Lietuva fiksuoja naują koronavirusinės infekcijos atvejų rekordą. Praėjusią parą šalyje buvo patvirtinti net 2 tūkst. 272 užkrato atvejai, o nuo COVID-19 ligos mirė dar 16 žmonių. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kaip vieną iš židinių pirmą kartą įvardijo ir Seimą. Penktadienį ten jau vyksta specialistai, kurie vertins situaciją.

Valstybės lygio ekstremalios situacijos operacijų vadovo, laikinojo sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, dabar nebe laikas galvoti apie nuotolinius posėdžius, o reikia kuo greičiau stabdyti Seimo darbą bent porai savaičių. Dėl to ministras pranešė išsiuntęs kreipimasi į naująją Seimo vadovybę.

„Prieš spaudos konferenciją pasirašiau oficialų kreipimasi į naująją Seimo vadovybę ir valdančiųjų partijų lyderius, kuriame kreipiausi ir pasiūliau mūsų, Sveikatos apsaugos ministerijos, ir NVSC pagalbą, siekiant suvaldyti koronaviruso plitimą Seime.

Nes iš tiesų tą situaciją, kuri dabar yra Seime, vienareikšmiškai galima pavadinti židiniu, kuris plečiasi kiekvieną dieną. Akcentavau, kad priemonių reikia imtis nedelsiant. Rekomenduojama stabdyti Seimo darbą bent porai savaičių be išimčių“, – tvirtino A.Veryga.

Anot jo, neužteks tik sugriežtinti saugumo reikalavimus ar peržiūrėti Seimo narių sėdėjimą, be to, „nereikėtų spekuliuoti nuolatiniu darbu ir panašiais dalykais, kuriuos dar reikėtų ir priimti Seime, o tai užtruktų“.

„Tačiau Seimas porą savaičių tikrai gali neorganizuoti plenarinių posėdžių, nes dabar svarbiausia turėtų būti sergančių koronavirusu ir turėjusių su jais kontaktą izoliacija visam viruso inkubaciniam periodui, kol paaiškės užsikrėtusieji ir sirgusieji.

Tikrai ne sprendimas yra tiesiog testavimas prieš posėdžius, nes, net ir esant neigiamam testui, žmogus gali būti jau užsikrėtęs“, – perspėjo ministras.

A.Veryga: tai yra labai neatsakingo elgesio pavyzdys tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame konktekste

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras A.Veryga pareiškė, kad dabar naujajai valdžiai laikas tesėti savo pažadus ir įrodyti, jog ši gebės suvaldyti koronaviruso plitimą, pirmiausia pradedant nuo savęs.

„Dabar yra proga pademonstruoti tai realiame gyvenime. Tai galėtų parodyti, kad esate pasirengę valdyti situaciją didesniu masteliu – ne tik parlamente, bet ir visoje šalyje“, – sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad dabar Seime vykstantis parlamentinių grupių skyrimas bei kiti darbai gali palaukti, nes per dvi savaites suvaldyti židinį Seime yra įmanoma, tik reikia to norėti. A.Veryga priminė, kad Seime dirba nemažai rizikos grupei priklausančių žmonių.

„Norėčiau akcentuoti, kad vis tik buvo elgiamasi neatsakingai ir, net žinant, kad liga plinta, nemaža dalis asmenų turėjo kontaktus, apie kuriuos buvo vengiama kalbėti, į parlamentą buvo pasikviesti tiek Lietuvos, tiek Lenkijos prezidentai. Tai, deja, yra labai neatsakingo elgesio pavyzdys tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame konktekste“, – kritikavo jis.

Primename, kad dėl augančių koronaviruso atvejų skaičiaus parlamente Seimo valdyba penktadienį ryte rinkosi į skubų nuotolinį posėdį spręsti, kaip reikės dirbti toliau. Po posėdžio paaiškėjo, kad Valdyba dar ketvirtadienį vakare išsakyto sveikatos apsaugos ministro A.Verygos raginimo laikinai stabdyti Seimo darbą neišgirdo.

Koronavirusu užsikrėtusi Seimo vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen informavo, kad Seimo darbas vyks toliau, tačiau greičiausiai bus įvesti papildomi saugumo reikalavimai. Taip pat bus numatyta konkreti tvarka Seimo nariams dėl koronaviruso testuotis kiekvieną savaitę, o prie Seimo rūmų svarstoma steigti mobilų patikros punktą.

„Vilniaus savivaldybė sprendžia dėl mobilių punktų steigimo Vilniaus mieste. Nežinau, kiek tai pasiteisintų, kiek ne. Matyt, tokiame punkte, jeigu jį steigtų, jame turbūt tirtųsi ne tik Seimo nariai, galbūt kanceliarijos darbuotojai, bet galbūt ir kiti viliečiai. Bet aš, kaip ir sakiau, tai yra Vilniaus savivaldybės sprendimas, jeigu jie mato tokį reikalą.

Bet, kaip minėjau, testavimas nebeišspręs šitos situacijos, nes virusas yra išplitęs tarp Seimo narių. Viruso plitimą stabdo ne testai, o kontaktų nebuvimas. Tai yra pagrindinė priemonė, kurią dabar reikėtų įgyvendinti. Mobilus punktas yra gerai, bet jis, kaip ir sakiau, neišspręs šitos situacijos“, – tikino A.Veryga.

Ar karantinas veikia?

Sveikatos apsaugos ministras sakė manantis, kad karantinas tikrai veikia, tačiau akivaizdžių rezultatų tikėtis taip greitai neturėtume.

„Tikrai aš ne kartą esu minėjęs, kad labai atsargiai vertiname tą stabilizaciją ir matome, jog skaičiai svyruoja, šokinėja. Jie priklauso ir nuo atliekamų tyrimų skaičiaus. Pasakyti, ar veikia, ar neveikia karantinas... Aš manau, kad jis veikia. Nenorėkime, kad per savaitę ar dvi viskas grįžtų į savas vėžes“, – aiškino jis.

Anot A.Verygos, skaičiai, kuriuos mes matome dabar, yra labai panašūs į paėjusios savaitės skaičius, t.y. jie nebedvigubėja, kaip buvo prieš kelias savaites.

„Tai reiškia, kad karantinas veikia ir jis duoda savo efektą. Ar jis bus pakankamas, ar nebus, matyt, dar šiek tiek reikės palaukti. Jeigu skaičiai pradės kristi, vertinsime kaip pakankamą, jeigu skaičiai liks tokie patys aukšti ir išliks toks pats didelis krūvis gydymo įstaigoms – teks priemones griežtinti.

Koks bus tas sugriežtinimas, aš šiandien dar negalėčiau pasakyti“, – tikino ministras.

Ar testas gali parodyti neteisingą atsakymą?

Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė praėjusią savaitę paskelbusi, kad serga koronavirusu, šią savaitę jau pasirodė Seime ir tvirtino, jog iš tiesų nesirgo ir pirmasis testas parodė klaidingą atsakymą. Parlamentarė sakė, kad maždaug 2 proc. atliktų testų gali parodyti klaidingą atsakymą. Ką apie tai mano ministras?

„Gali testai būti tiek klaidingai teigiami, tiek klaidingai neigiami. Yra net ir su šitais labai jautriais ir labai specifiškais tyrimais tam tikras procentas, kuris gali būti klaidingai teigiamas arba neigiamas. Bet kol kas nieko geresnio niekas nėra sugalvojęs.

Gali būti ir į vieną pusę, ir į kitą. Kolegės Rimantės atveju, gali būti, kad buvo klaidingai teigiamas testas, vėliau du neigiami. Bet gali atsitikti ir tokių atvejų, kada testas tiesiog neužfiksuoja viruso, nors žmogus jau yra užsikrėtęs. Bet tai yra labai reti atvejai“, – pasakojo A.Veryga.

A.Veryga: protestuojantys žmonės kai kuriais atvejais gali būti atsakingi už viruso plitimą ir mirtis

Ministras įvertino ir šeštadienį planuojamą mitingą prieš privalomą kaukių dėvėjimą. A.Veryga tvirtino, kad nors protestuoti Lietuvoje niekam nedraudžiama, mitinguotojai turėtų nepamiršti laikytis nurodytų taisyklių. Jis pažymėjo, kad nurodymų nesilaikantys asmenys iš dalies gali būti atsakingi ir už viruso plitimą, ir už kai kurias mirtis.

„Esame demokratiška valstybė. Uždrausti prieš ką nors protestuoti piliečiams, matyt, kad negalime. Bet laikytis reikalavimų privalo visi. Noriu tik priminti visiems, kurie planuoja ką nors organizuoti, kad yra draudimas būriuotis daugiau nei penkiems asmenims, jeigu yra daugiau nei penki, tarp grupių turi būti ne mažesnis, nei dviejų metrų atstumas.

Visi privalo dėvėti kaukes. Asmenims, kurie tokių atstumų nesilaikys arba kaukių nedėvės, tikiuosi, kad policijos pareigūnai aktyviai prižiūrės tokius dalyvius ir skirs jiems baudas. Jeigu labai rimtai, šitie žmonės iš dalies kai kuriais atvejais gali būti atsakingi už viruso plitimą, gali būti atsakingi už mirtis tam tikras“, – teigė A.Veryga.

Ministras protestuotojų tema nusprendė ir pajuokauti: „O pajuokaudamas pasakysiu, kad tose vietose pastatysime po 5G bokštą ir tikėsimės, jog ten niekas nesirinks.“

Serga beveik 2,5 tūkst. medikų

NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė pranešė, kad daugiausia naujų atvejų praėjusią parą registruota Kauno apskrityje – 670, Vilniaus – 497, Šiaulių – 270, Klaipėdos – 241. 58 proc. naujų užsikrėtusiųjų simptomų nejautė. Tiesa, simptomai daliai jų gali pasireikšti vėliau.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje registruota 260. Nuo pandemijos pradžios atvejai buvo fiksuoti 73 socialinės globos įstaigose. Taip pat 53 gydymo įstaigose, slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuose.

Nuo pandemijos pradžios fiksuoti 3540 atvejai, kai virusu užsikrėtė medikai. Šiuo metu vis dar serga 2476 gydytojai, slaugytojai, jų padėjėjai.

Daugiausia serga darbingi žmonės

Ugdymo įstaigose praėjusią parą fiksuoti 65 atvejai. Nuo mokslo metų pradžios registruoti 3254 ligos atvejai, iš kurių 1798 susirgę buvo vaikai. Šiuo metu dar serga beveik 1300 vaikų.

„Ir toliau stebime židininį plitimą. Ir toliau vyrauja tendencija, kai dauguma atvejų asmenys žino, kad užsikrėtė po kontakto su jau užsikrėtusiu asmeniu. Tokių lapkritį turime apie 70 procentų“, – sakė G.Gargasienė.

Pasak jos, apie 30 procentų atvejų užkrato šaltinio išaiškinti nepavyksta. Susirgusieji pagal amžių: iki 19 m. – 7,5 proc.; 20-35 m. – 25,5 proc.; 36-60 m. – 47 proc.; vyresni nei 60 m. – 20 proc.

Serga virš 30 tūkst. žmonių

Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga Lietuvoje užsikrėtė 42 tūkst. 757 asmenys, 31 tūkst. 759 – tebeserga, 10 tūkst. 498 – pasveiko. Nuo koronaviruso šalyje iš viso mirė 357 žmonės, dėl kitų priežasčių – 143 užsikrėtusieji.

Per praėjusią parą ištirta 15 tūkst. 148 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso, bendras nuo pandemijos pradžios ištirtų ėminių skaičius siekia 1 mln. 241 tūkst. 490.