Per praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 24 pacientai.
Dar registruotos 4 mirtys, kurių faktinė data yra ankstesnė.
Iš viso virusas Lietuvoje jau pareikalavo 2716 gyvybių.
Statistika apie sirgusius koronavirusu, bet mirusius dėl kitos priežastis ir toliau nėra skelbiama.
Per antradienį pasveiko 1533 žmonės. Iš viso pasveikusių – 123 562.
Antradienį pirmąja skiepo doze buvo paskiepyta 2044 žmonės. Pirmąją skiepo dozę Lietuvoje iš viso jau gavę 60 352 asmenys.
Antrąja skiepo doze antradienį paskiepyti 624 žmonės. Antrosios dozės iš viso jau sulaukė 9666 žmonės.
Iš viso jau panaudota 70 018 vakcinų.
Per praėjusią parą buvo ištirti 10 181 ėminys. Iš viso jau ištirta 1 890 518 ėminių.
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 1633 COVID-19 pacientai, 176 iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.
Deguonis papildomai tiekiamas 1062 pacientams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 100 žmonių.
Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 158 pacientai.
Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2722 lovos, 276 iš jų – reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose.
Iš 8424 gydytojų, kurių darbovietės teikia paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, šiuo metu dėl užsikrėtimo koronavirusu nedarbingų yra 110, izoliacijoje – 46.
Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 612 gydytojų.
Dėl COVID-19 laikinai nedarbingi 355 iš 13 tūkst. 327 slaugytojų, izoliacijoje yra 75.
Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 1074 slaugytojai.
Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 24 žmonės, jiems buvo nuo 30 iki 99-erių metų, rodo trečiadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.
Iš viso praėjusią parą mirė 15 vyrų ir devynios moterys.
Daugiausia mirusiųjų – aštuoni – priklausė 60–69 metų grupei.
Po šešis mirusius žmones priklausė 70–79 ir 80–89 metų grupėms.
Dviem mirusiesiems buvo nuo nuo 90 iki 99-erių, vienam – nuo 50 iki 59-erių, o dar vienam – nuo 30 iki 39-erių metų.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad „per praėjusią parą mirusiųjų skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas padidėja apie 20–40 procentų“.
Į bendrą mirčių statistiką įtrauktos dar keturios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.
Tai – du vyrai ir dvi moterys. Dviem iš jų buvo nuo 70 iki 79-erių metų, po vieną mirusįjį priklausė 60–69 ir 90–99 metų grupėms.
Per praėjusią parą izoliuoti 1545 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 70 445 asmenys.
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruotas 271 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Naujas protrūkis vakarykštę parą nustatytas Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Puriena“ – patvirtinti keturi COVID-19 ligos atvejai, iš kurių du yra antriniai, t. y. šeimose.
Dar vienas naujas protrūkis nustatytas Ukmergės nestacionarių socialinių paslaugų centre (du susiję atvejai), taip pat – Vilniaus Markučių dienos veiklos centre. Epidemiologinė diagnostika tęsiama.
Taip pat nauji protrūkiai registruoti Klaipėdos laivų statybos įmonėje, prekybos gaisrų gesinimo įranga įmonėje Vilniuje, Vilniaus transporto įmonėje, Mažeikių pastatų priežiūros įmonėje. Epidemiologinė diagnostika tęsiama.
Tęsiasi protrūkis Molėtų rajono Alantos senelių globos namuose, kur vakar nustatyta 11 COVID-19 ligos atvejų. Visi asmenys yra gyventojai. Nuo sausio vidurio registruota per 30 su šiuo protrūkiu siejamų atvejų.
Dešimt naujų COVID-19 ligos atvejų, nustatytų praėjusią parą, epidemiologų vertinimu, yra susiję su protrūkiu popieriaus ir kartono gamybos įmonėje Šiauliuose. Iš viso su protrūkiu siejama 16 koronavirusinės infekcijos atvejų, registruotų nuo sausio vidurio.
Taip pat tęsiasi protrūkis Kaišiadorių rajone veikiančioje siuvimo įmonėje – su protrūkiu iš viso siejama 12 COVID-19 ligos atvejų, nustatytų per pastarąsias kelias dienas.
Antradienį taip pat registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, susiję su protrūkiais Kalvarijos globos ir užimtumo centre, Marijampolės globos namuose „Giedruma“, Kazlų Rūdos socialinės paramos centre, Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centre, Mažeikių rajono Plinkšių globos namuose, Rokiškio rajono Skemų socialinės globos namuose, Ukmergės Jasiuliškių socialinės globos namuose.
Taip pat vakarykštę parą patvirtini COVID-19 ligos atvejai, siejami su protrūkiais Telšių rajono Ubiškės mokykloje-daugiafunkciniame centre (iš viso septyni atvejai, įskaitant antrinius šeimose), Ramygalos lopšelyje-darželyje „Gandriukas“ (epidemiologinė diagnostika tęsiama).
Be to, vakar registruoti infekcijos atvejai, susiję su protrūkiu Vilniaus Lakštingalos namuose. Siekiant stabdyti židinio plitimą, NVSC Vilniaus departamento specialistai pateikė rekomendaciją Vilniaus miesto savivaldybei dėl visų darbuotojų ir paslaugų gavėjų ištyrimo. NVSC informuoja, kad per sausio mėnesį COVID-19 liga nustatyta penkiems Vilniaus Lakštingalos namų darbuotojams ir šešiems stacionarizuotiems asmenims, identifikuoti du atskiri protrūkiai.
Taip pat NVSC Vilniaus departamento specialistai vakar lankėsi globos namuose „Senevita“, kur buvo atlikta židinio epidemiologinė diagnostika, teiktos konsultacijos dėl infekcijų prevencijos priemonių taikymo.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruotas 141.
Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.
Karantino švelninimas
Sergamumo koronavirusu rodikliui, per dvi savaites fiksuojamam 100 tūkst. gyventojų, Lietuvoje nukritus iki 200, karantiną būtų galima laisvinti leidžiant susitikti dviem namų ūkiams, grįžti prie kontaktinio arba mišraus pradinių klasių moksleivių ugdymo, pirmadienį tvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Jo teigimu, rodikliui siekiant 150, jau būtų galima kalbėti ir apie vyresniųjų klasių moksleivių perėjimą prie kontaktinio bei mišraus ugdymo, taip pat – paslaugų sektoriaus ribojimų švelninimą, režimo pančių atlaisvinimą verslui.
„O pasiekus sergamumo rodiklį, tarkime, mažesnį nei 50, galima būtų siūlyti, kad čia jokių ribojimų apskritai ir nebūtų“, – svarstė ministras.
Savo ruožtu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pažymėjo, kad rodikliui nukritus žemiau 500, bus peržiūrimi ir judėjimo tarp savivaldybių ribojimai. Naujausiais duomenimis, susirgimų rodiklis Lietuvoje šiuo metu siekia 515,5.
Kurios savivaldybės jau dabar pasiekusios Sveikatos apsaugos ministerijos nurodytą susirgimų rodiklį ir ar ministerija svarstytų karantino švelninimus pradėti saugiausiose savivaldybėse?
Žemiausiu sergamumo rodikliu Lietuvoje gali džiaugtis Jurbarko rajono savivaldybė. Joje šis rodiklius, antradienio duomenimis, siekia 193,3. Jei būtų atsižvelgiama į atskirų savivaldybių rodiklius, Jurbarko rajone jau būtų galima kalbėti apie dviejų skirtingų namų ūkių susitikimus ir pradinukų perėjimą prie kontaktinio ar mišraus ugdymo mokyklose.
Derybos dėl vakcinų
Europos Sąjunga (ES) šiuo metu vykdo įtemptas derybas su britų farmacijos bendrove „AstraZeneca“ dėl vakcinų tiekimo, o jose svarstomi įvairūs variantai – nuo eksporto stebėsenos iki nacionalinių ieškinių, teigia prezidento Gitano Nausėdos atstovai.
„Derybos yra tikrai įtemptos, o ES turi pakankamai argumentų ir galimybių derėtis kietai. Ant stalo visos galimybės – nuo vakcinų eksporto iš ES stebėsenos, kurią vakar su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) aptarė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, iki nacionalinių ieškinių, apie kuriuos jau kalba Italija“, – BNS informavo prezidento komunikacijos grupė.
„AstraZeneca“ praėjusią savaitę paskelbė, kad ES šalims pirmąjį šių metų ketvirtį pateiks mažiau vakcinų nei planuota. Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija savaitgalį teigė, kad šalis gaus tik penktadalį anksčiau numatytų vakcinų.
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos vadovas Gytis Andrulionis antradienį pranešė, kad „AstraZeneca“ padidino Lietuvai ir kitoms Europos Sąjungos narėms planuojamų pristatyti COVID-19 vakcinų kiekius vasariui, tačiau skaičių nedetalizavo.
Prezidentūra teigia, kad kalbėti apie esminį lūžį kol kas per anksti, tačiau išsakė viltį, kad vakcinų dozių kiekis bus padidintas.
„Neabejojame, kad sutelktos ES ir nacionalinių institucijų pastangos derybose leis užtikrinti didesnį vakcinos dozių tiekimo kiekį už tą, apie kurį kompanija pranešė praėjusį penktadienį“, – sako Prezidentūra.
Nerenka duomenų apie nepasiskiepijusius
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) teigia nerenkanti informacijos apie skiepų atsisakiusius medikus.
Anot jos, to nedaro ir pagrindinės šalies ligoninės.
„Tokios informacijos Sveikatos apsaugos ministerija ir penkios pagrindinės organizuojančios gydymo įstaigos nerenka. Mums aktualiausia informacija yra apie paskiepytus asmenis“, – BNS teigė SAM Spaudos tarnybos vedėjas Vytautas Beniušis.
Lietuvoje nuo COVID-19 skiepijimas vyksta pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą prioritetų sąrašą.
Šiuo metu prioritetine tvarka skiepijami medikai, aukščiausios rizikos pacientai, slaugos ir globos įstaigų gyventojai ir darbuotojai, savanoriai. Po jų vakcinavimo eilėje – mobiliuosiuose punktuose ir karščiavimo klinikose dirbantys asmenys, vaistinių darbuotojai ir kiti.
Po šių specifinių grupių, prioriteto tvarka bus skiepijami visi vyresni nei 65-erių gyventojai, pradedant nuo vyriausiųjų.
