Todėl netolimoje ateityje gali pasipilti šūsnis vėlyvos stadijos vėžio susirgimų, kai misija išgelbėti žmogaus gyvybę jau gerokai apsunkusi. Baiminamasi, kad „Liūdna mirčių statistika“ gali pasimatyti jau kitąmet.
„Mokslininkai prognozuoja, kad dėl šių trikdžių mirčių nuo vėžio skaičius pasaulyje gali didėti nuo 5 iki 10 proc. Lietuvoje nuo vėžio kasmet miršta virš 9 tūkst žmonių, tad Lietuvoje tai būtų beveik tūkstantis.
Ženklesnius mirtingumo pokyčius stebėsime po kelių metų, o gydymo kaštai dėl dažniau diagnozuojamų pirminių pažengusių stadijų navikų kils jau netrukus“, – naujienų portalui lrytas.lt teigė Nacionalinio vėžio instituto (NVI) profesorė Sonata Jarmalaitė.
Negauna siuntimo pas onkologus
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė pasakojo, kad atliktos apklausos rodo, jog pirmojo karantino metu paslaugų negavo trečdalis onkologinių pacientų. „Tas buvo realu, nes trečdalis operacijų buvo atidėta. Čia oficiali statistika“, – sakė N.Čiakienė.
Pasak jos, pandemijos akivaizdoje į onkologinius centrus besikreipiančių žmonių nesumažėjo, bet padaugėjo žmonių „su blogesnėmis diagnozėmis“, kai diagnozuojama jau pažengusi liga.
„Realiai pacientai atvažiuoja uždelsę. Mes bandom analizuoti, kodėl taip yra.
Kaip paprastai yra diagnozuojama onkologinė liga? Žmogus turi kažkokių nusiskundimų. Ar tai jis ilgai nesveiksta, ar kažkur paskauda. Tada jam padaromi kraujo, echoskopiniai ar radiologiniai tyrimai. Gydytojas pamato kažkokį židinį ir siunčia pas onkologus konsultuotis.
Šiuo atveju žinome, kad pas šeimos gydytojus dabar su tokiais nusiskundimais pakliūti yra gerokai sunkiau. Daugiausia vyksta nuotolinės konsultacijos. Šeimos gydytojas neturi galimybės žmogaus pačiupinėti, nei apžiūrėti jo odos būklę, nei kraujo tyrimą pasidaryti. Panašu, kad ta diagnostika nesuveikia“, – pastebėjo N.Čiakienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad pirmojo karantino metu trims mėnesiams buvo nutrauktos ankstyvosios vėžio (pvz, prostatos, krūties) diagnostikos programos. O net ir jas atnaujinus žmonės tokia galimybe laisvai pasinaudoti negalėjo.
„Tam reikia siuntimo. Gi, nesugalvosi, kad man atėjo laikas ir aš einu pas specialistą, registruojuosi mamogramai, ar slapto kraujavimo testui. Ne, tam reikia gauti siuntimą, kas vėlgi dabartinėmis sąlygomis yra apsunkinta“, – sakė N.Čiakienė.
Nustatoma mažiau ankstyvų navikų
S.Jarmalaitė teigė, negalinti tiksliai pasakyti tikslių paskutiniųjų mėnesių statistinių vėžio duomenų, nes pagal pasaulyje priimtą praktiką tam reikia daugiau laiko, tačiau preliminarūs skaičiai „rodo neraminančias tendencijas“.
Pasak S. Jarmalaitės, palyginus preliminarius Vėžio registro duomenis už analogišką šių ir praeitų metų periodą (kovą-lapkritį) stebimas pokytis, kad šiemet Lietuvoje nustatoma 3 proc. mažiau ankstyvų stadijų navikų. Taip pat daugėja vėlyvų stadijų navikų.
„Žinant, kad naujų vėžio atvejų skaičius Lietuvoje yra apie 18 tūkst., 3 proc. pokytis reiškia tikrai daug – apie 500 naujų vėžio diagnozės atvejų. Onkologai nuolat pabrėžia, kad vėlyvų stadijų vėžys yra sudėtingai gydoma ir valdoma liga, taip pat didėja gydymo kaštai. Kita vertus, kai kurių lokalizacijų atvejais apie 90 proc. pacientų pasveiksta, jeigu liga diagnozuojama ankstyvų stadijų
Preliminariais duomenimis, pirminio vėžio atvejų 2020 m. Nacionaliniame vėžio institute (NVI) buvo gydoma 9 proc. mažiau, nei 2019 m. Darome prielaidą, kad žmonės tiesiog neatvyko į NVI ir mes nežinome, ar jie gydosi kitose ligoninėse, ar namuose laukia epidemijos pabaigos. NVI ankstyvų stadijų navikų diagnozuota 6 proc. mažiau nei pernai“, – išdėstė S.Jarmalaitė.
Ji teigė, kad sumažėjo aktyviai gydomų ir pacientų, kuriems paskirta stebėsena, srautai, gerokai mažiau žmonių atvyksta ir į NVI Konsultacinę polikliniką.
Profesorė pabrėžė, kad vėžys yra lėtai besivystanti, neretai ankstyvose stadijose besimptomė liga. Prevencinės programos, profilaktiniai sveikatos patikrinimai padeda nustatyti vėžį anksti.
„Dėl epidemijos netekome dalies šių įrankių. Net jausdami simptomus, deja, ne visi pacientai pateko pas gydytoją ir gavo siuntimą onkologo konsultacijai. Ne visi aktyviai gydomi pacientai galėjo atvykti į specializuotus centrus ir tęsti gydymą“, – patikino S.Jarmalaitė.
„Liūdna statistika“ – kitąmet
N.Čiakienė taip pat pastebėjo, kad onkologinių mirčių statistikoje šiemet jokių ryškesnių nuokrypių pastebėta nebuvo. Tačiau gerų naujienų tai nereiškia.
„Mes manome, kad ta liūdna statistika bus kitais metais. Vėžys paprastai vystosi metais, mėnesiais. Todėl trumpu laikotarpiu, kažkokie pokyčiai nelabai jaučiasi. Bet įdomu, kaip bus kitąmet“, – su nerimu į ateitį žvelgė N.Čiakienė.
POLA direktorė sakė, kad nors onkologinės pagalbos teikimas Lietuvoje niekada nebuvo nutrauktas, tačiau pandemijos poveikio savo darbui onkologai išvengti negalėjo. Virusu suserga, ar izoliuotis priverčiami ir patys gydytojai, ir jų pacientai.
„Būna atvejų, kai žmogui yra paskirta operacija, bet operuojantis gydytojas serga ar izoliavosi ir operacijos data yra nukeliama.
Yra daug pacientų, kurie patys suserga kovidu. Tuomet jiems gydymas nukeliamas dviem savaitėms, po to jiems daromas pakartotinis testas, jeigu rezultatas neigiamas, gydymas tęsiamas, jeigu teigiamas, vėl yra sprendžiama, ką daryti. Visi onkologiniai pacientai skaitosi imunosupresuoti ir jie ilgiau nešioja koronavirusą“, – sunkinančią aplinkybę išskyrė N.Čiakienė.
POLA direktorė pasakoja, kad organizacija sulaukia iš pacientų, jų artimųjų sunerimusių skambučių. Jie klausia, ką jiems daryti, nes diagnozavo koronavirusą, gydymo vėžiniam susirgimui dėl to neskiria, o kiekviena diena yra labai svarbi. N.Čiakienė tikino tuomet nuraminanti žmones, nes gydytojai žino, ką daro.
„Medikai tą sprendimą priima konsiliumuose. Koronavirusu sergantis žmogus gali užsikrėsti kitus, o ir jo imuninė nusilpusi, reikia įvertinti kaip toks pacientas reaguos į onkologinį gydymą. Gydytojai pasveria, kokia blogybė yra didesnė. Ir vėžio insitutas Vilniuje ir Kauno klinikos turi kovidinius skyrius. Visi išmokę dirbti“, – tvirtino POLA direktorė.
Ji pažymėjo, kad besiruošdamos antrajam karantinui gydymo įstaigos parodė išmokusios pavasario pamokas. Antai NVI dar vasara atidarė skambučių centrą, kuris suteikė galimybę susisiekti su pacientais, kuriems nepavyko prisiskambinti.
Bijo kreiptis į gydytojus
Kauno klinikų onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė Elona Juozaitytė sakė pastebinti, kad naujų pacientų skaičius sumažėjo. Šį pokytį ji sieja su iššūkiu sveikatos apsaugos sistemai tapusia COVID-19 pandemija ir dėl jos paskelbtu karantinu.
Ji taip pat mano, kad pavasarį sustabdytos atrankinės patikros programos ateityje rimtai atsilieps onkologinių ligų užleistumui: „Galima tikėtis, kad kai kuriems onkologiniams pacientams bus diagnozuojama labiau pažengusi liga“, – sakė E.Juozaitytė.
Gydytoja pažymėjo, kad būtų naudinga išanalizuoti visą paciento kelią iki onkologinio centro durų. „Jis ilgas: simptomų atsiradimas, kreipimąsis į šeimos gydytoją, pastarojo įtarimas ir nukreipimas pas specialistą (…) Kiekvienas šio kelio etapas susiduria su tam tikrais iššūkiais“, – kalbėjo gydytoja ir pastebėjo, kad į medikus kreiptis dažnai uždelsia dėl pandemijos įsibaiminę vyresnio amžiaus žmonės.
„Galime prognozuoti, kad ateityje turėsime daugiau užleistų navikų“, – pridūrė E.Juozaitytė.
Pasak jos, onkologinės ligos, kaip ir kiti lėtiniai susirgimai, „nesivysto akimirksniu“. Todėl neilgas laikas iki diagnozės nustatymo gali neturėti didesnės įtakos pacientų prognozei, tačiau ilgesni diagnostikos uždelsimai gali turėti liūdnų pasekmių.
E.Juozaitytė teigė, kad Kauno klinikose aktyvaus gydymo fazėje esančių onkologinių ligonių pokyčių nėra. Kasmėnesinės veiklos ataskaitos rodo, kad naujausi skaičiai nuo praėjusių metų skiriasi menkai. Pastarojo mėnesio analizė rodo, kad lovų užimtumas Onkologijos skyriuje yra 90,93 proc. „Mes praktiškai ištisai turime pilną skyrių ligonių“, – pridūrė gydytoja.
