Liga pakirto per savaitę
„Jis susirgo sausio 7-ąją, temperatūra pakilo iki 39,7 laipsnio. Tris dienas jautė didžiulį silpnumą, o pirmadienį sveikata ženkliai pablogėjo – pradėjo mėlynuoti, jautė deguonies trūkumą“, – pasakojo A.Laurinaičio žmona.
Sausio 11 dieną artimieji A.Laurinaitį išvežė į ligoninę, medikai pasakė, kad vyro sveikatos būklė itin sunki, jokių garantijų artimiesiems nesuteikė. Po keturių dienų jis mirė.
„Vyras labai saugojosi, net nenutuokė, kur galėjo užsikrėsti. Sunku patikėti, kad liga jį taip greitai jį įveikė. Galvojau, kad medikai išgelbės, intubuos, bet virusas buvo galingesnis.
Ligoninėje man net neleista su juo atsisveikinti, paskutinį kartą pamatyti“, – sielvartavo mirties dieną su A.Laurinaičiu dar bendravusi telefonu žmona.
Velionis bus kremuotas sausio 21 d., o laidojamas sausio 30-ąją Kuršių nerijoje.
Ilgametis girininkijos vadovas
A.Laurinaitis gimė iš Suvalkijos į Neringą persikėlusio miškininko šeimoje. Užaugo Preiloje, baigė Kauno miškų ūkio technikumą, vėliau Klaipėdos universitete dar įgijo ir kraštovaizdžio architektūros specialisto diplomą.
Sovietmečiu įsidarbinęs Neringos miškų ūkyje A.Laurinaitis Smiltynės girininkijoje dirbo, o vėliau jai ir vadovavo apie 40 metų.
Sukauptos žinios A.Laurinaičiui pravertė, kai buvo įsteigtas Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP), o pati vietovė įtraukta į UNESCO pasaulio gamtos ir kultūros paveldo sąrašą.
Iš visų pusių vandenų apsupta Kuršių vadinama bene labiausiai apsaugota nuo koronaviruso išpuolių vieta Lietuvoje – čia izoliacijos sąlygomis šiuo metu gyvena keliolika žmonių.
Prieš kelerius metus persikėlęs iš pusiasalio į žemyną A.Laurinaitis pastaruoju metu gyveno ne Kuršių nerijoje, o Veiviržėnų seniūnijoje (Klaipėdos r.).
Kovojo su šiurpiais gaisrais
Vadintas legendiniu miškininku A. Laurinaitis ne tik puoselėjo poilsiautojų gausiai lankomus Smiltynės miškus, kopas, bet ir gelbėjo girininkiją nuo didžiulių gaisrų. Jam tekdavo tvarkyti ir vėl atsodinti buvusias gaisravietes.
Visa Lietuva įsidėmėjo A.Laurinaitį 2006-ųjų pavasarį, kai Smiltynės miškus nusiaubęs šimtmečio gaisras sunaikino daugiau kaip šimtą hektarų kalnapušių.Tąkart ugnis galėjo persimesti į kitas Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijas.
Penkias paras nemiegojęs, pajuodęs nuo dūmų A.Laurinaitis nesitraukė iš gaisravietės – didvyriškai grūmėsi su ugnies stichija. Net ir užgesinę gaisrą miškininkai dar tris savaites budėjo – malšino kaskart atsinaujinančius ugnies židinius.
„Kuršių neriją nuoširdžiai mylėjęs Smiltynės girininkas vadintas šviesuoliu. Jis buvo šio krašto istorijos žinovas, gamtos bičiulis, visada kupinas naujų idėjų, nepamainomas ekskursijų vedlys“, – kalbėjo KNNP direkcijos vadovė Aušrą Feser.
Užgeso žymaus gydytojo gyvybė
Dar viena liūdna atsklido žinia iš Respublikinės Klaipėdos ligoninės – sausio 17-ąją čia mirė gydytojas Romaldas Mackevičius.
Žymus Klaipėdos krašto neurologas ir radiologas, šioje ligoninėje dirbęs daugiau kaip tris dešimtmečius, jau buvo išėjęs į pensiją, bet dar konsultuodavo pacientus Uosto poliklinikoje.
R.Mackevičius 1977 metais baigė Kauno medicinos institutą. Jis buvo vadinamas vienu kompiuterinės tomografijos Lietuvoje pradininku, pacientų gerbiamu ir mėgstamu gydytoju.
