Kodėl lauke saugiau
Tyrėjai teigia, kad užsikrėsti infekcija galima ir lauke, tačiau yra ne viena priežastis, kodėl šansai gerokai mažesni, nei vidaus patalpose. Visų pirma, grynas oras išsklaido ir „atskiedžia“ virusą. Jame taip pat greičiau garuoja infekciją pernešantys skysčio lašeliai.
Be to, ultravioletinė saulės spinduliuotė turėtų sunaikinti visus atvirame lauke esančius virusus. Nepaisant to, yra keletas rizikos veiksnių, kurie viruso plitimą lauko sąlygomis padaro įmanomu.
Vienas tyrimas atskleidė, kad virusu užsikrėsti Kinijoje pakako dviems vyrams 15 minučių pasikalbėti akis į akį. Taigi rizika – maža, bet toli gražu nėra lygi nuliui.
Atstumas nuo kito žmogaus
Virusu užsikrėtęs, bet simptomų nejaučiantis žmogus pats nesuprasdamas gali plačiai paskleisti virusą. Ypač jei kosės.
Daugumą virusą pernešančių lašelių greitai nukris ant žemės, tačiau, jeigu nuo ligos nešiotojo būsite ne didesniu nei 2 metrų atstumu, jie gali pasiekti jūsų akis, nosį ar burną. Todėl susitikus su žmogumi patartina vengti tiesioginio kontakto „veidu į veidą“.
Užkrėstas asmuo taip pat išskirs mažesnes daleles, vadinamas aerozoliais. Viduje jie gali kauptis ore ir kelti pavojų, lauke jie turėtų greitai išsisklaidyti.
Kontakto trukmė
Prasilenkimas gatvėje su atsitiktiniu praeiviu ar bėgiku trunka vos keletą sekundžių. Vargu, ar tokio kontakto pakaks užsikrėtimui.
„Mes nenorime, kad žmonės bijotų praeiti vienas pro kitą gatvėje“, – sakė Jungtinės Karalystės Vyriausybės patarėja ir Lidso universiteto profesorė Catherine Noakes. Jos teigimu, užsikrėtimui reikėtų, kad asmuo nusikosėtų tiesiai į kitą žmogų, o pastarasis įkvėptų oro netinkamu momentu.
Tačiau ji įspėjo bičiulius, kurie daug laiko praleidžia lauke drauge ir mano, kad yra visiškai saugūs. Profesorė sako, kad 20 minučių vaikščioti ar bėgti greta vienas kito tampa rizikinga, nes vienam padidėja tikimybė įkvėpti to, ką kitas iškvepia.
„Tai yra liūdnas faktas, bet didžiausia rizika tenka žmonėms, kuriuos pažįstate“, – sakė C. Noakesas.
Ar erdvė tikrai atvira?
Mokslininkai nustatė, kad visiškai atvirose erdvėse rizika užsikrėsti yra maža. Tačiau jie jaudinasi ne tik dėl minių susibūrimų, bet ir iš dalies uždarų vietų, tokių kaip turgavietės, ar autobusų pastogės.
Jeigu diena nėra vėjuota, oras gali nusistovėti ir „užsiteršti“. Todėl tokiose vietose būtų tikrai naudinga pasitikrinti, ar veido kaukę dėvite taisyklingai, ar ji nenusmuko.
Ar galima užsikrėsti nuo parko suoliuko (kitų paviršių)?
Jei užkrėstas asmuo atsikosi į ranką ir po to nuvalo ją į kokį šalia pasitaikiusį paviršių, virusas gali ten išgyventi kelias valandas.
JAV mokslininkams buvo pavykę aptikti virusą ant šiukšlių dėžių gatvėje ir mygtukų, kurie naudojami pėščiųjų perėjose, šviesoforo signalui pakeisti. Tyrėjai mano, kad nuo šių paviršių užsikrėsti įmanoma, tačiau yra įsitikinę, kad tai toli gražu ne pagrindinis viruso plitimo būdas.
Tačiau žiemą atvirame lauke virusas aktyvus išlieka ilgiau. Jis klesti esant žemai temperatūrai – tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl pasaulyje pasitaikė protrūkių mėsos perdirbimo įmonėse, kur palaikoma žema temperatūra.
Negana to, šaltyje dažnam ima bėgti nosis. Nesistebėkite, bet žmonės labai dažnai ją nusivalo tiesiog ranka. Taip gali būti padidinta paviršių užteršimo tikimybė.
Visgi dabar daugelis mokslininkų mano, kad tokiu būdu ant paviršiaus gali likti minimalus viruso kiekis ir aplinkoje jis išsisklaidys per valandą arba dvi.
„Infekcijos pernešimo per negyvus paviršius tikimybė yra labai maža“, – sako prof. Emmanuelis Goldmanas iš Rutgerso universiteto.
Kur rizika didžiausia?
Įrodymai rodo, kad didžioji dalis užsikrėtimų COVID-19 įvyksta patalpose. Virusas perduodamas artimo kontakto metu, ypač kai žmonės kartu praleidžia ilgą laiką.
Tai reiškia, kad virusas gali plisti keliais skirtingais būdais. Bet kurie nepastebimi lašeliai gali patekti ant šalia esančių žmonių arba užteršti paviršius, prie kurių kiti liečiasi. O jei patalpose tvanku, ore gali kauptis mažos viruso dalelės, kyla rizika jų įkvėpti.
Parengta pagal BBC
