Statistikos departamentas praneša, kad per pastarąją parą Lietuvoje užfiksuota 3219 naujų koronaviruso atvejų. Mirė 33 žmonės. Pasveikusiųjų per parą nustatyta net 3890 žmonių. Tai yra rekordinis pasveikusiųjų per parą skaičius.
Iš viso mūsų šalyje bendras patvirtintų koronaviruso atvejų skaičius pasiekė 109 429.
Bendras mirčių skaičius perkopė tūkstantį – 1005. Dėl kitų priežasčių mirė 507 koronavirusu užsikrėtę asmenys.
Šiuo metu mūsų šalyje serga 57 330 žmonių, o pasveikę laikomi 50 587 asmenys.
Per vakar dieną atlikta 14 062 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso jų atlikta jau 1 mln. 493 tūkst. 171.
Ligoninėse gydomi 2353 COVID-19 pacientai, 198 iš jų – reanimacijoje.
Deguonis reikalingas 1312 pacientų, 132 žmonėms taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų: 8115 iš 16 tūkst. 585.
Iš 684 reanimacijos lovų užimtos 392. Iš 639 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 250, iš 6377 lovų su deguonimi užimta 2200.
Mirė 40 metų nesulaukęs žmogus
Per praėjusią parą nuo koronaviruso Lietuvoje mirė 33 žmonės, vienas iš jų priklausė 30-39 metų amžiaus grupei.
Šalyje jau mirė keturi 20-39 metų amžiaus grupės asmenys.
Per praėjusią parą mirusieji buvo 30-99 metų amžiaus. Dauguma jų – 22 – priklausė 70-89 metų amžiaus grupei.
Vilniaus ir Kauno apskrityse mirė po šešis žmones, penki – Šiaulių, keturi – Panevėžio, trys – Tauragės, po du – Klaipėdos, Utenos, Alytaus ir Marijampolės, vienas – Telšių apskrityje.
Praėjusią parą mirė 14 moterų ir 19 vyrų.
Daugiausia atvejų – Vilniaus apskrityje
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad 980 atvejai registruoti Vilniaus, 686 Kauno, 350 Klaipėdos, 313 Panevėžio, 224 Alytaus 223 Šiaulių, 148 Utenos, 95 Telšių, 92 Tauragės ir 82 Marijampolės apskrityse.
26 atvejai kol kas dar nėra priskirti jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Kuriems regionams priskirti šiuos atvejus, paaiškės po epidemiologinio tyrimo.
Šiuo metu atlikta 1271 atvejų epidemiologinė diagnostika (1194 atvejai į NVSC sistemą pateko vėlai vakare arba naktį, todėl jie tiriami šiandien).
Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 158 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).
Protrūkiai – globos namuose ir ligoninėse
Daugiausia atvejų per vakar parą užfiksuota protrūkyje, susijusiame su Kaišiadorių rajono Strėvininkų socialinės globos namais. Su šiuo protrūkiu siejama 43 atvejai. 4 atvejai patvirtinti darbuotojams ir 39 – šių globos namų gyventojams.
Per vakar parą atvejai fiksuoti ir Zarasų socialinės globos namuose. Su šių globos namų protrūkiu siejami 6 atvejai. Taip pat po 3 atvejus per vakar parą užfiksuota Utenos Šv. Klaros palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninės, Klaipėdos medicininės slaugos ligoninės, Jiezno PSPC Slaugos skyriaus protrūkyje. Po 2 atvejus užfiksuota Kudirkos Naumiesčio parapijos socialinės pagalbos centro, Šilutės r. Macikų socialinės globos namų ir Marijampolės Suvalkijos socialinės globos namų protrūkiuose.
Per vakar parą 11 atvejų patvirtinta LSMUL Kauno klinikų įvairiuose skyriuose. 7 atvejai nustatyti Molėtų ligoninės protrūkyje. Po 4 atvejus siejama su protrūkiais Tauragės, Ignalinos rajono, Plungės rajono ligoninėse. Po 3 užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejus nustatyta LSMU Kauno ligoninės ir Mažeikių ligoninės protrūkiuose.
Po kelis atvejus patvirtinta Nacionalinio vėžio instituto, Regioninės Telšių ligoninės, Rokiškio psichiatrijos ligoninės, Šiaulių centro poliklinikos, Biržų ligoninės, Zarasų PSPC ir Vilkaviškio ligoninės protrūkiuose.
Po keletą atvejų per vakar parą užfiksuota Anykščių Jono Biliūno gimnazijos ir Plungės r. Alsėdžių Stanislovo Narutavičiaus gimnazijos protrūkiuose. Taip pat atvejai patvirtinti susiję su protrūkiu Mažeikių rajono savivaldybėje. Po kelis atvejus vis dar fiksuojama ir Marijampolės pataisos namų protrūkyje.
6 atvejai per vakar parą patvirtinti siuvimo įmonėje Raseinių r. 5 vakar parą užfiksuoti atvejai yra susiję su minkštų baldų gamybos įmone Anykščių rajone. Po 3 atvejus užfiksuota protrūkiuose, susijusiuose su maisto gamybos įmone Tauragės rajone ir priešgaisrinių apsaugos sistemų projektavimo ir montavimo įmone Telšių rajone.
Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruota 98.
Ligoninės darbuotojų besimptomių atvejų gausa
Gruodžio 14–16 dienomis Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo atliktas didelio masto profilaktinis darbuotojų ištyrimas dėl koronaviruso, bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro laboratorija.
Per tris dienas buvo paimti ir į laboratoriją išvežti 1296 ėminiai ir gauti 129 teigiami atsakymai (~9,95 proc.). Įstaiga turi beveik 1,8 tūkstančio darbuotojų, todėl tyrimas apėmė visą šiuo metu dirbantį personalą, išskyrus tuos darbuotojus, kuriems COVID-19 buvo diagnozuotas jau anksčiau.
Pažymėtina, kad visuotiniame profilaktiniame ištyrime dalyvavo tik jokių koronaviruso infekcijai būdingų simptomų nejaučiantys darbuotojai.
Pasireiškus karščiavimui ar kitokiems klinikiniams požymiams, darbuotojai buvo tiriami vadovaujantis įstaigos vidinėmis tvarkomis, ir jų PGR tyrimai atliekami kitose laboratorijoje.
„Pastarosiomis savaitėmis Lietuvą ištikusi epidemiologinė krizė atsispindi ir mūsų medikų sergamumo rodikliuose, – sako Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktorė Jelena Kutkauskienė.
„Sergančių įstaigos darbuotojų pas mus sparčiai daugėja jau nuo lapkričio pabaigos. Deja, teisės aktų numatyta tvarka vykdomų profilaktinių tyrimų, ištiriant 10-20 proc. tiesiogiai su pacientais dirbančio personalo, šiuo laikotarpiu nebepakanka, o nerimą mums kelia tai, kad nauji COVID-19 atvejai fiksuojami tarp įvairių specialybių darbuotojų ir beveik visuose skyriuose“, – sakė gydymo įstaigos direktorė.
Pasak ligoninės vadovės, teko imtis veiksmų, kad per itin trumpą laiko tarpą būtų galima nustatyti besimptome COVID-19 forma sergančius darbuotojus, juos izoliuoti ir suvaldyti viruso plitimą įstaigoje.
Šiuo metu nedarbingumą dėl COVID-19 turi 329 Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės darbuotojai: 57 gydytojai, 91 slaugytoja, 68 slaugytojo padėjėjos, 113 kitų pareigybių darbuotojų. Visi jie izoliuojasi pagal patvirtintą izoliacijos tvarką, galintiems dirbti nuotoliniu būdu organizuojamas darbas iš namų.
Pasiruošimas skiepijimui
Lietuvai ir Europos šalims vakcina nuo koronaviruso bus vežama per Kalėdas, pirmieji skiepijimai Lietuvoje turėtų vykti sekmadienį, gruodžio 27-ąją, arba vėliausiai – pirmadienį, sako sveikatos apsaugos viceministrė Živilė Simonaitytė.
Seimo Sveikatos reikalų posėdžio metu penktadienį ji tvirtino, kad pagal naujausius duomenis iš Europos Komisijos, Europos medicinos agentūra „Pfizer“ ir „BioNTech“ vakciną turėtų patvirtinti gruodžio 21 dieną, į ES valstybes ji bus vežama per Kalėdas vienu metu ir pasieks šalis gruodžio 26 arba 27 dienomis.
„Atitinkamai vakcinavimo procesą mes galėsime pradėti, tikėtina, gruodžio 27, blogiausiu atveju – 28 dieną. Tokia naujausia informacija“, – per Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdį penktadienį sakė viceministrė.
Anot jos, informacija apie į Lietuvą planuojamos atvežti koronaviruso vakcinos kiekius nuolat kinta, todėl Europos Komisija kol kas prašo neviešinti tikslaus pirmųjų dozių skaičiaus.
„Informacija apie kiekius šiuo metu yra šiek tiek kintanti, dėl to irgi nenorėčiau pasakyti jų galutinių. Juo labiau, ir iš Europos Komisijos esame gavę nurodymus apie kiekius informacijos neviešinti“, – sakė ji.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys savo ruožtu tvirtino, kad per parą duomenys apie atkeliaujančius vakcinos kiekius per parą pasikeitė penkis kartus. Jis pripažįsta, kad pirmųjų vakcinų gali neužtekti net ir medikams ir žada, jog pirmosios dozės bus skirtos tiesiogiai dirbantiesiems su COVID-19 pacientais.
„Labai konkrečių skaičių mes negalime sakyti. Bus, matyt, tiekimas mažomis dalimis, bet dažnai. Bet ir tie pirmieji kiekiai, pačio pirmojo siuntimo net ir medikų bendruomenei gali neužtekti, o gali ir užtekti per sausį“, – tvirtino A. Dulkys.
Pripažino, kad pandemijos valdymą apsunkino rinkimai
Su pirmąja koronaviruso pandemijos banga Lietuva susitvarkė gerai, tačiau pastaruoju metu šalis pirmauja pasaulyje pagal 100 tūkst. gyventojų tenkančių naujų COVID-19 atvejų skaičių. Šią situaciją interviu BBC radijo laidai „Newsday“ penktadienį pakomentavo kadenciją baigęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, pataręs naujajai Vyriausybei aiškiau komunikuoti dėl priimtų pandemijos suvaldymo priemonių svarbos.
A. Veryga interviu taip pat pabrėžė, kad Lietuvos gyventojai Vyriausybės reikalavimų nesilaiko dėl dviejų priežasčių – nepakankamo pasitikėjimo Vyriausybe ir nuovargio dėl COVID-19 pandemijos bei priimtų apribojimų.
Paklaustas, kas Lietuvoje „nutiko ne taip“, A. Veryga tikino, kad viena iš dabartinės padėties priežasčių – Seimo rinkimai.
„Nėra lengva rasti paprastą atsakymą į šį sudėtingą klausimą. Pirmoji banga buvo sukontroliuota labai gerai, (užsikrėtimų) skaičiai buvo labai maži. Tai buvo labai sėkminga. Tačiau antroji banga neatėjo netikėtai, visi kalbėjo, kad ji ateis. Bet ji atėjo kartu su kitu svarbiu įvykiu šalyje – parlamento rinkimais.
Galite įsivaizduoti, kaip pats koronavirusas buvo išnaudotas politiniuose debatuose. Pirmosios bangos kontrolė ir Vyriausybės veiksmai buvo labai kritikuojami“, – teigė jis.
A. Verygos teigimu, nepaisant pandemijos, rinkimai turėjo vykti. Vis dėlto, tvirtino buvęs ministras, dėl kritikos, kurios susilaukė Vyriausybė, žmonės ėmė mažiau pasitikėti jos sprendimais ir nurodymais.
„Pabandysiu paaiškinti, kodėl miniu parlamento rinkimus. Žinoma, jie turėtų vykti, buvo padaryta viskas, kad jie vyktų. Bet problema yra žmonių elgesys. Kai kritikuoji Vyriausybę, smukdai pasitikėjimą ja“, – sakė A. Veryga.
Daugiau testavimo
Nuo penktadienio COVID-19 testai atliekami ir Antakalnio poliklinikos laboratorijoje. Pacientus numatoma priimti tą pačią registracijos dieną, o rezultatus pranešti per 24 valandas.
„Iš savo pacientų dažnai girdime, kad užsiregistruoti į COVID-19 karštąją liniją darosi vis sudėtingiau, dėl to koronaviruso simptomus jaučiantys dažnai teiraujasi, ar galima atlikti COVID-19 tyrimą mūsų įstaigoje.
Siekiant plėsti diagnostikos galimybes ir taip prisidėti prie pandemijos stabdymo, poliklinikoje įkūrėme laboratoriją, o nuo šiandien pacientams jau galime pasiūlyti platų COVID-19 diagnostikos paslaugų spektrą – PGR tyrimus bei antikūnų tyrimus“, – teigia Antakalnio poliklinikos direktorius Evaldas Navickas.
PGR tyrimas leidžia nustatyt,i ar asmuo serga COVID-19 infekcija. Taip pat, esant poreikiui, iš to paties mėginio bus galima atlikti ir gripo testą, kas padės gydytojams diferencijuoti, kuria liga pacientas serga.
„Ši galimybė iš tiesų labai reikalinga. COVID-19 ir sezoninio gripo simptomai labai panašūs, todėl tokio tyrimo atlikimas palengvins diagnostikos ir gydymo galimybes“, – teigia E. Navickas.
PGR tyrimo kaina Antakalnio poliklinikoje bus maždaug 30 proc. mažesnė nei vyraujančios rinkoje. Tyrimai poliklinikoje bus atliekami nuo gruodžio 21 dienos.
