Tiesa, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos vadybos katedros profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad koronaviruso pandemijos plitimą skirstyti bangomis sunku, o remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) išaiškinimais, Lietuvoje pirmoji viruso banga taip ir nesibaigė.
„Pikas“ vietoj „bangos“
„Aš niekada nevartojau tų žodžių „pirma banga“, „antra banga““, – portalui lrytas.lt teigė M.Stankūnas. Pasak jo, pažvelgus į statistinę susirgimų kreivę pirmosios pavasarinės viruso bangos dabar apskritai nematyti. Ją užgožė rudeninės infekcijos mastai.
„Pagal Pasaulio Sveikatos organizaciją buvo toks išaiškinimas, kaip jie supranta tas bangas, tai Lietuvoje atvejų turėjo sumažėti iki nulio. Išsilaikyti tokia situacija kurį laiką ir tada vėl padidėti. Bet Lietuvoje mes niekada nulio neturėjome.
Mes nuo kovo mėnesio turėjom bent po vieną, du atvejus kiekvieną dieną. Nuo balandžio mėnesio iki liepos pradžios tas rodiklis vis mažėjo, bet ir tuo mažiausiu tašku mes turėjom Lietuvoje maždaug 200 aktyvių atvejų“, – sakė LSMU profesorius.
M.Stankūnas tvirtina, kad rudeniniam susirgimų šuoliui daug tinkamesnis įvardijimas – „antrasis pikas“. Jis pastebi, kad daugelis „piką“ ir „bangą“ supranta kaip sinonimus, bet tikina antrojo pats niekuomet nevartojantis.
Visgi prognozuoti antrojo piko pabaigos profesorius nesiryžo.
„Kada baigsis antrasis pikas labai stipriai priklauso nuo to, ką mes laikytume jo pabaiga. Jeigu antrosios bangos pabaiga laikytume tai, kad Lietuvoje mes neturim nei vieno aktyvaus COVID-19 atvejo, tai tada aš neįsivaizduoju, kada tas dalykas gali baigtis. Manau, kad ir po metų tokiu laiku mes turėsime tų atvejų.
Aš įsivaizduoju, kad mes turėtume kalbėti, kada ta atvejų kreivė pradės mažėti, sumažės aktyvių atvejų skaičius. Mes prezidento inicijuotoje sveikatos ekspertų taryboje taip esame paskaičiavę, kad stabilesni, geresni ženklai turėtų pasirodyti kitą savaitę.
Jau šią savaitę matome pirmąsias kregždes, tokius labai nedidelius teigiamus ženklelius, bet jie nieko dar kol kas nereiškia. Tik viltis tokia yra. Jau kažkas aiškiau turėtų būti kitą savaitę“, – tvirtino M.Stankūnas.
Pasak jo, visos prognozės remiasi žmonių elgsena. „Virusas jau užprogramuotas, o ar jo programa bus įgyvendinta, priklauso nuo žmonių. Čia yra pagrindinis faktorius. Kiek žmonės padės virusui jo, pavadinkime, plitimo programą įgyvendinti. Visos tos priemonės, apribojimai skirti viruso programai apsunkinti, padaryti taip, kad jo plitimas imtų mažėti“, – sakė LSMU profesorius.
Vakcina – tolimas miražas
Pastarosiomis savaitėmis pasirodė džiugios žinios dėl vakcinos nuo koronaviruso kūrimo. Apie aukšto patikimumo vakcinos sukūrimą pranešė net kelios farmacijos kompanijos. Tačiau M.Stankūnas entuziazmu netrykšta. Anot jo, dėl vakcinų kils logistikos problemų, nes jos turi būti laikomos itin žemoje -70 laipsnių temperatūroje.
„Aš nežinau, kiek jos galėtų būti naudojamos masiniam vakcinavimui. Jeigu ir turėsime vakciną, tai ji pirmiausia bus naudojama gydytojų, medikų vakcinavimui“, – prognozavo LSMU profesorius.
M. Stankūnas teigia situaciją vertintantis realistiškai ir galimybių, kad atsiras greita panacėja COVID-19 virusui, nemato. Eilinis lietuvis vakcinos nuo koronaviruso, pasak jo, gali tikėtis tik kitų metų antroje pusėje. „Čia tik mano spėlionė. Norėčiau būti neteisus ir, kad tas masinis vakcinavimas prasidėtų sausio mėnesį“, – viltį išreiškė profesorius.
