Ryžosi kalbėti dėl kitų
Panevėžietė Irma (vardas pakeistas) ryžosi papasakoti savo daug nervų kainavusią istoriją.
Tas skandalingas atvejis galėjo likti tik tarp gydytojo ir pacientės, juolab kad tema itin subtili, retas išdrįsta viešai kalbėti apie tos kūno vietos problemas.
Apie patirtis Panevėžio ligoninėje 60-metė moteris nutarė viešai papasakoti, nes mano, kad medikai neturi teisės ligoniui suteikti kančių, nes šiais laikais yra pakankamai priemonių jų išvengti.
Irmos negalavimai, atvedę ją į kolonoskopijos kabinetą, prasidėjo beveik prieš metus.
Moteriai ėmė mausti šoną, o netrukus sutriko ir tuštinimasis, teko dažnai lakstyti į tualetą. „Būdavo, jei išvažiuoju iš namų, iš anksto apgalvoju, kur galėsiu rasti tualetą“, – apie nemalonią sveikatos bėdą atvirai pasakojo panevėžietė.
Iš karto pas gydytojus ji nelėkė, stebėjo savo būklę, manė, gal ko užvalgė. Dar ilgokai pagėrė žolinių arbatų.
Kai situacija nesikeitė, kreipėsi į šeimos gydytoją.
Toji, išklausiusi skundų, nusiuntė pacientę kraujo tyrimams, o paskui davė siuntimą kolonoskopijai.
Irma buvo girdėjusi, jog tyrimas gan nemalonus, tačiau suprato, kad būtinas, kito būdo sužinoti, kas darosi žarnų viduje, nėra.
Storosios žarnos tyrimas naudojant specialų endoskopą, tai yra vamzdelį su optine sistema ir šviesos šaltiniu, yra vienas efektyviausių metodų diagnozuojant storosios žarnos vėžį.
Statistiškai ši pavojinga liga mūsų šalies ligų sąraše yra tarp pirmaujančiųjų.
Sėdint prie kabineto virpėjo keliai
Sėdėdama prie kompiuterio Irma panaršė po tinklalapius ir rado informacijos, jog šiais laikais kolonoskopija nėra tokia baisi kaip prieš dešimt ar dvidešimt metų. Jei pacientai pageidauja, ji privalo būti atliekama su narkoze, kad žmogus nieko nejaustų.
Jau turėdama siuntimą moteris pasiskambino į konsultacijų polikliniką registruotis tyrimui. Jis atliekamas miesto ligoninėje.
Pacientei buvo paskirtas laikas ir susakyti nurodymai, kaip išsivalyti žarnyną: likus dviem dienoms iki procedūros valgyti tik skystą maistą, o dieną prieš gerti specialius miltelius ir daug skysčių.
„Tą dieną tiesiog praleidi ant klozeto“, – pasakojo moteris.
Sako, tyrimo dieną, kaip ir priklauso, buvusi jau tuščiu žarnynu.
Tiesa, tyrimo vis dėlto labai bijojo, sėdint prie kolonoskopijų kabineto virpėjo keliai.
Nebuvo kas duoda narkozę?
Kai pakvietė į kabinetą, liepė apnuoginti apatinę kūno dalį, gulti ant šono ant specialios paaukštintos kušetės. Slaugytoja į veną suleido vaistų. Nepaaiškino, kokių. Prie galvos pastatė kažką panašaus į gaivų vėjelį, jis pūtė tiesiai į veidą.
Echoskopą į žarnyną įvedė gydytoja. Ji su paciente beveik nekalbėjo, neaiškino, ką daro ir ką mato.
„Rėkiau kaip per gimdymą, man baisiai skaudėjo“, – sako panevėžietė.
Procedūrą ji šiaip taip iškentė, bet, sako, tai pakartoti jos jau niekas nebepriverstų.
Tyrimo metu jai buvo paimta ir biopsija, iš žarnyne esą rasto darinio atgnybtas gabalėlis vėliau išsiųstas ištirti į laboratoriją, kad išsiaiškintų, onkologinis tai darinys ar ne.
Padariusi tyrimą gydytoja iš karto išėjo.
Kiek atitokusi nuo patirto šoko Irma paklausė slaugytojos, kodėl ji buvo taip kankinama, kodėl tyrimą darė be narkozės.
Slaugytoja tarstelėjo, kad nebuvo anesteziologės, atliekančios narkozės procedūrą.
„Moviau pro duris, nebeturėjau jėgų aiškintis“, – mena pašnekovė.
Išvarė, nes papusryčiavo
Po poros savaičių atėjo biopsijos ir kolonoskopijos tyrimo rezultatai. Juodu ant balto buvo parašyta, kad ant gaubtinės žarnos yra išaugęs 0,8 centimetro dydžio polipas. Prie žarnos jis laikėsi viena kojele.
Paprastai vėžys ir vystosi iš adenoidinio pobūdžio polipų.
Esant tokiai situacijai rekomenduojama operacija – polipo šalinimas.
Kadangi šalyje jau siautė pandemija, daugelis medicinos paslaugų buvo apribotos, bendravimas su gydytojais daugiausia vyko telefonu.
„Užsiregistravau polipo šalinimo operacijai Panevėžio ligoninės dienos centre. Manęs niekas neinformavo, kaip vyks operacija, neįspėjo, kad turiu ateiti nevalgiusi. O kad neliepė nevalgyt, maniau, operuos laparoskopu, įvedus adatas per pilvą, be pjūvio“, – pasakoja moteris.
Kai į ligoninę prisistatė paskirtu laiku, buvo išvyta namo, nes į klausimą, ar nieko iš ryto nevalgė, atsakė, kad pusryčiavo.
Niekas nesijautęs kaltas, kad pacientės tinkamai neinstruktavo.
Liepė operacijai registruotis iš naujo.
„Mes jus primigdysim ir negarantuojam, kad neskaudės“
Toliau Irma pakartojo žarnyno valymo procedūrą, kai visą dieną nenulipi nuo klozeto, ir iškeliavo į ligoninę. Pagaliau išsvajotas momentas, kai išpjaus tą nelemtą polipą!
Dienos centre Irmą paguldo į palatą, įstato į ranką kateterį. Pacientei širdis atlėgsta: mano, kad šįkart neteks kentėti, tiki, jog gaus narkozę.
„Tada sodina mane į neįgaliojo vežimėlį, kelia liftu į ketvirtą aukštą ir veža į tą patį skyrių, ne į operacinę, o į kabinetą, kur darė tyrimą. Klausiu, gal apsiriko, juk man operacija paskirta. Niekas nieko neaiškina, vežimėlį pristumia prie sienos ir liepia laukti, kol pakvies“, – pasakoja panevėžietė.
Pašauktai liepia gultis ant tos pačios kušetės, apnuoginti užpakalį, visa kita apdengia paklode.
Slaugytoja suleidžia vaistų, prieš veidą pastato tokį pat vėjelį.
Atlikti procedūros ateina gydytojas vyras.
Tad pacientė jo paklausia, ar duos narkozę. O jis jai atsako: „Mes jus primigdysim.“
Irma gydytojui iškart aiškina, kad per ankstesnį tyrimą rėkė lyg gyvulys – taip skaudėjo.
„Prašau jo duoti narkozę, o jis atkerta, kad mano labai dideli reikalavimai, iš anksto juk nesusitariau dėl to“, – prisimena.
Tuoj po to, lyg pasityčiodamas, medikas jai dar išpyškina: „Ir mes jums negarantuojam, kad neskaudės.“
Pabėgo ir visą parą nė bluosto nesudėjo
Po tų žodžių panevėžietė bloškė ant žemės paklodę, nušoko nuo kušetės ir pusnuogė išlėkė iš kabineto.
Jautėsi pažeminta ir apgauta.
„Mano sūnus dirba šeimos gydytoju Vilniuje, kai jam papasakojau, pasibaisėjo. Sakė, ir gerai, kad išėjau, nesileidau dar kartą kankinama. Juk XXI amžius, medikai jokio tyrimo neturi teisės daryti su skausmu“, – sako pašnekovė.
Dar jai keista, kad gydytojas sakė į veną suleidęs kažko, kas primigdys, bet buvo atvirkščiai – parvažiavusi namo visą parą negalėjo nė bluosto sudėti.
„Ar narkozę reikia koja išmušti, plėšte išplėšti? Ar iš anksto kažkam susimokėti? Tad kodėl skelbiama, jog procedūra, pacientui pageidaujant, atliekama su nejautra?“ – niekaip nesupranta panevėžietė.
Klinikoje operuoti nesiryžo
Tuo jos istorija nesibaigė.
Moteris nutarė polipą šalinti vienoje privačioje Panevėžio klinikoje. Nebegailėjo nė paskutinių pinigų, kad tik jai skirtų narkozę.
Nuėjo su pluoštu išrašų. Juos peržiūrėjęs specialistas tarė, kad, jei tikėtume tyrimų rezultatais, polipas gan didelis, dar neaišku, kokia jo kojelė, operacijos metu gali prasidėti kraujavimas, jo manymu, tokią procedūrą reikėtų atlikti tik ligoninėje, kad po operacijos galėtų dar kelias dienas stebėti.
Dar gydytojas maloniai paaiškino, kad nebūtina gultis į privačią kliniką – Antakalnio ligoninės dienos centras tokias operacijas atlieka nemokamai, su narkoze, tereikia turėti siuntimą.
Po tos konsultacijos Irma vis dėlto nutarė operuotis Vilniaus privačioje klinikoje, išlaidas pažadėjo apmokėti vaikai.
„Operuokit nors ir ant šaligatvio, tik su narkoze“
Prieš operaciją moteris privalėjo nebevartoti kraują skystinančių vaistų.
„Maniau, atsigulsiu ant stalo, po valandos pakilsiu, ir viskas. O už tai, kad viskas apmokėta, medikai man daug šypsosis“, – dabar iš savęs juokiasi ji.
Mokamomis šypsenomis ji nepersisotino, o viskas gerokai užsitęsė.
„Panevėžio daktarai nė puse lūpų apie šalutines ligas, vartojamus vaistus neklausė“, – sako ji.
Vilniečiai gi prieš operaciją išsiaiškino, kad moteris turi nemažai sveikatos bėdų, nuolat geria labai stiprius kraujagysles plečiančius ir kraują skystinančius medikamentus, esant tokiai būklei jos operuoti negalima, šalinant polipą ji nukraujuotų.
Operaciją jie atidėjo trims savaitėms, liepė nebegerti tų vaistų ir laukė, kol iš organizmo jie išsivalys.
Tada vėl kelionė į Vilnių ir pokalbis su operuosiančiu chirurgu.
„Daug metų dirbu, bet nesu girdėjęs, kad polipas būtų ant gaubtinės žarnos, tokių diagnozių nebūna, kažkas čia ne taip“, – prieš operaciją jai pasakė medikas.
Dar jis detaliai išaiškino, kas, kaip ir kodėl bus daroma.
Nuvarginta ilgų nuolatinių vizitų pas gydytojus panevėžietė jam ištarė: „Operuokit nors ir ant šaligatvio, svarbu, kad su narkoze.“
Pranešė, kad nieko nerado
Tada jau operacinė, lašinė ir… viskas išnyko.
Irma atsibudo palatoje lyg po gero miego, jautėsi pailsėjusi. Džiaugėsi, kad nieko neskauda.
Duris pravėręs ją operavęs gydytojas pranešė, kad operacijos – nebuvo!
Nes žarnyne nieko nėra. Jis švarus. Jokio polipo.
„Negalėjau patikėti, dėsčiau apie mane kamavusias bėdas, o jis nesileidžia į kalbas, sako, čia jau ne jo sritis, problemos teks ieškoti kitur. Su endoskopais žiūrėjęs net du kartus, keitęs antgalius, vis tiek nieko neradęs. Neįsivaizduoja, ką panevėžiečiai galėjo matyti“, – pasakojo pacientė.
Tokios atomazgos ji nė sapnuote nesapnavo.
Medikas dar pasvarstė, kad būna, jei polipas mažas, jau pirmosios apžiūros ir biopsijos metu jį nugnyba, bet tada būtų kraujavę iš žarnyno. Šito panevėžietei nebuvo. Juolab kad jai diagnozuotas polipas buvęs didokas.
„Įdavė šūsnį išrašų, echoskopu padarytų nuotraukų ir išvažiavau namo“, – mėnesio senumo įvykius atpasakoja moteris.
Su tais dokumentais ji prisistatė pas šeimos gydytoją. Dabar jai paskirtos inkstų, kepenų, tulžies latakų echoskopijos, kardiologo konsultacijos.
Dėl narkozės tartis nereikia, klaidų esą būna retai
Panevėžio ligoninės atstovas Vytautas Riaubiškis į klausimus apie šį konkretų atvejį neatsakė.
Jis tik bendrąja prasme atsakė, kad visiems pacientams prieš atliekant kolonoskopinį tyrimą yra leidžiami skausmą malšinantys ir raminantys vaistai, juos pagal tyrimo eigą parenka gydytojas anesteziologas arba anesteziologijos slaugytoja.
Dėl papildomos narkozės iš anksto tartis esą nereikia, ji nemokama.
Į klausimą apie liapsusą diagnozuojant pacientei polipą ligoninės atstovas atsakė, kad pasitaiko ir netikslios diagnostikos atvejų, bet tai esą būna labai retai.
Jei narkozė nemokama ir pacientui paprašius skiriama, kodėl panevėžietė jos negavo? Ligoninės atstovas to nepaaiškino.
