Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, daugiausiai – 10 – mirčių fiksuota Vilniaus apskrityje. Mirusiesiems buvo nuo 40 iki 99-erių metų, tiesa, visi jie turėjo gretutinių susirgimų.
Iš 2104 naujų atvejų po 441 buvo užfiksuota Vilniaus ir Kauno, 291 – Šiaulių, 259 – Klaipėdos, 194 – Panevėžio, 126 – Alytaus, 104 – Tauragės, 94 – Marijampolės, 78 – Telšių, 62 – Utenos apskrityse. 14 atvejų kol kas dar nėra priskirta jokiam šalies regionui dėl informacijos trūkumo. Neištirti 756 susirgimai.
A.Veryga: jei situacija nesikeis, nuostata dėl karantino sąlygų švelninimo bus panaikinta
Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė karantiną pratęsti iki gruodžio 17 dienos 24 valandos, o kartu sušvelninti ir kai kurias jo sąlygas. Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos prašymui nuo gruodžio 10 dienos vėl leisti muziejų, galerijų lankymą, ribojant asmenų skaičių.
Tiesa, laikinojo sveikatos apsaugos ministro A.Verygos teigimu, jeigu situacija dėl koronaviruso plitimo kitą savaitę nesikeis, ši nuostata dėl karantino sąlygų švelninimo bus panaikinta.
„Tačiau turėkime galvoje, kad Vyriausybė yra palikusi tam tikrą laiką sau ir sprendimui koreguoti arba pakeisti, jeigu vis tik matysime kitos savaitės pradžioje, jog skaičiai nemažėja, rizika išlieka didelė, gali atsitikti ir taip, kad šita nuostata iš karantino sąlygų bus panaikinta“, – perspėjo ministras.
NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė kartu apžvelgė ir karantino rezultatus. „Specialistų manymu, to eksponentinio augimo, tai yra atvejų dvigubėjimo, neturime, kaip turėjome prieš tai. Tai yra geras ženklas“, – džiaugėsi G.Gargasienė.
Pasak jos, vis dar kylanti susirgimų kreivė – pasekmė atsipalaidavimo, kuris jaustas dar iki karantino.
„Noriu pabrėžti, kad terminas karantinas reiškia 40 dienų, kai galime tikėtis kažkokio rezultato, efekto esminio. Taigi šiandien Lietuva gyvena 20-ą karatino dieną. Todėl šios savaitės pabaigoje galime tikėtis lūžio, bet vertinti karantino rezultatus dar nėra pats tinkamiausias laikas“, – sakė specialistė.
G.Gargasienė taip pat atkreipė dėmesį, kad protrūkiai nebefiksuojami laisvalaikio leidimo vietose. „Labai panašu, kad, norint išvengti didesnio karantino griežtinimų artėjančių švenčių proga, reikia visiems prisiminti, jog kiekvienas žmogus savo veiksmais neša atsakomybę už tai“, – sakė NVSC specialistė.
Karantino švelninimui pagrindo kol kas nemato
Laikinojo ministro įsitikinimu, net jei savaitgalį būtų lūžis į gerąją pusę, kitą trečiadienį Vyriausybėje neturėtų būti svarstomi jokie karantino švelninimai, nes tam, anot jo, kol kas nėra jokio pagrindo.
„Jeigu bus lūžis į teigiamą pusę, mes jį nemanau, kad pamatysime labai didelį, net jei jis ir bus. Tikrai nemanau, kad Vyriausybė ateinantį trečiadienį imsis ką nors švelninti, nes matome, jog per parą yra nustatoma daugiau kaip 2 tūkstančiai naujų atvejų, židiniai toliau plečiasi, yra tikrai daug prolemų. Nematau jokio pagrindo švelninimui kol kas“, – komentavo A.Veryga.
Kaip vieną iš karštų taškų jis vėl pabrėžė prekybos centrus, į kuriuos žmonės itin plūsta savaitgaliais. Ryte A.Veryga buvo užsiminęs nematantis problemos, jei savaitgaliais tektų apriboti didžiųjų prekybos centrų darbą.
„Kaip ne kartą esu komentavęs, tai yra vieta, kur žmonės susirenka, turi artimą fizinį kontaktą ir liga plisti vis dėlto gali“, – pridūrė ministras.
Ragina per Kalėdas nekartoti tos pačios klaidos
Artėjančias didžiąsias metų šventes A.Veryga ragino leisti tik savo šeimos rate, nesusitinkant su kitos šeimomis ar artimaisiais, su kuriais nesimatome kasdien.
„Venkime važiavimo, venkime lankymo, nes lapkričio 1 ir 2 dienos savaitgalis, deja, bet parodė, kad rekomendacijos liko neišgirstos: žmonės važiavo, bendravo, susitikinėjo ir tai lėmė, jog virusas plito toliau. Tai prašytume šios pačios klaidos nebekartoti per Kalėdų šventes“, – prašymą išsakė ministras.
A.Veryga nekeliauti namo ir švęsti šventes ten, kur jie yra šiuo metu, ragino ir emigrantus.
Kaip ruošiamasi vakcinavimui?
Paklaustas, ar yra planas, kaip Lietuva ketina pradėti vakcinaciją, A.Veryga patikino, kad tam jau yra ruošiamasi.
„Taip, yra sudarytas detalus priemonių planas su aiškiais nurodymais, įpareigojimais institucijoms, kas ir ką turi padaryti, ką suplanuoti, kokias priemones įsigyti. Vakar Vyriausybė papildomai tam skyrė ir lėšas. Tai vakcinų atkeliavimui yra ruošiamasi: skirti pinigai ir šaldytuvų įsigijimui, kitoms priemonėms, kurios yra reikalingos“, – aiškino jis.
Ministras svarstė, kad šiuos techninius dalykus nebus sudėtinga išspręsti, o daug sudėtingiau bus užsitikrinti visuomenės aktyvumą ir gerą vakcinavimo prieinamumą.
G.Gargasienė priminė, kad tam, jog bet kokia vakcina būtų veiksminga, pagal Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas turi būti paskiepyta 90-95 proc. populiacijos. Tik taip gali būti suformuotas kolektyvinis imunitetas, sumažinantis ligos plitimo galimybę.
Daugiausia mirčių fiksuojama 2 amžiaus grupėse
NVSC atstovė pranešė, kad šiuo metu Lietuvoje priskaičiuojama apie 850 koronaviruso protrūkių. Aktualiausias praėjusios paros protrūkis – Kudirkos Naumiesčio socialinės pagalbos centro globos namuose. Čia viso užregistruota 17 atvejų.
G.Gargasienė atkreipė dėmesį į mirčių pasiskirstymą pagal amžiaus grupes: „Norėčiau akcentuoti ir pabrėžti, kad visos mirtys yra vyresnių nei 50 metų amžiaus asmenų tarpe. Pirmoje vietoje mirusių asmenų procentas yra 80-89 m. ir 70-79 m. amžiaus grupėse.“
Serga virš 3 tūkst. medikų
Ugdymo įstaigose per praėjusią parą fiksuoti 69 infekcijos atvejai. Nuo mokslo metų pradžios fiksuoti 4233 atvejai. Iš jų 2318 vaikams ir 1915 ugdymo įstaigų darbuotojams.
Nuo pandemijos pradžios gydymo įstaigose iš viso fiksuoti 4486 medikų susirgimo atvejai. Šiuo metu vis dar serga virš 3,2 tūkst. medikų. Vien per lapkritį susirgo 4068 medikai. „Situacija gydymo įstaigose yra tikrai įtempta. Tikrai reikalingos didelės pastangos, kad gydymo įstaigose nepritrūktų pagalbą teikiančių medikų“, – informavo G.Gargasienė.
Kokia situacija ligoninėse?
Ligoninėse gydomi 1704 COVID-19 pacientai, 121 iš jų – reanimacijoje. Deguonis reikalingas 916 pacientų, 75 asmenims taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų – 9 027 iš 16 tūkst. 788.
Iš 665 reanimacijos lovų užimta kiek daugiau nei pusė – 382. Iš 618 lovų, kuriose gali būti taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija, užimtos yra 229, iš 6 323 lovų su deguonimi užimta 2 161.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 53 tūkst. 757 asmenys, 40 tūkst. 459 – tebeserga, 12 tūkst. 655 – pasveiko. Dėl koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 449 žmonės, dėl kitų priežasčių – 194 užsikrėtusieji.
