Prisiskambinti – vargas
Į portalo lrytas.lt redakciją kreipęsis Vladimiras pasakojo neseniai persirgęs koronavirusu. Jis perskaitė, kad tokių žmonių kaujo plazma renkama COVID-19 pacientams gydyti. Vilnietis pasišovė surinkti neabejingų, donaciją atlikti galinčių žmonių grupę.
„Persirgo visa mūsų šeima. Meldžiau Dievą dėl savo mamos, kuriai 82 metai ir pats sau sakiau, kad jeigu Dievas mums padės, turiu kažką paaukoti“, – sunkias akimirkas prisiminė vyras.
Tačiau Vladimiras kiek sutriko pabandęs susisiekti internetinėje svetainėje nurodytais Santaros klinikos kraujo centro telefono numeriais. Prisiskambinti, jo teigimu, pavyko tik po 3 valandų.
Vyras taip pat apgailestavo, kad į jam iškilusius klausimus atsakyta nebuvo. Antai, jis teiravosi, ar kraujo plazmos gali aukoti tatuiruočių turintys žmonės, tačiau tik sulaukė konsultanto pasiūlymo apie tai pasiskaityti internete.
„Negavau informacijos, kaip reikėtų elgtis mano atveju“, – apmaudą liejo vyras.
Vladimiras nuogąstavo, kad ne visiems užteks kantrybės ir iš pirmo karto neprisiskambinę žmonės atsisakys kilnios idėjos.
Vilnietis tikino nenorintis nieko apkaltinti, tik atkreipęs dėmesį į problemą. „Suprantu, kad viskas perkrauta, visi pavargę, bet galbūt ir čia reikia pagalbos, yra tik du numeriai ir jais prisiskambinti neįmanoma“, – teigė Vladmiras ir pridūrė, kad reikalui esant, pats galėtų savanoriškai prisijungti prie konsultantų.
Kraujo plazmos duos pakartotinai
Absoliučiai skirtinga patirtimi su portalu lrytas.lt pasidalijo savo tapatybės paviešinti nenorėjęs Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas).
Jaunas vaikinas COVID-19 persirgo dar spalį. Apie galimybę savo kraujo plazmos donacija prisidėti prie kovos su koronavirusu jis sužinojo iš Santaros klinikose dirbančio draugo. Tomas prisipažino bijąs adatų, bet pasiūlymo ilgai nesvarstęs.
Vilnietis donorystei užsiregistravo elektroninio pašto adresu tavokraujas@santa.lt. Gavęs SMS žinutę gruodžio pradžioje jis nuvyko į Santaros klinikas.
„Bendravimas su gydytojomis, seselėmis buvo labai malonus. Iš tikrųjų, retai tokių fainų žmonių sutiksi“, – sakė Tomas ir patikino, kad procedūra diskomforto nesukėlė.
„Savijauta po visko labai gera buvo, nei galva sukosi, nei ką. Tereikia laikytis nurodymų, kuriuos gauni prieš atvykstant: pavalgyti, skysčių išgerti ir pailsėti pakankamai“, – patikino vaikinas.
Pirmąją savo donaciją jis atliko gruodžio pradžioje, tačiau prieš pat šventes sulaukė skambučio su prašymu atvykti pakartotinai donacijai – pasirodo vaikino kraujyje prisigamino didelis antikūnų kiekis, tad kraujo plazmą aukoti jis gali net kelis kartus.
Negalėję duoti plazmos – duoti kraujo atsisako
Santaros klinikų Kraujo centro vadovė, gyd. hematologė Lina Kryžauskaitė atkreipė dėmesį, kad gydymas kraujo plazma tebėra eksperimentinis. Jis taikomas šalia visų kitų metodų. „Jo efektyvumas yra grindžiamas tuo, kad kuo tu anksčiau pradedi ir kuo didesnio antikūnų kiekio plazmą skiri, tuo rezultatai yra geresni.
Manoma, kad tam tikrų grupių pacientams šis gydymas padeda nepereiti į sunkesnę ligos formą“, – sakė medikė, kurios teigimu, gydant sunkesnius pacientus imuninės kraujo plazmos efektyvumas ženkliai krenta.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad po ligos žmonėms pasigamina skirtingas antikūnų kiekis. Todėl ne kiekvieno persirgusiojo kraujo plazma tinka gydymui naudoti, be didesnio antikūnų kiekio ji COVID-19 pacientui nepagelbės.
Medikė pastebėjo, kad norinčiųjų tapti donorais pastaruoju metu stipriai padaugėjo. Deja, vis ryškesnė ir labai negatyvi tendencija.
„Atvyksta tikrai nemažai žmonių, kurie nebuvę kraujo donorais. Jie persirgę COVID-19, pageidauja donuoti kraujo plazmą. Jiems padaromi tyrimai, kurie parodo, kad antikūnų kiekis jų kraujyje nepakankamas. Tuomet žmonėms pasiūloma duoti kraujo“, – pasakojo L.Kryžauskaitė.
Jo donorai reikalingi, kaip ir anksčiau, tačiau pasitaiko nemažai tokių, kurių atsakymas šokiruoja kraujo centro darbuotojus.
„Jau aš kraujo neduosiu. Yra, kas kraujo duoda. Juk ir anksčiau duodavo“, – pareiškimus, po kurių nusvyra rankos, prisiminė L.Kryžauskaitė.
Riboti resursai
Specialistei apmaudu, nes tokie žmonės veltui užgaišina laiką.
„Šitas naujų besikreipiančių žmonių srautas užgožė kraujo donorystę. Sudėtinga. Mūsų ištekliai yra riboti. Aš suprantu, kad kažkam būtų smagu paskelbti, kad iki Kalėdų surinkta 1000 donorų kraujo plazma. Mes apskritai per mėnesį susirenkam 3000 donorų. Toks mūsų pajėgumas. Jeigu atsiranda dar 1000 donorų, tai mums reikia papildomo personalo, išteklių. Mes turime planuoti darbą.
Šiuo metu mes turime balansuoti tarp įprastų kraujo komponentų gamybos, nes jų poreikis yra didelis. Jis ir dabar yra. Planinės operacijos sustabdytos, bet pacientams taikomos inovatyvios procedūros (...) EKMO sistema, kuri reikalauja ir kraujo komponentų, ir priežiūros“, – įprastos donorystės poreikį paaiškino L.Kryžauskaitė.
Specialistė pažymėjo, kad imuninės plazmos rinkimas – papildoma veikla, kuria kraujo centras anksčiau neužsiėmė. „Dabar prisitaikėme prie situacijos, tą procedūrą atliekame ir plazmą kaupiame“, – pridūrė medikė.
Renka „superdonorus“
Visgi L.Kryžauskaitė patikino, kad potencialūs nauji donorai tebėra laukiami ir paragino juos kreiptis el. paštu. Pasak jos, su besikreipusiais susisiekiama per 1-2 darbo dienas.
„Tam yra sukurtas atskiras kanalas, kad netrukdytų darbuotojų, kurie dirba su donorais. Žmonės rašo, į jų klausimus atsakome. Per dieną yra gaunama apie 100-150 laiškų. Reiškia, reikia skirti žmogų, pervesti jį nuo ligtol vykdytos donorystės veiklos prie šito darbo“, – apie pakitusią Santaros klinikos kraujo centro darbo organizavimą pasakojo jo vadovė.
Ji patikino nemananti, kad papildoma laukimo diena pakeis potencialaus donoro apsisprendimą.
L.Kryžauskaitės teigimu, Santaros klinikose per dieną galima priimti iki 10 kraujo plazmos donorų. „Per savaitę bus 50-60. Tai yra pakankamai daug“, – pridūrė ji.
Medikė atskleidė, kad tik maždaug 30 proc. besikreipiančiųjų plazma yra tinkama COVID-19 gydyti. Todėl kraujo centrui tikslingiau koncentruotis į jau patikrintus donorus, vadinamuosius „superdonorus“, pakviečiant juos pakartotinai procedūrai. „Jeigu mes identifikuojame, kad žmogus turi gerą antikūnų kiekį, suformavęs gerą imunitetą, tai mes jį kviečiame pakartotinai.
Ta plazmaferezės procedūra leidžia tai daryti, kas dvi savaites. Tada su žmogumi galime susiplanuoti, kad jis 4-6 mėnesius reguliariai donuos plazmą. Mūsų tikslas nėra surinkti plazmą iš kiekvieno žmogaus, nepaisant to, ar galėsime ją panaudoti“, – sakė L.Kryžauskaitė.
