„Kai sergamumas mažas, o teigiamų testų dalis sudaro nuo 0 iki 5 procentų, tokios metodikos taikymas yra optimaliausias. Kai teigiamų testų dalis sudaro 10 proc. ir daugiau, to daryti tiesiog neapsimoka“, – BNS teigė G. Valinčius.
„Oficialų dokumentą pristatyti ministerijai planuojame antradienį. Tarpinę ataskaitą jau buvome pristatę prieš maždaug tris savaites“, – pridūrė jis.
Statistikos departamento duomenimis, teigiamų testų dalis Lietuvoje per pastarąsias septynias dienas sudaro 19,2 procento.
„Kai sergančiųjų skaičius mažės, o testavimo apimtys išliks, tada įsijungs tas momentas, kai bus galima ją taikyti ir sutaupyti kaštus reagentams“, – sakė Gyvybės mokslų centro vadovas.
Pasak G. Valinčiaus, taikant grupinio testavimo metodiką, vienu metu būtų tiriami penkių žmonių nosiaryklės mėginiai. Nenustačius koronaviruso ėminių grupėje, visi penki žmonės gautų neigiamą testo atsakymą ir jų testų atskirai tirti nereikėtų.
„Esant mažam sergamumui ir tiriant, pavyzdžiui, 100 ėminių 20-yje grupių po penkis, tikėtina, kad tik penkių grupių ėminius reikėtų tirti individualiai, nes šiose grupėse būtų nustatytas virusas“, – kalbėjo jis.
„Tačiau esant aukštam teigiamų testų rodikliui, smarkiai išauga tikimybė, jog visose šiose grupėse bus bent po vieną sergančiojo ėminį, todėl testus reikėtų kartoti individualiai. Iš esmės reikėtų atlikti 100 testavimų. Tai nebūtų efektyvu“, – komentavo VU GMC vadovas.
Anot profesoriaus, mokslininkų skaičiavimai rodo, kad tokios metodikos taikymas esant mažam sergamumui leistų iki keturių kartų padidinti testuojamų ėminių apimtis arba iki keturių kartų sumažinti molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimams naudojamų reagentų skaičių.
Iš viso Lietuvoje iki šiol atlikta kiek daugiau nei 1,3 mln. tyrimų dėl koronaviruso.
Grupinio testavimo galimybėms įvertinti ir parengti planą, kaip tokie tyrimai laboratorijose turėtų būti atliekami, Vyriausybė liepos mėnesį skyrė 57,7 tūkst. eurų.
