Lapkričio viduryje Tulio de Oliveira telefonas ėmė karštligiškai skambėti. Genetikos laboratorijai Pietų Afrikoje vadovaujantis vyras sulaukė nerimastingų pranešimų. Dalis gydytojų rovėsi plaukus nuo galvos matydami milžinišką COVID-19 pacientų augimą. Ligoninės greitai buvo perpildytos. Niekas negalėjo paaiškinti protrūkio priežasties.
„Tai mus šokiravo“, – sakė Durbano Kvazulu-Natalio universiteto profesorius T.de Oliveira. Jis nedelsdamas paprašė viruso mėginių, kad galėtų juos genetiškai ištirti. Nepraėjus nė savaitei profesorius surinko 16 mėginių. Visi jie turėjo panašias mutacijas.
„Ką mums reiškia ši nauja koronaviruso atmaina?“, – savęs tuomet paklausė T.de Oliveira. Profesorius, žinomas, kaip garsus virusų medžiotojas atrado naują koronaviruso atmainą. Tie 16 jo surinktų mėginių nebuvo paimti vienoje vietoje. Užsikrėtusieji gyveno kelių šimtų kilometrų atstumu vienas nuo kito. Todėl T. de Oliveira nujautė, kad mutacija sparčiai plinta.
Nerimą tik sustiprino tai, kad pakitimai atsirado viruso smaigalio baltymo struktūroje, kuris svarbus tiek testuojant dėl koronaviruso, tiek naudojant skiepus. Imta nerimauti, kad tik spėtos sukurti vakcinos taps bejėgės prieš naujos atmainos virusą.
Tuomet T.de Oliveira kreipėsi į Pietų Afrikos genomo stebėjimo tinklo laboratorijas ir paprašė jų atsiųsti turimus COVID-19 pacientų mėginius iš įvairių šalies kampelių. Viena iš laboratorijų įsikūrusi Stellenbošo mieste, viename garsiausių šalies vyndarystės centrų.
Ligos X medžioklė
Stellenbošo laboratorijos vyresnioji mokslininkė Suzana Engelbrecht į profesoriaus ieškojimus pažiūrėjo nepatikliai. Ji sakė būsianti šokiruota, jei naujoji atmaina pasieks jos laboratoriją, nes ji yra daugiau nei už 700 kilometrų nuo Nelsono Mandelos įlankos, kur savo tyrimus atlieka T. de Oliveira.
„Aš su ja susilažinau, kad jei atmainą rasime daugiau nei pusėje iš Stellenbošo atsiųstų pavyzdžių, ji man liks skolinga vyno butelį“, – sakė T.de Oliveira. – Ji prižadėjo, kad ne tik duos man butelį vyno, bet ir suvalgys savo kepurę“.
Iš 67 Stellenbošo mėginių 58 buvo rasta naujoji atmaina. Profesorius dar svarsto, kurį vyną pasirinks, tačiau žino, kad jis bus brangus.
Po kelių dienų, gruodžio 4 d., T.de Oliveira išsiuntė skubų laišką Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pareigūnui, kuris vadovauja SARS-CoV-2 virusų evoliucijos darbo grupei.
„Norėčiau paprašyti skubaus šiandienos darbotvarkės papildymo – pareikšti perspėjimą dėl kai kurių radinių Pietų Afrikoje“, – rašė T.de Oliveira. Leidimas buvo suteiktas, ir profesorius įspėjo kitus mokslininkus iš viso pasaulio, apie naują viruso atmainą, kurią jis patikino aptikęs Pietų Afrikoje. T.de Oliveira paskatino kolegas ieškoti panašių mutacijų savo šalyse.
Užduoties ėmėsi Edinburgo universiteto profesorius Andrew Rambautas. Jis ir jo kolegos išnaršė Jungtinės Karalystės genominę duomenų bazę ir rado atmainą, kurioje buvo N501Y mutacija, sparčiai išplitusi kai kuriose pietryčių Anglijos dalyse. Apie tai jie paskelbė gruodžio 20 d.
PSO atstovė Maria Van Kerkhove teigė, kad T.de Oliveiros atradimas „neabejotinai paskatino [britų mokslininkus] pažvelgti į skirtingas viruso mutacijas“. „Esu labai dėkinga, kad turime šį [tarptautinį] bendradarbiavimą“, – sakė ji.
Pavojingas žaidimas su virusu
Virusas bet kada gali mutuoti taip, kad turimi metodai jį nustatyti taps bevaisiais, o vakcinos – neveiksmingomis. „Šiuo metu mes žaidžiame labai pavojingą žaidimą su šiuo virusu“, – sakė M.Van Kerkhove, turėdama omenyje milžinišką susirgimų augimą JAV ir kitose šalyse. „Mus neramina tai, kad kuo ilgiau virusas plinta, tuo daugiau galimybių mutuoti jis turi“.
Naujos viruso atmainos buvo rastos Pietų Afrikoje ir JK, tačiau nėra aišku, kur jos atsirado pirmiausiai. Pastebima, kad jos abi plinta sparčiau, pasižymi didesniu užkrečiamumu, tačiau nekelia didesnio pavojaus gyvybei, nei populiariausios COVID-19 atmainos. Vakcinų gamintojai ir kiti mokslininkai tiria, ar viruso mutacijos kelia iššūkį vakcinoms.
Stebėti virusą – genetiškai sekvenuoti daugelio žmonių mėginius – tai „pagrindinis viruso kontrolės aspektas“ ir svarbus būdas „suprasti savo priešą“, sakė M.Van Kerkhove.
Fredo Hačinsono vėžio tyrimų centro genomo epidemiologas Trevoras Bedfordas pateikia pavyzdį, kaip genetinė seka šią vasarą padėjo susieti 59 COVID-19 atvejus įvairiose Airijos vietose su vienu lėktuvo skrydžiu. Žinojimas, kad keleiviai užsikrėtė lėktuve, padėjo atsekti kontaktus ir sukontroliuoti viruso plitimą.
