Kaip portalą lrytas.lt ketvirtadienį ryte informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė, nuo pat lapkričio pradžios vaikinas buvo gydomas Marijampolės ligoninės reanimacijos skyriuje, vėliau – pervežtas į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMU) Kauno klinikas.
„Turime gavę informaciją iš kolegų apie mirties atvejį asmens, kuris priklausė 20-30 metų amžiaus grupei. Asmuo mirė Kauno klinikose, tačiau yra Marijampolės apskrities gyventojas. Mūsų turimais duomenimis, asmuo neturėjo gretutinių susirgimų“, – portalui lrytas.lt nurodė J.Petravičienė.
Sunkiai rinkdamas žodžius gydytojas papasakojo apie jaunuolio mirtį
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas prof. Vidas Pilvinis po kelių valandų sunkiai rinkdamas žodžius pateikė daugiau detalių apie jauniausios koronaviruso aukos Lietuvoje mirties aplinkybes.
„Man yra sunku šiandien kalbėti, nes turiu pripažinti faktą, kad vakar mūsų ligoninėje 27 metų vaikinas, sirgęs COVID-19 pneumonitu, su ryškiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, po ilgalaikio gydymo, deja, mirė.
Aš labai nuoširdžiai noriu pareikšti užuojautą visiems, kurie pažinojo mūsų pacientą: šeimos nariams ir apskritai žmonėms, kuriems gydytojai vis dažniau ir dažniau praneša šitą skausmingą žinią. Užuojauta jums“, – tokiais žodžiais prabilo V.Pilvinis.
Jo teigimu, koronavirusinė infekcija pacientui buvo konstatuota lapkričio 1 d. Tiesa, ne iš pirmo karto. Marijampolės ligoninėje atlikti COVID-19 testai rodė neigiamus atsakymus. Liga jaunuoliui pasireiškė tipiniais gripo simptomų požymiais.
„Pacientas – jaunas, neturintis jokių gretutinių patologijų, iki šiol medikų pagalbos neprašęs, sportuojantis, turintis savo pomėgius. Toks žmogus, kaip mes, kaip jūs. Karščiavimas, bendras silpnumas. Jis kreipėsi į gydytojus tuoj pat, nedelsiant. Dvi savaites pacientas tyrinėtas.
Beje, noriu atkreipti dėmesį, pirmieji tyrimai, vadinamieji PGR tyrimai, buvo neigiami ūmiajame periode. Bet klinika ryškėjo, progresavo kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, ir mūsų kolegos, gydytojai, įtarinėjo pagal klinikinę ligos eigą, kad vis dėlto pacientas šiuo metu serga COVID-19 infekcija. Juolab, kad jo šeimos nariai taip pat buvo sergantieji“, – pasakojo Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas.
Pasak V.Pilvinio, iš Marijampolės ligoninės pacientas buvo pervežtas į LSMU Kauno klinikas, jose taip pat buvo pakartoti laboratoriniai tyrimai, tačiau iš pradžių tik klinikinė ligos eiga esą leido įtarti susirgimą koronavirusu. Vėliau buvo dar kartą atliktas COVID-19 testas, kuris patvirtino, kad vaikinas iš tiesų serga koronavirusu.
Gydytojas perspėjo, kad pirmo laboratorinio tyrimo neigiamas atsakymas dar nebūtinai reiškia, jog asmuo iš tiesų nėra užsikrėtęs.
„Bet progresuojant labai ryškiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui ir mums jau supratus, kad pagalba reikalinga ir kritiniu lygiu, mūsų reanimobilis vyko į Marijampolės ligoninės reanimaciją. Pacientui buvo taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija transportavimo metu ir jis buvo atvykęs į mūsų ligoninę.
Mes matėme, kad tradiciniai gydymo metodai, t.y. dirbtinė plaučių ventiliacija, (nepadeda, – Red.). Paciento padėtis, medikamentinė pagalba buvo neefektyvi, dėl to nedelsiant pritaikėme kitą asistuojantį gydymo metodą ekstrakorporinę membraninę oksigenoterapiją. Kurį laiką gyvybinės funkcijos taip ir buvo užtikrintos, taikant tiek dirbtinę plaučių ventiliaciją, tiek papildomą prietaisą, kuris teikia deguonį į paciento kraują.
Vienok arteriniame kraujyje dujų sudėtis buvo nepakankama. Mes matėme progresuojantį kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, inflirtaciniai pakitimai plaučiuose išliko, vėlesniame laikotarpyje prisidėjo ir infekcinės komplikacijos“, – ligos eigą dėstė profesorius.
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas aiškino, kad, nors pacientas buvo nuolat prižiūrimas, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas progresavo, „hipoksijoje audiniai, ląstelės, organizmo funkcijos triko, iro plautinis audinys, vystėsi nesandarumas“.
„Veiksmai, kurie buvo nukreipti išgelbėti paciento gyvybę, deja, bet buvo neveiksmingi“, – su liūdesiu konstatavo V.Pilvinis.
Paklaustas, kaip šiuo metu jaučiasi taip pat su koronavirusu susidūrusi mirusio jaunuolio šeima, gydytojas atsakė: „Tai – gedinti šeima. Jų būklė medicininiu pobūdžiu šiuo metu yra gera, nes šeimos nariai yra jau persirgę. Jie pasveiko nuo šitos ligos. Jie – kančioje dėl netekties.“
Kreipėsi į žmones su dideliu prašymu: priešas šiuo metu yra mumyse
Profesorius įspėjo, kad, jau turint tam tikrą patirtį, galima įsitikinti, jog COVID-19 infekcija yra be galo klastinga liga, kurios klinikiniai požymiai iš pradžių gali priminti gripo infekcijos požymius. Ir nors kai kuriems asmenims pasiseka persirgti šia liga pakankamai nesudėtingai, kitiems, nesvarbu, jauniems ar vyresniems, ji gali būti mirtina.
„Kaip matote, nepriklausomai nuo paciento amžiaus, ji gali būti grėsminga, žudanti net vidutinio amžiaus ar jaunus pacientus“, – kalbėjo V.Pilvinis.
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas kreipėsi į visus Lietuvos gyventojus.
„Norėčiau kreiptis ir paklausti retorinio klausimo: kas šiandien yra mūsų priešas? Liga? Virusas? Man, kolegos, atrodo, kad šios dienos priešas yra mumyse. Žmoguje. Virusai buvo. Jie yra. Tai yra gamtos reiškinys. Bet ką mes patys, žmonės, darome šiandien? Ar nenugalėjo mumyse mūsų egoizmas, noras, merkantiliški mūsų poreikiai, ar neatsitiko taip, kad šiandien man reikia, ir aš einu. Man reikia daugiau. Dabar.
Ateina šventės. Žmonės norės būriuotis, matytis, tiesti rankas, glėbesčiuotis. Taip. Norisi. Bet mes esame atsakingi patys už save, atsakingi ir už šalia esantį: už tėtį, mamą, sūnų, dukrą, žentą, marčią... Mes esame atsakingi patys, o ką mes darome? Atsiranda žmonių neigiančių, nemylinčių. Nežinau, ar taip reikia gyventi.
Priešas šiuo metu yra mumyse, mūsų elgsenoje. Mes, gydytojai, jums galime padėti, bet mes negalime būti šalia jūsų kiekvieną dieną, kai jūs gyvenate savo gyvenimą. Aš jūsų prašau permąstyti, sustoti, suvokti, kad situacija šiuo metu yra labai įtempta“, – virpančiu balsu prašymą išsakė V.Pilvinis.
Didina lovų skaičių
Kauno klinikų Intensyviosios terapijos klinikos vadovas tvirtino, kad kol kas ligoninė dar „gyvena su galimybe padėti“, tačiau pridūrė, kad kai kurių ligonių transportavimas jiems jau yra pavojingas.
Iš viso iki šios savaitės pradžios LSMU Kauno klinikų reanimacijos skyriuje dėl koronaviruso buvo gydoma 113 pacientų.
LSMU Kauno klinikos pranešė nuo gruodžio 14 d. didinančios koronavirusu sergantiems pacientams skirtų lovų skaičių iki 245. Iki šiol čia buvo gydoma per 200-214 COVID-19 pacientų. Taip pat kelios dešimtys koronavirusu užsikrėtusių pacientų nuolat guli padaliniuose, kur jie gydomi dėl kitų susirgimų.
„Šiuo metu intensyviai darbuojamės formuojant komandas, dirbsiančios su COVID-19 pacientais, kurių turėsime priimti daugiau nei iki šiol. Deja, tai kainuos dviejų skyrių darbo stabdymą Laisvės alėjos padalinyje“, – sakė LSMU Kauno ligoninės generalinis direktorius prof. Albinas Naudžiūnas.
Miršta vis jaunesni pacientai
Lig šiol jauniausiam Lietuvoje nuo COVID-19 mirusiam pacientui buvo kiek daugiau kaip 30 metų. Vyro gyvybė prieš mėnesį užgeso LSMU Kauno ligoninėje. Tąkart skelbta, kad pacientas turėjo sunkių gretutinių ligų ir būtent dėl jų buvo atvežtas į gydymo įstaigą. Jis buvo gydomas ne reanimacijos skyriuje.
Praėjusią parą Lietuvoje buvo fiksuotas naujas ligos atvejų šuolis – patvirtinta 3330 naujų koronaviruso atvejų, nuo COVID-19 mirė 31 žmogus, pasveiko 1220 – pacientų. Nuo pandemijos pradžios COVID-19 šalyje užsikrėtė 83 tūkst. 883 asmenys, 47 tūkst. 810 – tebeserga, 34 tūkst. 975 – pasveiko.
