Specialistai pripažįsta, kad stebima „sisteminė problema“. Savo ruožtu medikai paaiškino, kad kalbant su pacientu jautria tema, stengiamasi jo pernelyg nesujaudinti. „Žodis „vėžys“ nėra brukamas pacientui“, – sakė Vilniaus Santaros klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro gydytoja hematologė Ilma Tavorienė.
Ji taip pat paaiškino, kad jei pacientui ir paskirta nuotolinė konsultacija, tai tikrai nereiškia, kad pacientas negalės susitikti su gydytoju akis į akį.
Pasigedo gyvo kontakto
Irena papasakojo, kad jos tėčiui prireikė operacijos dėl stuburo problemų. Tačiau jai ruošiantis medikams įtarimų sukėlė jo kraujo tyrimų rezultatai. Senyvo amžiaus vyrui buvo paskirtas siuntimas pas hematologą Vilniaus Santaros klinikose.
Eilėje tąkart laukti teko bent porą mėnesių. „Aš iškart įtariau kraujo vėžį, bet tėtis net negalvojo, kad galėtų išgirsti tokią diagnozę. Taigi po dar kelių savaičių jam atliko biopsiją. Atsakymo laukėme apie 3-4 savaites“, – prisiminė moteris.
Galiausiai jos tėčiui prieš pat didžiausias metų šventes buvo pranešta nelengva žinia – nustatytas retas lėtinis ir nepagydomas kraujo vėžys. Tačiau Irena negali patikėti, kad apie onkologinį susirgimą buvo pranešta telefonu.
„Tai įvyko ne taip, kaip rodo filmuose, kur daktaras susirūpinusiu veidu praneša, jog mirsi, ir kad jis apgailestauja. Tiesiog telefonu kelis sykius pakartojant labai retą ir negirdėtą diagnozę, ir tik pasiklausus ar tai susiję su vėžiu, atsakoma – taip“, – niūrų pokalbį prisiminė moteris.
Papiktino būsimos konsultacijos pobūdis
Ji pasakojo, kad vėliau sekęs pokalbis su šeimos gydytoja taip pat nuvylė. „Visa šeima laukiame atsakymų, paaiškinimo ar tai labai rimta, kiek liko gyventi... Na ką nors... Daktarė pasiteirauja ar dar neprasidėjo mėlynės, skausmai. Kai prasidės, tada galima į ją kreiptis“, – svarbių atsakymo pasigedo Irena.
Ją ypač papiktino, kad dar vienos hematologo konsultacijos Santaros klinikose tenka laukti dar du mėnesius, o ir šioji, kaip pranešta, nebus „tikra“. Vyks nuotoliniu būdu. Todėl tiek patį pacientą, tiek jo giminaičius kankina baisi nežinia. Jie bijosi, kad būsimas pokalbis telefonu jos ir vėl neišsklaidys.
„Vėžiu sergančio žmogaus niekas nenori gyvai priimti, su juo pakalbėti, žmoniškai paaiškinti, kas jo laukia. Pats ligonis dar širdies kamputyje tikisi kad diagnozė gal būt buvo klaidinga. Mes, jo dukros, einame iš proto. Kiek tokių žmonių, kaip mano tėtis, visoje Lietuvoje?“ – retoriškai klausė Irena.
Sisteminė problema
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė portalui lrytas.lt sakė pastebėjusi nuotolinių konsultacijų problemą. Ji patikino, kad pacientų nuogastavimai dėl tokių konsultacijų nėra pavieniai atvejai. „Tai sisteminė problema“, – sakė POLA direktorė.
„Nei patys pacientai moka tose nuotolinėse konsultacijose elgtis, nei gydytojams yra paruoštos kokios nors gairės, ar rekomendacijos, kaip tas nuotolines konsultacijas vykdyti. Kiekvienas šioje vietoje yra savamokslis“, – prisitaikymo prie pandemijos spragą pažymėjo N.Čiakienė.
POLA direktorė teigė, kad tam tikrais nuotolinė konsultacija „nėra tokia išsami, kokia ji būtų gyva“. Tiesa, ji sakė pastebėjusi praktiką, kad pirmas paciento vizitas pas gydytoją specialistą būna kontaktinis ir tik vėlesni stebėsenai skirti apsilankymai pas mediką perkeliami į nuotolį.
„Onkologinis susirgimas yra kritinė liga. Ją suvaldyti taip pat sudėtinga, kaip ir covidą“, – pažymėjo N.Čiakienė ir pridūrė, kad medikams jau pavyko prisitaikyti prie pakitusių darbo sąlygų.
Dažnam patogiau pasikalbėti telefonu
I.Tavorienė sutiko paaiškinti, kaip pandemijos laikotarpiu pasikeitė per daug metų įprasta medicininės priežiūros paslaugų teikimo tvarka onkohematologiniams pacientams.
Vieniems nuotolinės konsultacijos kelia nerimą, bet medikė pastebėjo, kad būtent toks darbo organizavimas jau dabar yra laikomas medicinos ateitimi. „Telemedicinos paslaugos užsienyje plačiai naudotos ir anksčiau. Pas mus jos taip pat tampa vis labiau priimtinos. Daugeliui pacientų, ypač tiems, kurie dirba, neturi tiek daug laiko, tokios paslaugos atrodo net labai priimtinos“, – įžvalgomis dalijosi I.Tavorienė.
Kalbėdama apie konsultacijos laukimo laiką medikė akcentavo, kad skubiais atvejais jis gerokai trumpesnis – vos keletas dienų.
„Galime tik apgailestauti, kad pacientui eilėje teko laukti kelis mėnesius“, – sakė ji.
Tačiau gydytoja pridūrė, kad įstaigoje egzistuoja vadinamoji „žaliųjų koridorių“ sistema, kurios dėka pacientai, kai yra poreikis, konsultacijos sulaukia per 3-4 dienas.
Medikė taip pat teigė, kad visų pacientų pirmasis vizitas, kaip taisyklė, vyksta kontaktiniu būdu. „Pacientai tikrai apsilanko, jie apžiūrimi, išklausinėjami, išanalizuojama jų problema. Surenkama visa informacija. Jeigu pacientas, vyresnio amžiaus žmogus, dažniausiai dalyvauja ir artimieji.
Žinoma, pasižiūrima ir kokia informacija apie pacientą pateikta jo siuntime. Tada suplanuojami jo tyrimai. Kraujo ligoms daugiau negu puse atvejų reikia papildomų tyrimų. Pavyzdžiui, kaulų čiulpų tyrimas. Vien tik jo atlikimas ir rezultatai gali užtrukti 3-4 savaites.
Jeigu paciento sveikatos būklė tokia, kad jam jau dabar padėti reikia, tuomet padaromi diagnostiniai tyrimai ir jis nukreipiamas reikiamai gydymo procedūrai“, – pasakojo hematologė.
Pasak gydytojos, tyrimų atsakymus pacientai dažnai patys nori sužinoti telefonu, o ne gyvo pokalbio metu. „Jie tiesiog nebenori gaišti laiko, vaikščioti, važiuoti į gydymo įstaigą, daugeliui net patogiau tai telefonu išgirsti. Ypač, jei žmogus iš tolimesnio rajono“, – paaiškino I.Tavorienė.
Žodžius renka atsargiai
Ji pastebėjo, kad kartais apie jo sveikatą kalbamasi su pačiu pacientu, kartais su jo artimaisiais. O apie sunkią ligą medikai stengiasi pranešti atsargiai, nenorėdami nugąsdinti pašnekovų.
„Žodžio „vėžys“ žmonėms niekas nebruka. Kraujo ligos būna ūminės arba lėtinės eigos. Kai pacientui surandame grėsmingą ligą, tai ne tik kalbamės, bet ir raginame nedelsti gydytis“, – paaiškino medikė.
Gydytoja pridūrė, kad nėra vieningo protokolo, kaip bendrauti su pacientais ir jų artimaisiais jautriomis, sunkią ligą liečiančiomis temomis. Todėl kaskart bandoma perprasti individualius poreikius.
„Sutinkame įvairių žmonių. Artimieji kartais prašo šiukštu nesakyti pacientui, kad jam nustatytas vėžys. Jie patys paprašo kalbėti kitais terminais, bet nesakyti žodžio „vėžys“. Tačiau jeigu mūsų ima ir tiesiai pacientas paklausia, mes, medikai, negalime pameluoti, atsakome, kaip yra“, – pasakojo hematologė.
Tiesa, pasak I.Tavorienės, visada stengiamasi nesukelti pacientui nereikalingo streso, paaiškinamas susirgimo pobūdis, pabandoma nuraminti ir paguosti tuo, kad liga lėtinė.
„Taip pat būna tokių kraujo ligų, kurios priklauso neišgydomų kategorijai ir neturi jokio specifinio gydymo. Reikia suprasti, kad tai nėra kažkur išaugęs auglys, kurį reikia sunaikinti. Tai yra pokyčiai kraujyje. Jų pakeisti jokiais vaistais negali. Šios piktybinės ligos jokiais vaistais negydomos ne tik pas mus, bet ir kitose šalyse.
Tokiais atvejais mes stengiamės paaiškinti, kad yra lėtinė liga, kurios eigą hematologai turės stebėti. Ir paprastai užregistruojame pacientą vizitui po kelių mėnesių.
Jūsų minimimo paciento vizitas pas hematologą taip pat jau suplanuotas. Tuo už jį buvo pasirūpinta. Jam pačiam juk nebereikia skambinti į registratūrą, rūpintis, kaip patekti pas gydytoją“, – esamos tvarkos privalumą įvardijo I.Tavorienė.
Vizito pobūdis dar gali keistis
Ji taip pat pastebėjo, kad paciento giminių susierzinimą iššaukti galėjęs pranešimas, kuriuo nurodoma, kad konsultacija bus nuotolinė, o ne kontaktinė toli gražu nebūtinai reiškia, kad vizitas vyks per nuotolį. Pasak medikės, tai bendras pranešimas, o vizito pobūdis, jo dienai artėjant, dar papildomai būna suderinamas pagal konkretaus paciento poreikius.
„Dėl pandemijos visi mūsų poliklinikos talonai buvo įvesti nuotolinei konsultacijai. Bet visada prieš tokią konsultaciją dar yra paskambinama iš įstaigos ir paklausiama apie paciento savijautą, pasiteiraujama, ar jam nekilo naujų problemų, suplanuojamas tyrimų atlikimas.
Pokalbis su gydytoju gali būti telefoninis, bet jei pacientą kamuoja nerimas, pasireiškė nauji simptomai, tuomet jam tikrai pasiūloma atvykti pokalbiui į kabinetą“, – apie medicinių paslaugų teikimo ypatumus pandemijos laikotarpiu pasakojo I.Tavorienė.
Medikė pabrėžė, kad nuo pandemijos pradžios buvo pakeistas darbo organizavimas gydymo įstaigoje. Slaugytojos skambina pacientams iš anksto, išdėlioja vizitų laikus taip, kad žmonėms netektų būriuotis poliklinikoje. Tuo pačiu ir priimami pageidavimai kontaktinei konsultacijai.
„Apgailestaujame, kad padėtis gal būt ne visiems ir ne visada atrodo aiški, Pastebėjome, kad dažniausiai problemos iškyla tuomet, kai žmonės nesupranta vieni kitų arba, kai pacientai (jų artimieji) nepasitiki medikais. Jiems atrodo, kad per mažai ar ne taip dirba. Tačiau mūsų medikai tikrai labai stengiasi dėl savo pacientų, deda visas pastangas, kad kuo mažiau iškiltų kokių nors neaiškumą ar nesusipratimų, dažnas net aukoja savo asmeninį laiką.
Būna ypatingai sudėtingų situacijų. Gaila, bet ne visada jie sulaukia nuoširdaus AČIŪ, o priešingai, rodos, kuo daugiau atiduodi saves, tuo daugiau sulauki pretenzijų ar priekaištų. Todėl tenka tik nuoširdžiai apgailestauti ir palinkėti mums visiems geranoriškumo, kantrybės ir be abejo, sveikatos“ – mintimis pasidalijo gydytoja.
