Per pastarąją parą Lietuvoje užfiksuotas 1001 naujas koronaviruso atvejis. Dar 37 žmonės mirė. 30 žmonių mirtis užfiksuota per penktadienį, dar 7 asmenų mirties data yra ankstesnė. Tiesa, šeštadienį ryte buvo pranešta, kad asmenų, kurių mirties data yra ankstesnė, nustatyta 36, bet vėliau ši statistika pakoreguota.
Per praėjusią parą pasveikusiais laikomi 3832 žmonės.
Iš viso mūsų šalyje nustatytas jau 175 851 užsikrėtimo koronaviruso atvejis. Šiuo metu serga 52 351 žmogus, o pasveikę iš viso jau 118 893.
Per praėjusią parą ištirta 9220 ėminių dėl įtariamo koronaviruso, o iki šiol iš viso ištirta 1 860 713 ėminių.
Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 57 tūkst. 934 žmonės, abiem dozėmis – 8997 žmonės.
Situacija ligoninėse
Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 1,4 tūkst. COVID-19 pacientų, 171 iš jų – reanimacijoje.
Deguonis papildomai tiekiamas 1043 pacientams, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 113 žmonių.
Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 158 pacientai.
Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2649 lovos stacionare, reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose – 296.
Iš 8419 gydytojų, kurių darbovietės teikia paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, šiuo metu dėl užsikrėtimo koronavirusu nedarbingi yra 143, izoliacijoje – 54.
Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 621 gydytojas.
Dėl COVID-19 laikinai nedarbingi 430 iš 13 tūkst. 325 slaugytojų, izoliacijoje yra 83.
Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 1188 slaugytojai.
Iš viso praėjusią parą mirė 12 vyrų ir 18 moterų.
Daugiausia mirusiųjų – 14 – priklausė 80–89 metų grupei.
Septyni mirusieji priklausė 90-99 metų grupei, penki – 60-69, keturi – 70-79 metų grupėms.
Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad „per praėjusią parą mirusių skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas padidėja apie 20–40 procentų“.
Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Kaip skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 152 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Penktadienį registruota 17 koronavirusinės infekcijos atvejų, siejamų su protrūkiu Marijampolės globos namuose „Giedruma“, iš kurių 14 yra gyventojai ir trys darbuotojai.
Iš viso su protrūkiu siejami 29 COVID-19 ligos atvejai. 16 vakarykštę parą registruotų koronavirusinės infekcijos atvejų yra siejama su protrūkiu Rokiškio rajone įsikūrusiuose Skemų socialinės globos namuose, iš kurių 15 yra gyventojai ir vienas darbuotojas. Per pastarąjį mėnesį registruota per 80 su šiuo protrūkiu susijusių COVID-19 atvejų.
Dar dešimt koronavirusinės infekcijos atvejų, patvirtintų vakar, siejama su protrūkiu Utenos socialinės globos namuose, iš kurių devyni yra gyventoja ir vienas darbuotojas.
Per pastarąsias kelias dienas iš viso registruotas 41 su protrūkiu susijęs atvejis. Devyni atvejai, registruoti vakar, siejami su protrūkiu Telšių rajono Varnių Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje.
Visi asmenys yra pacientai. Iš viso su protrūkiu siejami 22 infekcijos atvejai, registruoti nuo sausio vidurio. Naujas protrūkis vakarykštę parą registruotas Telšiuose veikiančioje statybos įmonėje, kur patvirtinti septyni susiję COVID-19 atvejai. Iš viso su protrūkiu siejami devyni infekcijos atvejai.
Dar vienas naujas protrūkis registruotas Šiauliuose veikiančioje automobilių remonto įmonėje. Iš viso su protrūkiu šiuo metu siejami devyni užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejai.
Penktadienį protrūkis registruotas ir Klaipėdos rajone veikiančioje metalo gaminių įmonėje. Iš viso su protrūkiu siejami penki koronavirusinės infekcijos atvejai. Be to, naujas protrūkis nustatytas ir Kretingos rajono medienos apdirbimo įmonėje – iš viso su protrūkiu siejami trys COVID-19 ligos atvejai.
Taip pat vakarykštę parą registruoti atvejai, epidemiologų vertinimu, susiję su protrūkiais Visagino socialinės globos namuose, Kazlų Rūdos socialinės paramos centre, Kalvarijos globos ir užimtumo centre, Kretingos rajono Padvarių socialinės globos namuose, Šilutės rajono Macikų socialinės globos namuose.
Be to, registruoti COVID-19 ligos atvejai, siejami su protrūkiais Visagine veikiančiose baldų gamybos, siuvimo įmonėse, finansų įmonėje Vilniuje, Vilniaus šilumos tiekimo įmonėje, komunalinių paslaugų įmonėje Telšiuose, Vilniaus viešojo transporto paslaugas teikiančioje įmonėje, Klaipėdos naftos, medienos pramonės, baldų gamybos įmonėse, Vilniaus maisto pramonės įmonėje.
Be to registruoti atvejai, susiję su protrūkiais (du ir daugiau atvejų) Visagino lopšelyje-darželyje „Gintarėlis“, Kazlų Rūdos lopšelyje-darželyje „Pušelė“, Klaipėdos rajono ikimokyklinėje įstaigoje Klaipėdos „Mini darželiai“, Klaipėdos lopšelyje-darželyje „Giliukas“,
Vakcinacijos tempas
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pranešė gavęs Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen patvirtinimą, kad Lietuva iki vasaros galės paskiepyti apie 70 proc. suaugusiųjų šalies gyventojų.
„EK prezidentė patikino, kad Lietuva pirmą ir antrą šių metų ketvirtį, t. y. praktiškai iki vasaros pradžios, galės paskiepyti mažiausiai 70 proc. suaugusiųjų šalies gyventojų, kadangi mums tiekiamos vakcinos kiekis per pirmąjį ir antrąjį ketvirtį sudarys 4 mln. dozių, tai gerokai daugiau, nei mes šiuo metu skiepijome“, – po Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio penktadienį sakė G. Nausėda.
Anot jo, 70 proc. gyventojų vakcinavimas gali būti pasiektas „iki karaliaus Mindaugo karūnavimo šventės“.
G. Nausėda teigė, jog norint pasiekti tokį vakcinavimo lygį reikės užtikrinti, kad vasario mėnesį per dieną būtų vakcinuojama vidutiniškai 10 tūkst. žmonių, o antrąjį šių metų ketvirtį – iki 34–35 tūkst. žmonių per dieną.
„Kitaip tariant, jei savaitgalį dėl vienų ar kitų priežasčių vakcinavimo tempas sumažėja, mes turime atsigriebti kitomis savaitės dienomis, priešingu atveju matematika yra negailestinga“, – sakė šalies vadovas.
Jis teigė, kad vakcinavimo centrai jau kuriami, jie privalės būti visuose regionuose, o didžiuosiuose miestuose – ir po kelis.
„Artimiausioje ateityje svarbiausias iššūkis bus nebe vakcinos trūkumas, o sugebėjimas masiškai vakcinuoti mūsų žmones, tam, kad optimaliai išnaudotume laiką ir galėtumėme visiškai pasiekti kolektyvinį imunitetą“, – sakė prezidentas.
Premjerų prašymas
Baltijos šalių premjerai penktadienį paragino Europos Sąjungos institucijas leisti išvežioti po šalis britų sukurtą „AstraZeneca“ vakciną dar iki jos formalaus patvirtinimo.
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė pranešė, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai prisideda prie anksčiau šią savaitę paskelbto Danijos, Graikijos, Austrijos ir Čekijos kreipimosi.
„Estijos, Latvijos ir Lietuvos premjerai prisideda prie Austrijos, Čekijos, Graikijos ir Danijos raginimo ES institucijoms patvirtinti „AstraZeneca“ vakciną ir užtikrinti nedelsiamą platinimą prieš ją patvirtinant. Tiksliai laikytis procedūrų – svarbu. Tačiau taip pat svarbi sparta. Delsimas kainuoja gyvybių“, – tviteryje parašė I. Šimonytė.
Laisvėjimas ligoninėse
Kauno regione po truputį mažėjant itin sunkia COVID-19 forma sergančių pacientų, mažinamas jiems gydyti skirtų lovų skaičius.
Kaip penktadienį pranešė COVID-19 pacientų gydymą regione koordinuojančios Kauno klinikos, tai antras lovų skaičiaus mažinimo etapas regione. Iš viso nuo pirmadienio naikinamos 42 lovos, skirtos gydyti COVID-19 pacientus.
LSMU Kauno ligoninėje 30 lovų mažinamas terapinio profilio COVID-19 lovų su deguonies tiekimu skaičius.
Kėdainių ligoninėje sumažėja viena reanimacinio ir intensyviosios terapijos profilio lova su dirbtinės plaučių ventiliacijos (DPV) galimybe. Ligoninėje lieka dvi šio profilio lovos.
Kaišiadorių ligoninėje, pasveikus visiems ligoniams, uždaromas COVID-19 ligos skyrius: naikinama dešimt terapinio profilio ir viena reanimacinio ir intensyviosios terapijos profilio lova.
„Matome, kad dvi savaites per parą į gydymo įstaigas atvyksta 32–34 pacientai, taip pat išvykstančių pacientų vidutinis skaičius yra didesnis nei atvykstančių, todėl užimtų COVID-19 ligai skirtų lovų skaičius mažėja“, – sako COVID-19 ligos Kauno regiono valdymo grupės vadovas doc. Vaidotas Gurskis.
Anot jo, tolesnis lovų skaičiaus mažinimas priklausys nuo epidemiologinės situacijos bei nuo atvykstančių ir išvykstančių pacientų srauto.
„Moderna“ vakcinos atvykimas
Antroji „Moderna“ vakcinos nuo COVID-19 siunta Lietuvą turėtų pasiekti mėnesio gale, didžioji jos dalis bus skirta revakcinuoti anksčiau paskiepytus asmenis, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).
„Modernos“ atveju gauta tik ta pirmoji siunta. Antroji siunta yra numatoma sausio pabaigoje, jos kiekis bus šiek tiek didesnis nei pirmosios“, – BNS sakė ministerijos atstovas Lukas Vosylius.
Pasak jo, didžioji dalis šios siuntos keliaus į Kauną ir bus skirta revakcinuoti žmones, kurie buvo paskiepyti pirmąja „Modernos“ vakcinos doze sausio viduryje.
„Tie 2,4 tūkst. kurie buvo gauti, jau yra suskiepyti Kauno poliklinikoje. Ir sausio pabaigoje gauto kiekio didžioji dalis atiteks Kauno poliklinikai bus skirta būtent revakcinacijai“, – sakė SAM atstovas.
Ministerija akcentuoja, kad antroji vakcinos dozė visada yra skiriama to paties vakcinos gamintojo, kaip ir pirmoji. Tai reiškia, kad asmenys, kurie buvo paskiepyti pirmąja vakcinos „Moderna“ doze, antrąją dozę gaus taip pat „Moderna“. Vakcinų gamintojo „Pfizer“ atveju yra lygiai taip pat.
