Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 718 naujų užsikrėtimų koronavirusu. Iš viso Lietuvoje COVID-19 nustatytas 181734 žmonėms. Šiuo metu serga – 47 746.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 21 pacientas. Dar registruotos 4 mirtys, kurių faktinė data yra ankstesnė. Iš viso virusas Lietuvoje jau pareikalavo 2787 gyvybių.

Statistika apie sirgusius koronavirusu, bet mirusius dėl kitos priežastis ir toliau nėra skelbiama.

Per penktadienį pasveiko 2341 žmogus. Iš viso pasveikusių – 129 043.

Penktadienį pirmąja skiepo doze buvo paskiepyti 2851 žmogus

Pirmąją skiepo dozę Lietuvoje iš viso jau gavę 71 112 asmenų.

Antrąja skiepo doze praėjusią parą paskiepyta 4730 žmonių.

Antrosios dozės iš viso jau sulaukė 20 682 žmonės.

Iš viso jau panaudotos 91 794 vakcinos.

Per praėjusią parą buvo ištirti 7464 ėminiai. Iš viso jau ištirta 1 920 609 ėminių.

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 21 žmogus, jiems buvo nuo 30-ies iki 99-erių, rodo šeštadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Iš viso praėjusią parą mirė 15 moterų ir šeši vyrai.

Daugiausia mirusiųjų – aštuoni – priklausė 80–89 metų grupei. 

Šešiems jų buvo nuo 70 iki 79-erių, keturiems – nuo 90 iki 99-erių.

Po vieną mirusįjį priklausė 30–39 metų, 50–59 metų ir 60–69 metų grupėms.

Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad „per praėjusią parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas padidėja apie 20–40 procentų“.

Į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.

Tai – viena moteris ir trys vyrai. Dviem iš jų buvo nuo 70 iki 79 metų, po vieną – nuo 60 metų iki 69 metų ir nuo 80 iki 89 metų.

Per praėjusią parą izoliuoti 1779 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 69 080 asmenys.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 95 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Atvejai, užfiksuoti židiniuose ir protrūkiuose

Per vakar parą nauji židiniai buvo užfiksuoti Marijampolės apskrityje. Vienas židininys siejamas su Šakių rajone įsikūrusia maisto gaminimo įmone, kur buvo patvirtinti 3 koronavirusinės infekcijos atvejai. Šiuo metu specialistai tęsia židinio epidemiologinę diagnostiką.

Taip pat 4 atvejai buvo užfiksuoti statybos ir būsto priežiūros įmonėje. Židinio epidemiologinė diagnostika vykdoma.

Marijampolės apskrityje šiuo metu besitęsia protrūkis Vilkaviškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje, kur per vakar parą patvirtinti 4 atvejai.

2 atvejai, patvirtinti per vakar parą yra susiję su protrūkiu VšĮ Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamente, įsikūrusiame Švėkšnoje. Atvejis patvirtintas 1 darbuotojui. Taip pat 1 atvejis patvirtintas antrinis.

Vilniaus apskrityje naujas protrūkis nustatytas Elektrėnų lopšelyje-darželyje „Pasaka“. Čia nustatyti 2 susiję koronavirusinės infekcijos atvejai darbuotojams.

Vilniuje įsikūrusioje Mykolo Marcinkevičiaus ligoninėje nustatyti 2 atvejai pacientams židinyje. Šiuo metu užsikrėtimo aplinkybės tikslinamos.

Šiaulių apskrityje besitęsia Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro Meškuičių socialinės globos padalinyje registruoti 2 nauji COVID-19 ligos atvejai.

Panevėžio apskrityje Skemų socialinės globos namų židinyje per vakar parą patvirtinta 20 atvejų, iš kurių 18 patvirtinta šių globos namų gyventojams.

Per vakar parą 11 atvejų buvo patvirtinti Pabradėje įsikūrusiuose Nijolės Genytės socialinės globos namuose. Iš 11 atvejų 9 buvo patvirtinti šių globos namų gyventojams.

Taip pat vakar buvo nustatytas vienas atvejis, susijęs su audinių auginimo ūkiu Širvintų rajone. Asmens užsikrėtimo aplinkybės nėra žinomos. Užsikrėtęs asmuo teigia, kad su kitais sergančiais asmenis nebendravo ir su užfiksuotais protrūkiais nėra susijęs. Per paskutines 2 savaites sergantis asmuo nevyko atsivežti gyvūnų iš užsienio bei taip pat nepirko iš užsienio atvežtų gyvūnų. Kiti asmenys, dirbantys ūkyje simptomų neturi, jų savijauta stebima. Pats sergantis asmuo su šiais darbuotojais didelės rizikos sąlyčio neturėjo. Šiuo metu audinių savijauta taip pat yra stebima, pakitimų neužfiksuota.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 69.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Atskleistas skiepijimo planas

Masinį visuomenės nuo koronaviruso vakcinavimą Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja pradėti liepą, o iki tol tikimasi paskiepyti žmones, esančius keliose dešimtyse skirtingų prioritetinių grupių.

Tai numatyta penktadienį paskelbtame skiepijimo plane.

Gruodžio pabaigoje Lietuvoje pradėjus skiepyti su COVID-19 pacientais dirbančių ligoninių medikus, anot ministerijos, jų vakcinavimas – tiek pirma, tiek antra doze – šiuo metu yra bebaigiamas.

Tuo metu per sausį pradėjus skiepyti didžiausios rizikos pacientus, savanorius, dalyvaujančius COVID-19 ligos gydyme, slaugos ir palaikomojo gydymo, socialinių paslaugų įstaigų darbuotojus ir globotinius, jų vakcinavimą abiem dozėmis planuojama baigti vasarį.

Per sausį ir vasarį pirma vakcinos doze norima paskiepyti laboratorijų, atliekančių koronaviruso tyrimus darbuotojus, specialistus, atliekančius protrūkių epidemiologinę diagnostiką, poliklinikų ir kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojus, kurie neturi tiesioginio sąlyčio su COVID-18 pacientais, vaistininkus, karinėse ar tarptautinėse operacijose dalyvaujančius karius, žvalgus, būsimus olimpiečius ir paralimpiečius, jų komandų narius, onkologinius pacientus, pedagogus.

Šių žmonių skiepijimas turėtų būti baigtas per kovą.

Taip pat vasario, kovo, balandžio mėnesiais bus siekiama abiem dozėmis paskiepyti vyresnius nei 80-ies žmones. Gyventojai, esantys nuo 65 iki 79-erių, būtų skiepijami balandį ir gegužę.

Lėtinėmis ligomis sergančiųjų vakcinacija prasidėtų gegužę ir tęstųsi iki liepos.

Liepą ir rugpjūtį ketinama skiepyti specializuotų stacionarinių psichiatrijos paslaugų pacientus, kuriems teismo skirtos priverčiamosios medicinos priemonės, taip pat svarbias visuomenei funkcijas atliekančius asmenis.

Taip pat liepą ketinama pradėti masinį gyventojų skiepijimą.

Ministerija pabrėžia, kad šis grafikas yra preliminarus – jis parengtas pagal dabartinę informaciją „apie prioritetinių grupių apimtis ir vakcinos tiekimo planus“.

SAM nurodo, kad remiasi tik dviejų gamintojų – „BionTech“ ir „Pfizer“ bei „Moderna“ – pristatymo grafikais.

„II–IV ketvirčiais pristatomi kiekiai paskirstyti, darant prielaidą, kad vakcinos tiekimas bus tolygus kiekvieną savaitę“, – informuoja ministerija.

Jos teigimu, grafikas bus atnaujinamas, gavus naujus duomenis.

„AstraZeneca“ vakcina tiks ne visiems

Europos vaistų agentūra (EVA) patvirtino britų farmacijos bendrovės „AstraZeneca“ vakciną nuo COVID-19, tačiau ja šalyje nebus skiepijami vyresni žmonės, informavo sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.

„Europos vaistų agentūra jau patvirtino „AstraZeneca“ vakciną. (...) Detaliai dar nesu susipažinus, bet, mano žiniomis, kadangi vakcinos tyrimai nebuvo pakankamai išsamūs asmenų grupėje 55 plius, tai jie nerekomenduoja šitos vakcinos šitiems žmonėms naudoti“, – BNS sakė viceministrė.

Anot jos, tyrimai buvo daryti su jaunesniais žmonėmis, todėl nėra aišku, ar vakcina pakankamai efektyvi vyresniems žmonėms.

„Tai jokiu būdu nereiškia, kad kenkia ta vakcina“, – sakė ji.

Ž. Simonaitytės teigimu, Lietuva vadovausis EVA rekomendacijomis, ir „AstraZeneca“ vakcina skiepys jaunesnius žmones.

„Mes visus vaistus naudojam pagal patvirtintą instrukciją, tai naudosim vakciną atitinkamai toms grupėms, kur yra jaunesni asmenys“, – sakė ji.

Inicijuos viruso genomo tyrimą

Vyriausybė penktadienį pavedė SAM organizuoti ir koordinuoti koronaviruso genomo sekos tyrimą, kad būtų nustatomos viruso mutacijos.

„Ekspertų nuomone, tokia stebėsena mums padėtų geriau suprasti koronaviruso atmainas, o gauta informacija leistų Vyriausybei priimti reikalingus ir informuotus pandemijos valdymo sprendimus“, – per Vyriausybės pasitarimą sakė sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak jo, šis procesas apims mėginių surinkimą iš laboratorijų ir pristatymą į sekoskaitos tyrimus atliekančias laboratorijas. „Ir galų gale turėsime tam tikrą rezultatą, ši sekoskaita būtų vykdoma, kol tęsis epidemija“, – teigė ministras.

Vyriausybės protokoliniame nutarime nurodoma, kad COVID-19 ligą sukeliančio viruso genomo sekoskaitos tyrimo tikslas yra stebėti Lietuvoje aptinkamų SARS-CoV-2 atmainų įvairovę, paplitimą ir jų genomų kitimą epidemijos eigoje.

Tyrimo rezultatais numatoma dalintis viešai, taip įgalinant nepriklausomus tyrimus, atliekamus Lietuvoje ar kitur pasaulyje, ir taip pat prisidedant prie bendrų pasaulio žinių apie SARS-CoV-2 evoliuciją ir paplitimą.