Sergamumo COVID-19 rodikliai Lietuvoje gerėja, bet nuo viruso ir toliau kasdien miršta po kelias dešimtis lietuvių. Ekspertai skaičiuoja, kad ilgiau išlaikomi karantino ribojimai išgelbės šimtus gyvybių. Epidemiologai taip pat įspėja, kad ankstyvas atsipalaidavimas galėtų reikšti naują susirgimų bangą.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 1032 nauji COVID-19 ligos atvejai, mirė 29 žmonės, penktadienį pranešė Statistikos departamentas.

Praėjusią parą nuo COVID-19 pasveiko 1453 žmonės.

Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos aštuonios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 174 tūkst. 846 žmonės, 114 tūkst. 925 asmenys pasveiko, 56 tūkst. 006 – tebeserga.

Nuo koronaviruso iš viso mirė 2591 žmogus.

Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 57 tūkst. 405 žmonės, abiem dozėmis – 8739 žmonės.

Praėjusią parą šalyje atlikti 9568 tyrimai dėl įtariamo koronaviruso, iš viso nuo pandemijos pradžios jų atlikta 1 mln. 850 tūkst. 397.

Ligoninėse gydoma 1,7 tūkst. COVID-19 pacientų, 172 iš jų – reanimacijoje

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydoma 1,7 tūkst. COVID-19 pacientų, 172 iš jų – reanimacijoje, penktadienį informavo Statistikos departamentas.

Deguonis papildomai tiekiamas 1111, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma 124 žmonėms.

Per praėjusią parą dėl COVID-19 į ligonines paguldyti 138 pacientai.

Iš viso koronavirusinei infekcijai gydyti skirtos 2709 lovos stacionare, reanimacijos intensyvios terapijos skyriuose – 299.

Iš 8395 gydytojų, kurių darbovietės teikia paslaugas COVID-19 liga sergantiems pacientams, šiuo metu dėl užsikrėtimo koronavirusu nedarbingi yra 137, izoliacijoje – 55.

Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 610 gydytojų.

Dėl COVID-19 laikinai nedarbingi 443 iš 13 tūkst. 268 slaugytojų, izoliacijoje – 86.

Dėl kitų priežasčių laikinai nedirba 1128 slaugytojai.

Praėjusią parą nuo koronaviruso mirė 30–99 metų žmonės

Praėjusią parą nuo COVID-19 mirė 29 žmonės, jiems buvo nuo 30 iki 99-erių metų, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

Iš viso praėjusią parą mirė 20 vyrų ir devynios moterys.

Daugiausia mirusiųjų – 10 – priklausė 70–79 metų grupei.

Septyni mirusieji priklausė 60–69 metų, šeši – 80–89 metų, po du – 90–99 ir 50–59 metų grupėms.

Vienas žmogus mirė, kuriam buvo nuo nuo 40 iki 49-erių, ir vienas, kuriam buvo nuo 30 iki 39-erių metų.

Statistikos departamentas atkreipia dėmesį, kad „per praėjusią parą mirusių skaičius yra išankstinis ir per kelias dienas padidėja apie 20–40 procentų“.

Be to, į bendrą mirčių statistiką įtrauktos aštuonios mirtys nuo koronaviruso, kai faktinė mirties data yra ankstesnė.

Tai – trys moterys ir penki vyrai. Po tris mirusiuosius priklausė 50–59 ir 70–79 metų grupėms ir po vieną – 60–69 ir 80–89 metų grupėms.

Per praėjusią parą izoliuoti 1792 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 76 118 asmenys.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruoti 159 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Atvejai, fiksuoti protrūkiuose

Ketvirtadienį patvirtinti aštuoni nauji koronavirusinės infekcijos atvejai, siejami su protrūkiu Kretingos rajone įsikūrusiuose Padvarių socialinės globos namuose, iš kurių septyni yra gyventojai ir vienas darbuotojas. Iš viso su protrūkiu siejama per 30 COVID-19 atvejų.

Taip pat tęsiasi protrūkis Klaipėdos rajono ikimokyklinėje įstaigoje Klaipėdos „Mini darželiai“, kur vakar patvirtini penki COVID-19 ligos atvejai. Šiuo metu su protrūkiu iš viso, vertinama, yra susiję septyni COVID-19 atvejai, įskaitant antrinius šeimose.

Naujas protrūkis ketvirtadienį registruotas Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose – nustatyti penki susiję COVID-19 ligos atvejai. Epidemiologinė diagnostika tęsiama.

Dar vienas naujas protrūkis vakar fiksuotas Klaipėdos lopšelyje–darželyje „Linelis“, kur patvirtinti du susiję infekcijos atvejai – darbuotojui ir darželį lankančiam vaikui.

Ketvirtadienį naujas protrūkis registruotas ir Joniškio socialinės globos įstaigoje „Beržėnų senjorų namai“ – patvirtinti du koronavirusinės infekcijos atvejai. Epidemiologinė diagnostika tęsiama, NVSC specialistai šiandien lankosi įstaigoje.

Taip pat vakarykštę parą registruoti atvejai, susiję su protrūkiais Klaipėdos lopšeliuose–darželiuose „Giliukas“, „Pakalnutė“, „Šaltinėlis“, Telšių lopšelyje-darželyje „Eglutė“, Kazlų Rūdos lopšelyje–darželyje „Pušelė“.

Vakar taip pat patvirtinti atvejai, susiję su protrūkiais Rokiškio rajone įsikūrusiuose Skemų socialinės globos namuose, Pagėgių slaugos ir senelių globos namuose, Utenos socialinės globos namuose, Akmenės rajono socialinių paslaugų namuose.

Be to, registruoti koronavirusinės infekcijos atvejai, epidemiologų vertinimu, siejami su protrūkiais Klaipėdos naftos įmonėje, Šilutės baldų gamybos įmonėje, Klaipėdoje veikiančioje laivų remonto įmonėje.

Taip pat patvirtini COVID-19 ligos atvejai, susiję su protrūkiais energetikos įmonėje Elektrėnuose, komunalines paslaugas teikiančioje Elektrėnų įmonėje, Ukmergėje veikiančioje automobilių remonto įmonėje, Ukmergės, Marijampolės maisto pramonės įmonėse, durpių gavybos įmonėje Kupiškio rajone, statybos medžiagų gamybos įmonėje Akmenėje.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 148.

Neregistruota mirčių, susijusių su vakcina

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT) užtikrina, kad Lietuvoje nėra registruota nė vieno mirties atvejo, susijusio su neseniai gautu skiepu nuo COVID-19 ligos. Tačiau nepageidaujamų reakcijų į vakcinas fiksuojama.

Pasak VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresniosios patarėjos Rugilės Pilvinienės, pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių nusiskundimai po pirmosios vakcinos dozės, kurių sulaukė Tarnyba, tai – karščiavimas, galvos skausmas, vietinės alerginės reakcijos ar injekcijos vietos skausmas.

„Antrą vakcinos dozę kol kas yra gavę dar labai nedaug asmenų. Kaip rodo oficialios statistikos duomenys, tarp visų paskiepytųjų pirmą vakcinos dozę kol kas gavo dar labai nedidelis procentas (vos 1,7) vyresnių kaip 80 metų asmenų, nes pagal prioritetą pirmiausia Lietuvoje buvo skiepijami sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai (gydytojai, slaugytojai ir kitas medicinos personalas). Apie nepageidaujamas reakcijas į vakciną, kurias galėjo patirti garbaus amžiaus paskiepyti pacientai, VVKT pranešimų kol kas negavo“, – sako R. Pilvinienė.

Anot VVKT atstovės, kalbant apie Norvegijos atvejį, kai netrukus po vakcinacijos buvo fiksuota kelios dešimtys mirčių, reikėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad tikėtina, jog seni žmonės, kurie yra bene labiausiai COVID-19 ligos pažeidžiama visuomenės grupė, gali sirgti sunkiomis ligomis, ribojančiomis jų gyvenimo trukmę.

Tai tokios ligos kaip toli pažengusios stadijos vėžys, širdies nepakankamumas, insultas, miokardo infarktas ir pan. Pastarąsias būtų galima įvardyti kaip gyvenimo pabaigos ligas.

Tarp Europos lyderių

Lietuva pagal naujus užsikrėtimus koronavirusu per pastarąsias dvi savaites atsidūrė šeštoje vietoje tarp Europos ligų kontrolės ir prevencijos centro (ECDC) vertinamų Europos valstybių, pagal mirtingumą Lietuva yra ketvirta.

Praėjusią savaitę Lietuva atitinkamai buvo ketvirta ir antra.

Remiantis ketvirtadienį atnaujintais centro duomenimis, dviejų savaičių sergamumas šalyje siekia beveik 716 atvejų 100 tūkst. gyventojų.

Pagal šį rodiklį, pirmoji 30 valstybių sąraše yra Airija, kur per tą patį laiką 100 tūkst. gyventojų teko 1444 atvejai, antroji – Čekija su 1363 atvejų rodikliu, trečioji – Portugalija su 1215 atvejų rodikliu.

Per pastarąsias dvi savaites 1 mln. Lietuvos gyventojų teko beveik 186 mirtys nuo COVID-19. Pagal šį rodiklį Lietuva yra ketvirtoje sąrašo vietoje.

Pirmojoje vietoje – Lichtenšteinas su 391 mirtimi 1 mln. gyventojų.

Geriausi rodikliai tarp ECDC vertinamų valstybių išlieka Islandijoje ir Suomijoje.

Islandijoje per pastarąsias dvi savaites 100 tūkst. gyventojų teko 60,5 naujai užsikrėtusiųjų, o 1 mln. gyventojų – nė vienos mirties, Suomijoje – 62 užsikrėtusieji ir 10 mirčių.

Lietuviai sukūrė testavimo metodą

Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai sukūrė COVID-19 testavimo metodą, sutrumpinantį tyrimų laiką perpus, ketvirtadienį pranešė universitetas.

„Mūsų tikslas buvo sukurti koronaviruso ir kitų virusų nukleorūgščių detekcijos rinkinį, kuris leistų virusus nustatyti tiesiai iš ėminio, be papildomo mėginio apdorojimo. Šis darbas buvo sėkmingai atliktas – sukurtas specialus detekcijos rinkinys, kuris padeda nustatyti tam tikrų specifinių genų unikalius taikymus“, – pranešime cituojamas profesorius Algirdas Utkus.

Jo teigimu, šiuo metu visame pasaulyje auksinis standartas diagnozuojant Covid-19 yra polimerazės grandininės reakcijos (PGR) tyrimas, kai imamas mėginys iš nosiaryklės ir jame ieškoma viruso RNR.

Profesoriaus teigimu, laiku atliktas PGR tyrimas yra tikslus, tačiau jo rezultatai gali būti gauti po šešių valandų ar net paros, nes jam atlikti reikalingi parengiamieji darbai. Tuo metu VU mokslininkų sukurtas metodas tyrimų laiką gali sutrumpinti perpus.

Priešingai nei PGR metodu, tyrimams atlikti naudojamas ne ėminys iš nosiaryklės, bet kraujas, šlapimas ar išmatos.

Naujojo metodo veikimo principas panašus į dabar vykdomą testavimą tuo, kad jo metu taip pat atliekami genetiniai tyrimai, kurie leidžia patikimai identifikuoti COVID-19.

„Mūsų sukurtą naują viruso nukleorūgščių detekcijos būtent šiuose biologiniuose ėminiuose metodą, kuris jau taikomas eksperimentinėmis sąlygomis, po papildomų tyrimų bus galima diegti ir praktikoje“, – komentavo A. Utkus.

Anot jo, jei metodas sėkmingai veiks ir „darbinėmis sąlygomis“, kovo ar balandžio mėnesį būtų galima jį patentuoti ir pradėti naudoti.

„Nors naujasis COVID-19 tyrimo metodas šiandien galbūt ir netaptų pagrindinis, bet šalia jau dabar naudojamų jis tikrai būtų naudingas ir veiksmingas“, – sakė profesorius.