingas ir tinkamų apsaugos priemonių dėvėjimas ypač aktualus kontaktines paslaugas teikiančiam verslui.
Pasak jos, nors medžiaginės kaukės pristabdo viruso plitimą, medicininės kaukės ir respiratoriai yra kur kas efektyvesni, o siekiant apsisaugoti nuo spartesnio mutavusio viruso plitimo griežtesnį kaukių dėvėjimą yra nustačiusi ir Vokietija ar Austrija.
Epidemiologė pabrėžė, kad specifinių priemonių, norint suvaldyti mutavusių atmainų plitimą, nėra – taikomi įprasti, tačiau griežtesni apribojimai, susiję su kelionėmis, karantino sąlygomis, apsaugos priemonių dėvėjimu.
L. Ašoklienė taip pat sakė, kad kaukių dėvėjimas lauke galėtų būti peržiūrėtas, tačiau tai priklausys nuo epidemiologinės situacijos šalyje.
