Susirgus globos namų gyventojams ar personalui, jų vadovai šaukėsi pagalbos, bet nei Raudonojo Kryžiaus, nei katalikiškos organizacijos „Caritas“ nariai ar tiesiog kauniečiai į pagalbos šauksmą neatsiliepė, nes patys turėjo kitų darbų padėdami žmonėms arba bijojo užsikrėsti.
Pasisekė tik Panemunės socialinės globos namams. Čia savanoriauti sutiko net 5 studentės. Merginos papasakojo, kokiomis sąlygomis tenka dirbti ir kaip jautėsi, kai sužinojo, kad bendravo su žmogumi, kuriam po akimirkos buvo patvirtintas susirgimas.
Kauno savivaldybės atstovai pripažino, kad specialistų, prižiūrinčių senukus ar neįgaliuosius, stinga, todėl didžiausias krūvis tenka įstaigų darbuotojams.
Susirgo nemažai draugų
Kauno kolegijos Medicinos fakulteto Slaugos katedros antrakursės Gabrielė Jarašiūtė ir Agota Greviškytė buvo vienos iš kelių asmenų, kurie ryžosi padirbėti Panemunės socialinės globos namuose. Savanoriauti jos pradėjo lapkričio 19 dieną ir senelius slaugyti padės iki pat Naujųjų metų.
G.Jarašiūtė pasakojo, kad seniai svajojo savo gyvenimą susieti su medicina, todėl supranta, kad ir medikų, ir slaugytojų darbas sunkus.
Pasibaigus mokslo metams mergina ieškojo, kur atlikti praktiką, bet nė viena ligoninė studentų nepriėmė. Iš bendramokslių ji sužinojo, kad Panemunės socialinės globos namuose stinga darbuotojų, kurie dirbtų savanoriškai ir galėtų padėti prižiūrėti ten gyvenančius senelius.
Mano, kad virusu persirgo
Baimės, kad ten gali užsikrėsti koronavirusu, mergina nejautė, nes mano, jog šia liga jau persirgo.
„Rudenį, kai dar nebuvo paskelbtas karantinas, 11 bičiulių lankėsi viename bare. Pati ten nebuvau, bet su jais pramogavo mano draugas. Netrukus beveik visi bičiuliai sužinojo, kad užsikrėtė koronavirusu. Draugui atliktas testas parodė, kad jis neužsikrėtęs, todėl aš testo neturėjau atlikti. Bet įtariu, kad vis dėlto abu COVID-19 persirgome“, – pasakojo devyniolikametė.
Vieną dieną jai iki 37,8 laipsnio buvo pakilusi temperatūra, laužė kaulus. Draugas jautėsi dar blogiau. Bet šie simptomai po 4 dienų praėjo. Ilgiau G.Jarašiūtė nejautė skonio ir kvapo.
„Savijauta gana greitai pagerėjo, bet aš kelias savaites išbuvau saviizoliacijoje, kad būtų saugiau pačiai ir aplinkiniams. Todėl nusprendusi padėti Panemunės globos namų darbuotojams ir gyventojams užsikrėsti nebijojau“, – atviravo mergina.
Netikėta žinia išgąsdino
Prieš pradedant savanoriauti jai buvo atliktas COVID-19 testas. Atsakymas buvo neigiamas, būsimojo slaugė buvo apmokyta, ką turės daryti, ir ji pasinėrė į darbus.
G.Jarašiūtė darbą pradeda 8 valandą ir jį baigia 17 val. 30 min. Jos pareiga kelis kartus per dieną matuoti seneliams kraujospūdį ir temperatūrą, taip pat padėti išgerti arba suleisti vaistus, juos lašinti į akis ir ausis. Kai kuriems seneliams reikia padėti pavalgyti. Taip pat – perrišti žaizdas.
„Maniau, kad didesnę darbo dienos dalį nebus ką veikti, bet paaiškėjo, kad taip nėra. Kartais grįžtu labai pavargusi ir išsekusi“, – neslėpė G.Jarašiūtė.
Darbo metu buvo atvejis, kad ji, vos išėjusi iš vieno senelio kambario, sužinojo, jog senjorui prieš akimirką buvo nustatytas koronavirusas.
„Tą akimirką vis dėlto išsigandau ir visą save apipurškiau dezinfekciniu skysčiu. Dirbame su visomis apsaugos priemonėmis, todėl rizika, kad užsikrėsime, mažesnė. Atliktas testas patvirtino, kad likau sveika“, – džiaugėsi jaunoji slaugytoja.
Vėliau susirgo dar du seneliai, jie buvo iškelti į atskirą skyrių, kur įkurtas izoliatorius užsikrėtusiesiems.
„Seneliai tuoj sužino, kad kas nors susirgo. Į tai jie reaguoja skirtingai: vieni labai išsigąsta, juos reikia raminti, kalbėtis apie ką nors malonaus.
Kiti nieko nebijo, sako, kad išgyveno ir karą, ir badą, tad ir virusas nebaisus“, – pasakojo G.Jarašiūtė.
Mergina yra kilusi iš Marijampolės, bet dabar, kai dirba slaugytojos padėjėja, į namus vyksta retai, nėra laiko, o ir rizika, kad vis dėlto gali užkrėsti kitus, per didelė. G.Jarašiūtė dirbs ir Kūčių dieną. Jai nėra apmaudu, kad ta diena nebus laisva, nes padėti reikia ir švenčių dienomis.
Vargina apsaugos priemonės
G.Jarašiūtės bendramokslė A.Greviškytė Panemunės socialinės globos namuose atlieka tuos pačius darbus.
„Dirbame vilkėdamos specialius chalatus, dėvime respiratorius ar kaukes, apsauginius veido skydelius, mūvime pirštines, antbačius, galvą taip pat apsidengiame. Kaukes keičiame ne vieną kartą per dieną. Tai turėtų daryti visi, bet, deja, matau, kad mieste vaikštantys žmonės jų nekeičia net kartą per savaitę. Taip pat jei einame į kitą skyrių, visą apsauginę aprangą pakeičiame. Tai apsunkina judėjimą, bet prie to teko priprasti“, – pasakojo A.Greviškytė.
Drauge su kitomis praktikantėmis ji vėdina ir patalpas. Senelių artimieji gali atnešti įvairių skanėstų, kurie turi būti sudėti į maišelius ir palikti prie namų durų. Savanorės juos paima, visus maišelius dezinfekuoja. Atsidėkodami seneliai jas vaišina saldainiais.
Dėl sveikatos neramu mamai
Mergina nėra sirgusi koronavirusu, bet per daug nebijo susirgti.
„Pasirinkome mediko profesiją, tad esame pasiruošę, kad galime užsikrėsti. Svarbu elgtis atsakingai. Kai sužinome, kad vienas ar kitas senelis susirgo ir buvo izoliuotas, o paskui išvežtas į ligoninę, jaudintis dėl savęs nėra kada. Reikia raminti kitus senelius. Jie savo kambariuose turi televizorius, nuolat girdi baisią užsikrėtimų bei mirčių statistiką ir yra įsibaiminę“, – apie darbą globos namuose pasakojo 20-metė.
Mergina dirbs ir pirmąją Kalėdų dieną.
„Paskui grįšiu namo, gyvenu Kauno rajone. Mano tėtis taip pat medikas, o mama – kitos profesijos. Būtent ji labiausiai nerimauja, kad kuris nors iš mūsų į namus neatneštų užkrato, bet supranta, kad mūsų darbas rizikingas“, – sakė A.Greviškytė.
Kad nuotaika būtų geresnė, Panemunės socialinės globos namų personalas praėjusią savaitę pakvietė Kalėdų Senį. Jis vaikščiojo aplink pastatą, senoliai jį matė pro langus ir jam mojavo.
Bet kiekvieną savaitę globos namų personalui ir seneliams atliekami ir nelabai malonūs testai, mėginiai imami iš nosies ertmės.
Du globoti senukai mirė
Panemunės socialinės globos namų, kurių steigėja yra Kauno miesto savivaldybė, direktorė Silvija Gružauskienė sakė, kad čia gyvena 60 senelių. Juos aptarnauja 40 darbuotojų – tai socialiniai darbuotojai, slaugytojos, jų padėjėjai, virėjai ir už kitus ūkinius darbus atsakingi žmonės.
Jei pavasarį šios įstaigos gyventojai koronavirusu nesirgo, dabar situacija kur kas liūdnesnė.
„Centre yra atskiras skyrius, į kurį galime paguldyti užsikrėtusius gyventojus. Keli jų pasveiko. Deja, teko kviesti ir greitąją pagalbą, kuri kelis ligonius išsivežė. Du mūsų senukai, turėję įvairių gretutinių ligų, mirė“, – realybės neslėpė S.Gružauskienė.
Taip pat vienu metu keli centre dirbę žmonės turėjo izoliuotis, nes jų šeimos nariai turėjo kontaktų su užsikrėtusiais. Kiti turėjo likti namuose, nes nebuvo kur dėti jų vaikų.
„Po kelias dienas turėjo praleisti ir tie, kurie turėjo kontaktą su susirgusiais senoliais, kol gavo neigiamus testų atsakymus. Taip sutapo, kad viskas nutiko vienu metu, todėl pagalbos labai reikėjo.
Paskelbus, jog reikia savanorių, pasisekė, kad pagalbos šauksmą išgirdo Kauno kolegijos studentai. Jie buvo apmokyti, kaip dirbti, ir dabar labai padeda“, – džiaugėsi S.Gružauskienė.
Vis dėlto naujų savanorių tebelaukiama. Reikėtų 5 ar 6 žmonių, kurie galėtų dirbti savaitgaliais ir švenčių dienomis.
Dingo vienintelis savanoris
Savanorių ieškojo ir socialinės globos centras „Vija“. Jo steigėja yra Sveikatos apsaugos ministerija. Šis centras rūpinasi intelekto ar psichikos negalią turinčiais įvairaus amžiaus žmonėmis.
Įstaigos socialinio darbuotojo padėjėja Lilita Rimkevičė pasakojo, kad centras turi ne vieną padalinį – globotiniai su darbuotojais gyvena grupėmis įvairiuose namuose, butuose po 5–6 žmones.
Dalis įsikūrę ir pagrindiniuose centro pastatuose A.Juozapavičiaus prospekte bei Apuolės gatvėje. Iš viso rūpinamasi 200 žmonių.
Prasidėjus pandemijai Apuolės gatvėje esančiose patalpose vienas pastato aukštas buvo pritaikytas izoliacijai. Į jį iki šiol pateko globotiniai iš dviejų grupių.
Kontaktus su jais turėję darbuotojai izoliuojasi namuose. Viena slaugytoja pasveiko ir grįžo į darbą. Tai ketino padaryti ir kita darbuotoja, sirgusi COVID-19. Bet atlikus testą paaiškėjo, kad ji dar nepasveiko ir likti namuose turės dar bent 10 dienų.
„Globotiniai neretai jokių simptomų nejaučia, bet turi gyventi izoliatoriuje, kol pasveiksta. Buvo ir sunkiau sirgusių žmonių, bet vežti į ligoninę nė vieno neprireikė.
Kadangi koronavirusas buvo nustatytas ir kelioms darbuotojoms, specialistų pritrūko. Ieškojome savanorių, kurie dirbtų izoliatoriuje, tiesiogiai su užsikrėtusiais žmonėmis“, – pasakojo L.Rimkevičė.
Ji sulaukė tik vieno skambučio, bet savanoriauti ketinęs žmogus, sužinojęs, kur reikės dirbti, dingo, į globos namų darbuotojų skambučius nebeatsiliepė.
Nesusirgo nei vienas senolis
Romainiuose esančiuose privačiuose socialinės globos namuose „Gerumo namai“ gyvena 60 senelių. Juos prižiūrėdavo 20 darbuotojų. Šių namų direktorė Valerija Milkintienė pasakojo, kad gruodžio mėnesį dvi slaugytojos susirgo, kelios pasiprašė atostogų, nes turėjo likti namuose su vaikais, keli žmonės paliko darbo vietą, nes pavargo ir bijojo dirbti.
Todėl ši įstaiga taip pat ieškojo savanorių.
„Kreipėmės ir į Raudonąjį Kryžių, ir į katalikiškąją organizaciją „Caritas“, nes tikėjomės, kad būtent jų nariai ryšis padėti, bet tokių neatsirado“, – apmaudo neslėpė V.Milkintienė.
Likusiems globos namų darbuotojams beliko suremti pečius. Senelius prižiūrėjo, jais rūpinosi, sauskelnes keitė ir žmones maudė ir administracijos darbuotojai, ir direktorės pavaduotoja.
„Laimei, nė vienas senelis nesusirgo. Mes lankytojams draudėme atvykti nuo pat rudens pradžios, kai karantinas dar nebuvo paskelbtas, labai saugojome globotinius, matyt, dėl tokių griežtų sąlygų bent iki šiol nelaimių pavyko išvengti“, – džiaugėsi V.Milkintienė.
Darbuotojų problemą sprendžia įvairiai
Eglės Andriuškienės, Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos komentaras:
„Kauno mieste veikiančios stacionarios globos įstaigos, teikiančios ilgalaikės ar trumpalaikės socialinės globos paslaugas neįgaliems asmenims, neįgaliems senyvo amžiaus asmenims, yra susidūrusios su koronavirusu.
Susirgus paslaugų gavėjams ir darbuotojams, įstaigos tikrai turėjo ir vis dar turi nemažą iššūkį užtikrinant reikiamą darbuotojų skaičių, nes jų sumažėjo daliai susirgus ar esant privalomoje izoliacijoje dėl turėtų kontaktų.
Darbuotojų trūkumo problema sprendžiama įvairiai: perskirstant darbuotojų srautus, jiems papildomai dirbant, nemaža dalis įstaigų administracijos darbuotojų, vadovų šiuo laikotarpiu dirba nenormuotai.
Kai kurioms įstaigoms pavyko susirasti pakaitinių darbuotojų, kai kurioms – pasitelkti savanorių – studentų iš ugdymo įstaigų, rengiančių socialinio darbo ar slaugos specialistus, ar kitų pagalbininkų.
Yra atvejų, kai padėjo ir vis dar padeda paslaugų gavėjų artimieji. Vis dėlto dabar žmogiškųjų išteklių trūkumas vis dar jaučiamas.
Savivaldybė taip pat kreipėsi į švietimo įstaigas – kolegijas, universitetus – prašydama vyresniųjų kursų studentų pagalbos. Bendradarbiaujame ir su organizacijomis, vienijančiomis savanorius. Deja, bet šiuo laikotarpiu papildomų rankų trūkumas jaučiamas visose srityse, tiesiogiai susiduriančiose su pagalba žmonėms.
Savivaldybės įsteigtoje K.Griniaus slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėje COVID-19 liga serga 27 darbuotojai, 7 darbuotojai – saviizoliacijoje. Darbas ligoninėje užtikrinamas pasitelkiant įstaigoje jau dirbančius žmones, nes vieni grįžta po COVID-19 ligos ar saviizoliacijos, kiti išeina. Stengiamasi sudaryti rezervines komandas.
COVID-19 infekcijai pradėjus plisti ligoninėje buvo ieškoma savanorių. Savivaldybės Socialinių paslaugų skyrius įstaigai taip pat siūlo pagalbą, tačiau kol kas jos neprireikė. Darbuotojai dėl COVID-19 ligos baimės nėra išėję iš darbo, tačiau dalis turi nedarbingumo pažymėjimą dėl kitų sveikatos problemų.
Slaugos ligoninėje tiek prieš viruso židinio atsiradimą, tiek ir jam plintant naudojamos visos reikalingos privalomos apsaugos priemonės. Įstaigoje vienas aukštas skirtas COVID-19 infekuotiems pacientams. Taip apribojami kontaktai ir sergantieji atskiriami nuo sveikų pacientų. Siekiant suvaldyti viruso plitimą imtasi visų priemonių, kurias leidžia šiuo metu galiojantys teisės aktai.
Reaguodama į kiekvieną ligos proveržį globos įstaigose pagal Vyriausybės nustatytą tvarką Kauno savivaldybė kaskart rengia nuotolinius pasitarimus. Palaikome nuolatinį ryšį su įstaigų vadovais, siūlome pagalbą ir paramą valdant kiekvieną situaciją.
Be to, daugėjant užsikrėtusiųjų koronavirusu rizikos grupei priklausantiems ir namuose ar globos įstaigose besigydantiems kauniečiams pagalbą pradėjo teikti mobiliosios medikų komandos. Iš Kauno miesto poliklinikos personalo specialiai suburtos brigados padeda užtikrinti kokybišką ir nepertraukiamą specialistų priežiūrą.“
