Pasak Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos vedėjo Eugenijaus Preidžio, senyvo amžiaus žmonėms ne tik didesnė rizika užsikrėsti koronavirusine infekcija, bet ir ligos eiga dažnai būna sunkesnė. Tačiau senyvų žmonių imuninis atsakas į vakcinas paprastai būna silpnesnis.
Nepaisant to, vakcinavimas turėtų apsaugoti senyvo amžiaus žmones nuo sunkios ligos, sako Nacionalinio vėžio instituto (NVI) onkoimunologas, biomedicinos mokslų daktaras Marius Strioga.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos vedėjas, gydytojas infektologas Eugenijus Preidis sako, kad pastaruoju metu ligoninėje gydoma apie 40 COVID-19 pacientų, jaučiama, kad dėl karantino susirgimų mažėja.
Susirgimų piko metu šioje ligoninėje buvo gydoma ir 80 COVID-19 pacientų. Pasak gydytojo, dauguma ligoninėje dėl COVID-19 gulinčių pacientų yra senyvo amžiaus: „Pacientų, kuriems virš 70 metų – apie 85 proc. Likę – jaunesni, 50-60 metų.“
Gydytojas infektologas E.Preidis sako, kad senyvo amžiaus žmonėms didesnė užsikrėtimo koronavirusine infekcija rizika. „Su amžiumi atsiranda įvairių gretutinių ligų – širdies ir kraujagyslių patologijos, kvėpavimo ligos. Svarbiausia, su amžiumi mažėja žmogaus imuninės sistemos stiprumas, dėl to pasidarome labiau pažeidžiami šio viruso“, – teigia gydytojas.
Respublikinės Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos vedėjas E.Preidis sako, kad senoliams gresia sunkesnė COVID-19 ligos forma. „Koronavirusas pažeidžia kvėpavimo takus, kraujotaką, atsiranda inkstų, virškinamojo trakto patologijos.
COVID-19 sutrikdo kraujo krešumą, gali lemti širdies ritmo sutrikimus, infarktus, sunkius plaučių uždegimus su tromboembolijomis. COVID-19 liga sukelia tokias būkles, kurios pavojingos gyvybei. Mes, medikai, senyvo amžiaus žmonėms siūlome būtinai skiepytis nuo COVID-19“, – sako Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojas infektologas E.Preidis.
Senų žmonių imuninė sistema perkrauta
Pasak NVI onkoimunologo dr. Mariaus Striogos, senyvų žmonių imuninė sistema silpniau reaguoja į naujas grėsmes. Viena priežasčių, kodėl taip yra, susijusi su lėtinėmis infekcijomis.
„Žmonių, kuriems yra 70-80 metų, imuninė sistema yra perkrauta vadinamuoju imuniniu balastu – imuninio atsako komponentais T limfocitais, kurie skirti lėtinėms infekcijoms suvaldyti. Pavyzdžiui, daugelis turime herpes viruso infekciją, nemaža dalis žmonių užsikrėtę citomegalo virusu, didžioji dalis populiacijos užsikrėtę Epštein-Baro virusu.
Bet gyvenimo eigoje šių virusų sukeliamų ligų nepastebime dėl to, kad imuninė sistema juos nuolat palaiko kontrolėje. Tam naudojama daug imuninės sistemos resursų. Kiekvieną kartą, kai tas virusas reaktyvuojasi, imuninės sistemos komponentai, kurie skirti tų virusų kontrolei, plečiasi, jų dalis didėja. Kaip kiekvienas organas turi savo vietą organizme, taip ir imuninės sistemos komponentų gali būti tam tikras skaičius, organizme tarsi yra imunologinė erdvė.
Senų žmonių organizme limfocitai, kurie yra nukreipti prieš tokias lėtines, visą gyvenimą organizme tūnančias infekcijas, gali sudaryti daugiau kaip 25 proc. viso specifinio ląstelinio imuninio atsako. Tai reiškia, kad nauji limfocitai iš kaulų čiulpų, kurie būtų skirti įveikti naujas grėsmes, tiesiog negali išlįsti, nes grįžtamuoju ryšiu eina signalai, kad imuninė sistema pilna“, – paaiškina onkoimunologas dr. M.Strioga.
Senų žmonių imunitetas susidaro silpnesnis Pasak NVI onkoimunologo dr. M.Striogos, tikėtina, kad senyvų žmonių imuninis atsakas į COVID-19 vakcinas bus silpnesnis negu jaunų žmonių. „Nuo gripo vakcinuojant žmones iki 40 metų ir vyresnius, kuriems 60-80 ir daugiau metų, antikūnų titrai pas vyresnius žmones gali būti iki keturių kartų mažesni, taikant tą pačią vakciną.
Tai galioja daugeliui vakcinų. Kaip bus su COVID-19 vakcinomis, kol kas nežinome, bet tikėtina, kad bus panašu. COVID-19 vakcinų klinikiniuose tyrimuose žmonių, kuriems 80-90 metų, nebuvo didelė dalis. Tikėtina, kad vyresnio amžiaus žmonėms imuninis atsakas į bet kokią vakciną susidarys silpnesnis palyginti su tuo, koks susidarys jaunesnio amžiaus žmonėmis“, – sako M.Strioga.
Tačiau nepaisant tikėtino silpnesnio imuninio atsako, seneliams pasiskiepyti COVID-19 vakcina labai rekomenduojama. „Toks imunitetas, koks susidarys, galbūt visiškai nuo ligos neapsaugos, bet tikimasi, kad prisidės prie lengvesnės ligos eigos, bent jau neleisdamas susiformuoti sunkioms komplikacijoms. Tai jau būtų geras rezultatas senyvo amžiaus žmonių populiacijoje“, – teigia onkoimunologas M.Strioga.
Atvejis Norvegijoje
COVID-19 vakcinomis jau paskiepyta dešimtys milijonų žmonių daugiau kaip pusšimtyje šalių. Nerimo buvo sukėlę pranešimai iš Norvegijos, kur po vakcinacijos pirmąja „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakcinos doze mirė 33 senelių slaugos namų gyventojai. Dalis jų buvo labai silpnos sveikatos, sirgo sunkiomis ligomis. Apie senyvų žmonių mirčių atvejus po vakcinacijos pranešė ir Prancūzija, Švedija, Islandija, kitos šalys.
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) praneša, kad Europos vaistų agentūros ir Norvegijos atsakingųjų institucijų vertinimu, mirtys Norvegijoje nėra susijusios su vakcina.
Pasak VVKT pranešimo, visi paskiepyti žmonės buvo 80-90 metų slaugos namų gyventojai ir sirgo sunkiomis, turinčiomis įtakos išgyvenamumui, ligomis. Buvo skiepijama ta populiacijos dalis, kurioje ir taip fiksuojamas didelis mirtingumas, natūralu, kad paskiepijus viena ar kita vakcina buvo sulaukta mirčių praėjus nedaug laiko po vakcinacijos.
Šalutiniai vakcinos reiškiniai Pasak VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai įvykusia vakcinacija nuo COVID-19 ligos.
Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama, pagrindiniai nusiskundimai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas. Vyresnių nei 80 metų žmonių nuo Covid-19 Lietuvoje paskiepyta dar nedaug, apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo.
Panevėžio ligoninės Infekcinių ligų klinikos vedėjas E.Preidis sako, kad vakcinos šalutiniai reiškiniai seniems žmonėms neturėtų būti pavojingi: „Lietuvoje pirmiausia skiepijami gydymo įstaigų, slaugos darbuotojai, Panevėžyje jau paskiepyta tam tikras skaičius slaugos ligonių. Sunkių reakcijų jiems nebuvo.“
