Ketvirtadienį „Affidea Lietuva“ sulaukė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos raštą, kuriuo reikalaujama nutraukti greitųjų COVID -19 antigenų testų atlikimą, mat įstaigos licencija neatitinka reikalavimų.
„Informuojame, kad už neteisėtą vertimąsi sveikatinimo veikla (įskaitant ir asmens sveikatos priežiūros veiklą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės administracinių nusižengimų kodekso 61 straipsnis numato atsakomybę – baudą nuo 600 iki 1140 eurų“, – rašome rašte.
Įstaigos Verslo veiklos vadovas Artūras Seibutis neslėpė nustebimo dėl susiklosčiusios situacijos.
„Gavę raštą, mes kreipėmės į jo autorius, prašydami plačiau pakomentuoti, kodėl susiklostė tokia situaciją. Akivaizdu, kad antigeno tyrimas yra tinkamas diagnostikai, yra indikacijos kontaktams išaiškinti. Jį naudoja daugelis Europos šalių. Šis tyrimas yra kelis kartus pigesnis nei PGR tyrimas. Mūsų pasirinktas variantas – vienos iš garsiausių kompanijų ir yra labai tikslus. Yra du tikslumo parametrai: jautrumas ir specifiškumas. Jautrumo parametras, mūsų naudojamų antigenų testų siekia 97 proc. O specifiškumas siekia beveik 100 proc. Parametrai yra puikūs. Šių testų įsigijome pirmieji Lietuvoje“, – aiškino jis.
Tačiau įstaigos atstovams buvo paaiškinta, kad Sveikatos apsaugos ministerija greitąjį COVID-19 antigeno testą traktuoja kaip laboratorinį tyrimą.
„Kadangi tai – laboratorinis tyrimas, jį gali atlikti tik tos įstaigos, kurios turi laboratorinę licenciją, bet ir to nepakanka. Laboratorinė licencija dar turi būti papildyta šiuo konkrečiu tyrimu.
Tačiau greitųjų antigenų testų daugelis pasaulio šalių nelaiko laboratoriniu tyrimu. Čia nereikia nei laboratorijos darbuotojų, nei reagentų. Reikalingas sveikatos priežiūros specialistas tepinėliui paimti.
Kadangi gavome tokį raštą, esame priversti tokiu raštu vadovautis, bet tikimės, kad viskas bus greitai išspręsta“, – vylėsi A.Seibutis.
Pasak jo, panaši situacija buvo susiklosčiusi ir pirmojo karantino metu, kai privačioms gydymo įstaigoms iš pradžių buvo neleista atlikti molekulinės diagnostikos (PGR) tyrimų. Vėliau licencijos buvo papildytos.
„Turime eiti koja kojon su koronavirusu. Negalime kartoti anksčiau darytų klaidų. Pirmojo karantino metu privačios gydymo įstaigos negalėjo atlikti PGR tyrimų, po to licencijos atsirado.
Greitieji testai kuo puikiausiai gali būti atliekami sveikatos priežiūros įstaigose. Esame nustebę dėl šios situacijos. Todėl tikimės, kad ministerija greituoju laiku peržiūrės savo poziciją. Reikalingas vienas įsakymas, kuriame greituosius testus būtų leidžiama atlikti ir gali būti nurodytas greitųjų testų tikslumo rodiklis“, – aiškino A.Seibutis.
Valstybė per daug kišasi
VUL Santariškių klinikų šeimos gydytojas profesorius Vytautas Kasiulevičius, remdamasis Airijos ir Izraelio patirtimi bei šių šalių pasiektais rezultatais, spalio pabaigoje pateikė Vyriausybei 30-ies dienų planą, kaip suvaldyti koronaviruso plitimą.Viename iš punktų minima, kad COVID-19 židinių ir aukštos rizikos kontaktų testavimui šalia jau taikomų PGR testų diegiami iš kraujo mėginio turėtų būti atliekami ir kokybiški greitieji antigenų testai, kurių jautrumas didesnis negu 90 procentų, o specifiškumas ne mažesnis negu 99 procentai. Šie testai turi būti prieinami pirminės asmens sveikatos priežiūros gydytojams ir pacientams.
„Valstybė per daug kišasi į daugeli panašių dalykų, įskaitant gydymą, lygų diagnostiką. Tai turėtų būti palikta medikų kompetencijai. Greitieji antigenų testai, be abejonės, turi trūkumų. Ne visi yra pakankamai jautrūs. Tačiau ne visi. Kai kurie turi labai aukštą specifiškumą. Diskusijų dėl testų kyla, tačiau situacija – neordinari. Reikia priimti greitus sprendimus ir pasitelkti visus įmanomus resursus“, – greitųjų testų atlikimo draudimo atvejį išgirdęs pakomentavo prof. V. Kasiulevičius.
Jis pasakojo, kad Slovakija greitaisiais antigenų testais ištestavo didžiąją dalį savo populiacijos ir tai buvo pasiteisinęs sprendimas.
„Tai buvo laikoma gana geru dalyku, kadangi buvo diagnozuota nemažai atvejų, o pacientai buvo izoliuoti. Situacija Slovakijoje gerėja.
Tiesa, pacientui turi būti pateikiama labai aiški informacija, kad neigiamas greitasis testas yra nebūtinai galutinis atsakymas. Jeigu norima patikslinimo, reikia atlikti PGR testą. Tačiau jei testas teigiamas, didelė tikimybė, kad PGR nebereikalingas. Greitieji testai pigūs ir gali suteikti nemažai informacijos ten kur didelė paplitimo rizika, todėl tokie testai gali būti labai naudingi“.
Šioje konkrečioje situacijoje matau per daug keisto ir sudėtingo reguliavimo. Jei įstaiga turi gydytojus konsultantus, šeimos gydytojus, jie kuo puikiausiai gali naudoti greituosius testus savo praktikoje“, – aiškino profesorius.
Ministras rengiamos tvarkos nedetalizavo
Kadenciją baigiantis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga penktadienį teigė, kad greitųjų COVID-19 testų atlikimo tvarka rengiama, dėl jos tariamasi su specialistais.
„Tvarka yra ruošiama. Tai labai specifinis klausimas, skirtas specialistams, išmanantiems pačius laboratorinius tyrimus. V.Kasiulevičius yra šeimos gydytojas, ne mikrobiologas. Tvarkos rengiamos, konsultuojamasi su specialistais, dirbančiais tokį darbą darbą“, – teigė jis.
