Joje, dalyvaujant sutartiniams ligonių kasos partneriams iš visų Lietuvos regionų, visų ligonių kasų darbuotojams, savivaldybių, visuomenės sveikatos biurų, pacientų organizacijų ir kitų institucijų atstovams, pirmiausia aptarti šių metų iššūkiai ir galimybės žengiant į 2021-uosius metus, taip pat pasidalinta Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų patirtimi kovojant su pandemija, teritorinių ligonių kasų (TLK) patirtimis kitaip aptarnaujant gyventojus karantino laikotarpiais, aiškinantis numatomus pokyčius sveikatos draudime po „Brexit“, analizuojant Išankstinės pacientų registracijos (IPR) informacinės sistemos siekius ir realybę, pacientų skundus dėl galimai neteisėtų priemokų gydymo įstaigose, bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis ir organizacijomis.
Konferenciją pradėjęs Panevėžio TLK vadovas Jonas Narbutas dėkojo gydymo įstaigoms už darbą priešakinėse fronto linijose, stengiantis nugalėti pandemiją, sumažinti jos pasekmes, ir pastebėjo, kad tik dėl pandemijos teko netradiciškai organizuoti konferenciją, kas suteikė galimybę prie jos prisijungti daug didesniam dalyvių skaičiui nei įprasta.
Sveikinimo žodį taręs naujasis Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas daugiausia dėmesio skyrė pandemijai ir jos pasekmėms apžvelgti, kovos su COVID-19 planui aptarti. Seimo narys teigė, kad mūsų šalies sveikatos politika turi būti koordinuojama apskrityse, būtina girdėti, kas kalbama regionuose ir taisyti anksčiau darytas klaidas. Gydymo įstaigų vadovų prašyta orientuoti darbuotojus į didesnį pakantumą pacientams, kurie neretai iš baimės dėl sveikatos ar nežinojimo linkę pervertinti savo sveikatos būklę, kreiptis ne ten, kur reikėtų.
A. Matulas tvirtino gaunantis daug pacientų skundų dėl neetiško, nekorektiško medikų elgesio. Nors sakė suprantantis, kad medikai pervargę, ragino juos neprovokuoti konfliktų, neauklėti ligonių, o tiesiog kantriai, prisiminus duotą priesaiką padėti žmonėms, tą ir daryti. Taip pat kalbėta apie valstybės planus skirti finansavimą deguonies palatoms įrengti, su pandemija kovojantiems medikų atlyginimams didinti, kompensuojamųjų vaistų sąrašo keitimams mažinti ir kt.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) direktorius Gintaras Kacevičius pasidžiaugė, kad Panevėžio TLK kasmetė konferencija jau ima išaugti regioninius rėmus ir tampa visų ligonių kasų konferencija. VLK vadovas perskaitė pranešimą apie Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) šių metų iššūkius ir galimybes kitais metais.
Kalbėta apie paslaugų apmokėjimo iš PSDF biudžeto pritaikymą besikeičiančiai epidemiologinei situacijai, siekiant užtikrinti COVID-19 ligos sukeltos krizės valdyme dalyvaujančių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) finansinį stabilumą, išlaikyti paskatas ASPĮ, kad jos išnaudotų turimas galimybes teikti gyventojams dėl kitų ligų reikalingas paslaugas. Atkreiptas dėmesys, kad per dešimt 2020 m. mėnesių visų lygių gydymo įstaigoms sumokėta tiek PSDF biudžeto lėšų, kad šios lėšos 14–21 proc. viršijo suteiktų paslaugų faktines apimtis. Gydymo įstaigų pajamos, lyginant 2019 ir 2020 m. devynių mėnesių laikotarpį, augo 15 proc., o bendras įstaigų finansinis rezultatas pagerėjo beveik dukart.
Kadangi daugiausia klausimų konferencijos dalyviai pateikė dėl tolesnio ASPĮ finansavimo, G. Kacevičius pabrėžė: darbo užmokesčio padidinimas už spalį sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams, dirbantiems su COVID-19 pacientais, jau keliauja į gydymo įstaigas, pradėtos vertinti ASPĮ pateiktos paraiškos padidintam darbo užmokesčiui kompensuoti ir už lapkričio mėnesį.
Vidutinis priedas, skirtas vienam darbuotojui, turinčiam teisę jį gauti už darbą su COVID-19 spalio mėnesį, bus maždaug 500 Eur (be darbdavio mokesčių). VLK direktorius papasakojo ir apie laukiamus pokyčius 2021 m. – vieną sutartį su ligonių kasomis, pirminės sveikatos priežiūros mobiliųjų komandų finansavimo skatinimą, sutartines sumas dėl medicininės reabilitacijos paslaugų teikimo, ko iki šiol nebuvo, ir kt.
Santaros klinikų direktorius medicinai dr. Valdas Pečeliūnas, pasidalijęs šių klinikų patirtimi valdant COVID-19, pažymėjo, kad tokios situacijos, kokia yra dabar Lietuvoje, iki šiol nebuvo, nes esame viena iš pirmaujančių šalių pagal sergančiųjų COVID-19 skaičių, protrūkių bangomis aplenkusi net Italiją, Izraelį. Į ligonines patenka vis sunkesni pacientai, gydymo įstaigos nebeturi prabangos guldyti jose nesunkių ligonių. Per paskutinę savaitę mirė maždaug 400 daugiau žmonių nei tikėtasi, sprendžiant pagal ankstesnius metus.
Pasak V. Pečeliūno, tai, kad iki šiol sveikatos apsaugos sistema mūsų šalyje susitvarko su pandemija ir nesugriuvo, yra didžiulis pasiekimas ir valstybės nuopelnas – to nereikėtų nuvertinti. Santaros klinikų atstovas pasidalijo patirtimi, kaip gydomi COVID-19 sergantys pacientai, koks yra lovų užimtumas ir kt. Medikas akcentavo klaidingą požiūrį, kad koronavirusu sergančius ligonius gali gydyti tik infektologai. Anot jo, šis požiūris turėtų būti lankstesnis, nes kaip kovoti su pandemija, žino ir kitų sričių medikai.
Skirtingų TLK atstovai konferencijoje pristatė įvairias temas: Kauno TLK Gyventojų aptarnavimo skyriaus (GAS) vedėja Rasa Valinskaitė-Barščevičienė pasakojo apie klientų srautų valdymą ligonių kasoje, didėjantį įstaigos lankytojų sąmoningumą, iššūkius dirbant nuotoliniu būdu, Klaipėdos GAS skyriaus vedėja Salvinija Andriušienė – kas žinotina apie teisės į nemokamą sveikatos priežiūros užtikrinimą pasibaigus pereinamajam „Brexit“ laikotarpiui, Panevėžio TLK Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras – kaip ASPĮ sekasi pereiti prie privalomos Išankstinės pacientų registracijos informacinės sistemos ir kiek joje matomi duomenys atitinka duomenis, pateikiamus ligonių kasoms apie pacientų eiles gydymo įstaigose. Taip pat Vilniaus TLK Kontrolės skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas, Aimė Dumšienė pristatė, kaip įstaigai sekasi kovoti prieš neteisėtas pacientų priemokas gydymo įstaigose, kuriais atvejais dažniausiai tokių priemokų reikalaujama, Šiaulių TLK direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Dalia Miniauskienė – kokią išskirtinę bendradarbiavimo su kitomis įstaigomis ir organizacijomis patirtį yra įgijusi Šiaulių TLK per pastaruosius 10 metų.
Nors dauguma konferencijos temų buvo susijusios su pandemijos valdymu, artėjančių švenčių proga renginio dalyvius pralinksmino prie jo nuotoliniu būdu prisijungęs Kalėdų senis. Pranešėjams po konferencijos išsiųsti tradiciniai Panevėžio TLK stiklo suvenyrai.
