COVID-19 mirčių statistikos mįslės: kodėl dalis jos vėluoja, o kiti skaičiai lieka po paslapties šydu

Negana to, dalyje įprastų skaičių grafų šiuo metu žioji tuštuma. Pavyzdžiui, sirgusių koronavirusine infekcija, bet mirusių dėl kitų priežasčių statistika Lietuvoje jau kelias savaites apskritai nebeskelbiama.

Naujienų portalas lrytas.lt nusprendė pasidomėti, kas lemia statistikos vėlavimus ir kodėl dalis skaičių vis dar lieka mįslingi.

Paklausta, kodėl kasdienėje praėjusios paros COVID-19 mirčių statistikoje nuolat atsiranda bent kelios mirtys iš ankstesnių dienų, Statistikos departamento atstovė Eglė Vankevičė portalui lrytas.lt aiškino, kad į praėjusios paros statistiką patenka duomenys, kurie buvo suvesti į sistemą iki esamos paros 9 val. ryto.

„Kadangi duomenis suveda žmonės, visada bus situacijų, kai praėjusios paros duomenys užregistruojami informacinėse sistemose po 9 val. ryto. Visada bus vėlavimas tarp faktinio mirties laiko ir mirties užregistravimo informacinėse sistemose bei jos paskelbimo visuomenei.

Tai normalu, kai skelbiami labai operatyvūs duomenys, tokie kaip dabar – praėjus vos 9 val. nuo ataskaitinio laikotarpio (praėjusios paros) pabaigos. Todėl dėl aiškumo, skaidrumo ataskaitoje pateikiame skaičius, kiek tuo metu sistemoje užregistruota praėjusios paros mirčių ir kiek – ankstesnių parų“, – dėstė specialistė.

Paprasčiau tariant, jei asmuo mirė pirmadienio vakarą, bet iki antradienio ryto duomenys apie tai nebuvo suvesti į sistemą, į skelbiamą mirčių nuo COVID-19 statistiką velionis pateks tik trečiadienio rytą ir jo mirtis bus nurodyta kaip „ankstesnės paros“.

Anksčiau lrytas.lt jau rašė, kad gydymo įstaigos negali duomenų pateikti akimirksiniu. A.Dulkys buvo priėmęs įsakymą, kad apie mirtį nuo COVID-19 jos turi pranešti per 2 val., bet vos po kelių dienų apsigalvojo ir nurodė, jog medicininį mirties liudijimą gydytojai privalo užpildyti ir į vadinamąją e.sveikatos sistemą įkelti per 12 val.

Iki praėjusių metų pabaigoje nuskambėjusio „neapskaitytų mirčių“ skandalo COVID-19 mirčių statistiką tvarkė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo specialistai prie faktinės mirties datos neprisirišdavo.

Jeigu asmens gyvybė užgesdavo pirmadienį, bet apie mirtį NVSC ligoninė pranešdavo tik antradienį ar trečiadienį, tai skelbiamoje statistikoje jis ir būdavo priskaičuojamas kaip miręs tądien.

„Ką tada gaudavome, tą suvesdavome ir pranešdavome. Vėlavimų tikrai būdavo, bet mes suprantame, kad gydytojai iškart nesėsdavo pildyti tų dokumentų. Apie mirtį mums ligoninės turėdavo pranešti telefonu per kelias valandas ir raštu per parą, tad būdavo, kad jos pavėluodavo, bet tikrai negalime dėl to kaltinti, nes žinome, kokie krūviai yra gydytojams, tai turbūt nebuvo jiems prioritetas.

Bet situacija tokia, kad kai informacija ateidavo į mūsų sistemą, tada mes pranešdavome, kokie duomenys buvo praėjusią parą“, – skaičių apie mirtis nuo COVID-19 vėlavimo neslėpė NVSC atstovė Austina Vžesniauskaitė.

Paklausta, kodėl pavėlavusių mirčių statistikoje nebuvo bandoma atskirti nuo laiku atėjusių duomenų, specialistė tikino, kad buvo svarstyta, kaip išspręsti šią problemą: „Tie klausimai mūsų specialistų buvo keliami, bet kadangi mirčių skaičius nebuvo didelis iki gruodžio mėnesio, pamatėme situaciją, kad ligoninės šiek tiek vėluoja pranešti. Todėl buvo peržiūrėtos sistemos.“

Kasdieniai COVID-19 skaičiai kelia ir daugiau klausimų. Pavyzdžiui, jau kelias savaites neskelbiama apie tai, kiek koronavirusu užsikrėtusių žmonių mirė dėl kitų priežasčių. Pasirodo, po to, kai duomenų skelbimą perėmė Statistikos departamentas, dar nebuvo apsispręsta, kaip apskaičiuoti netiesioginių COVID-19 aukų skaičių.

E.Vankevičės teigimu, dėl metodo susitarti turi Vyriausybė, Statistikos departamentas, Higienos institutas ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. Galutinį nutarimą įtvirtinti turės sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Svarstoma, ar reikėtų skelbti tik tas mirtis, kai gydytojas mirties liudijime COVID-19 nurodo kaip gretutinę mirties priežastį. Kitas modelis – kai mirtys apskaičiuojamos „pagal algoritmą“. Tokia kategorija įtrauktų asmenis, kurie mirė ne vėliau kaip per 4 savaites nuo paskutinio savo diagnostinio testo, tačiau mirė ne nuo smurtinės mirties ar autoįvykyje.

Iš viso svarstomos net penkios galimos statistikos ataskaitos versijos.

„Statistikos departamentas gali skelbti skaičius pagal visus galimus apibrėžimus, tačiau kad nebūtų klaidinama visuomenė laukiame sutarimo tarp institucijų. Praėjusią savaitę vyko diskusijos, kurių metu buvo linkstama prie „ataskaitos versijos 4“.

Šią savaitę tikimasi operacijų vadovo sprendimo, kuris apibrėš, koks yra oficialiai naudojamas skaičiavimo būdas“, – kalbėjo E.Vankevičė.

Lrytas.lt pastebėjo, kad kiekvieną rytą skelbiama pasveikusiųjų nuo COVID-19 ligos statistika nesutampa.

Šeštadienį pranešta, kad pasveikusiųjų – 104 047. Sekmadienį skelbta, kad per parą pasveikusių – 111, tačiau bendras pasveikusiųjų skaičius 104 188 (padidėjimas 141). Pirmadienį žinios: pasveikusiųjų 52, o bendrai pasveikusiųjų – 104 297 (109 daugiau).

E.Vankevičė paaiškino, kad ir čia pavėluojama suvesti duomenis: „Operatyvių duomenų sekmadienio ataskaitoje parašyta, kad pasveikusiųjų 52. Bet bendras pasveikusiųjų skaičius padidėjo 109, vadinasi, kiti 57 pasveikimo atvejai buvo per ankstesnes paras“.

Todėl Statistikos departamento puslapyje duomenys patikslinami be atskiro pranešimo.

„Mes negalime tų 57 pasveikimo atvejų priskirti prie praėjusios paros, nes tai buvo ankstesnių parų duomenys. Operatyvi statistika dienos eigoje yra koreguojama ir žemėlapiuose atsispindi jau patikslinti skaičiai pagal dienas.

Pavyzdžiui, operatyviųjų duomenų ketvirtadienio atskaitoje (sausio 14 d.) buvo pranešama apie 1299 pasveikusius asmenis, bet po keleto dienų pasveikusiųjų pagal dienas grafike matome, kad ketvirtadienį (14 d.) pasveikusių asmenų skaičius – 1317“, – paaiškino E.Vankevičė.

Naujienų portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ praėjusią savaitę A.Dulkys dėl mirčių statistikos pažėrė kritikos NVSC vadovui. Paklaustas apie jo vadovo Roberto Petraičio galimą pasitraukimą, ministras teigė, kad problemas jo darbe pastebėjo jau pirmosiomis savo kandencijos dienomis.

„NVSC buvo viena pirmųjų institucijų, kuriomis pradėjau domėtis, ir jau pirmomis darbo dienomis sužinojau, kad ponas Petraitis yra gavęs papeikimą. Mirčių istorija tik vienas iš elementų. Aš matau, kad stringa, rezultatų nėra, sunkiai suvokiama, ką aš kalbu. <...> Man kuo toliau, tuo labiau darėsi neaišku, tikrai čia reikia daryti Gordijaus mazgo kirtimą.

Būkime biedni, bet teisingi, kai atvejų skaičius siekia 3000, jų indėlis jau gana kuklus, nes tie atvejai neatsekami. Mums reikia sugrįžti su rodikliais į tam tikras vietas“, – sakė A.Dulkys.

Komentuodamas mirčių statistiką, ministras teigė, kad jam kyla vis daugiau neaiškumų. Jis nedrąsiai svarsto, kad mirčių statistika netgi galėtų būti manipuliuojama. „Sudariau tarnybinio pažeidimo tyrimo komisiją ir norėsiu, kad jie išsiaiškintų detaliau.

Žinot, klausimų visokių kyla. Jei organizacija ar jos vadovai žino, kad yra problemų su ataskaitom ar IT, tada keistai pradeda atsirasti ir dingsta duomenys, tada gaunasi, kad gali galvotiką tik nori, ar tai dėl paprasto žmogiško aplaidumo, ar šiaip tokia situacija“, – svarstė ministras.