Antroji karantino banga parodė, kad net jauniems žmonėms gali išsivystyti sunkių komplikacijų. Nors koronavirusas nusitaiko į visą žmogaus organizmą, bet didžiausią rūpestį medikams kelia dirbtinė plaučių ventiliacija ir plaučių pažaida.
Šiaulių medikai kasdien sprendžia sunkų galvosūkį, kokį ligonį jungti prie dirbtinės plaučių ventiliacijos. Tai didelis psichologinis stresas, nes yra tik 22 lovos, skirtos dirbtinei plaučių ventiliacijai, o ligonių kasdien vis daugiau.
– Kaip prasideda darbo diena reanimacijoje, kur gydomi COVID-19 infekcija sergantys ligoniai?
– Ryte vyksta pamainos perdavimas, tada apsirengi kelių sluoksnių kombinezonu, užsidedi asmens apsaugos priemones ir eiti gydyti pacientų. Tenka vilkėti kombinezoną keturias ar penkias valandas. O tai reiškia, kad negali per savo pamainą nieko atsigerti, netgi nueiti į tualetą, nes tektų vilktis jau kitą kombinezoną. Įsivaizduokite, visas kūnas būna kaip vakuume, žiauriai prakaituoji, netenki daug skysčių, bet prie visko įmanoma priprasti.
Išgelbėjo motiną ir kūdikį
– Ar anksčiau jums yra tekę gydyti gimdyvę, kuriai buvo atliktas cezario pjūvis, o dėl koronaviruso infekcijos sutriko plaučių veikla?
– Mums pavyko išgelbėti ne vieną, o dvi gyvybes. Tai – stebuklas, nes Lietuvoje tai pirmas toks atvejis, kai liko gyva 24-erių gimdyvė, nors jos plaučius beveik sunaikino koronavirusas, ir jos kūdikis.
Atlikus cezario pjūvį, gimdyvė pateko į intensyvios terapijos skyrių, mes pirmą kartą susidūrėme su tokia sudėtinga situacija, kai jaunos moters plaučius taip smarkiai pažeidė koronavirusas.
Tikimės, kad intensyvios terapijos skyriuje ji ilgai neužtruks, džiaugiamės, kad ji jau sveiksta, jai nereikia dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato.
Artimiausiu metu ketiname perkelti į palatą. Galbūt tai bus padaryta po kelių dieną ar kitą savaitę. O kūdikis su tėčiu jau namie. Tai didelis laimėjimas ne tik mums, medikams, bet ir visai Lietuvai.
Labiausiai trūksta medicinos personalo
– Statistikos duomenys rodo, kad Šiauliai yra labiausiai paliesti koronaviruso. Per pastarąsias 14 dienų Šiauliuose sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekė 1300, o visoje Lietuvoje šis rodiklis yra 693. Ar netrūksta lovų sunkiems ligoniams?
– Turime 22 lovų, kur pacientams dėl COVID-19 infekcijos yra taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Artimiausiu metu planuojame papildomai įrengti dar dešimt. Nėra tokios dienos, kad būtų laisvų lovų intensyvios terapijos skyriuje.
Visko turime, bet trūksta papildomų rankų, nes ligonių yra labai daug. Mūsų medikai yra pervargę, patiria didelį stresą. Manau, toks psichologinis nuovargis būdingas daugelio ligonių personalui, kuriam tenka gydyti sunkius ligonius. Pagrindinė problema yra tai, kad trūksta žmogiškųjų išteklių. Taikant intensyviąją terapiją vienam ligoniui reikia kur kas daugiau medicinos personalo.
Tenka didelis darbo krūvis
– Kai kuriose Lietuvos ligoninėse medikai pasitraukia iš darbo dėl didelio krūvio. Ar Šiaulių ligoninėje pasitaikė tokių atvejų?
– Buvo ir tokių, kurie pasitraukė. Tai jauni medikai, kurie negalėjo susidoroti su vadinamuoju sudegimo sindromu. Jie nesijautė saugūs, o gal palūžo nuo visuomenės spaudimo, nes iki šiol daugelis žmonių dėl visų bėdų yra linkę kaltinti medikus.
– Ar turite galimybę įdarbinti papildomai jaunų medikų?
– Šiaulių ligoninė kaip rezidentūros bazė gali priimti tik kai kurių specialybių rezidentus. Todėl negalime tikėtis, kad mums kažkas duos rezidentų, kurie specializuotųsi intensyvioje terapijoje ar anesteziologijoje. Tik šiemet esame pateikę visus reikiamus dokumentus. Verčiamės patys. Kita vertus, Šiaulių apskrityje nėra daugiau anesteziologų-reanimatologų, nes mūsų ligoninėje beveik visi ir dirba.
Kur kas didesnis rūpestis – trūksta intensyvios terapijos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų.
Kita vertus, jei ir pastatytume papildomų lovų, kur rasti naujų anesteziologų-reanimatologų? Todėl mums į pagalbą atėjo Mažeikių ir Telšių ligoninės.
Mes taip pat bendradarbiaujame su specializuotais centrais, kurie turi EKMO įrangą ( tai kraujotakos palaikymo – ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos – sistema).
Konsultuojamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų anesteziologais-reanimatologais. Bet dar neteko jų kviesti, kad paimtų iš mūsų sunkios būklės ligonį, kuriam reikia taikyti EKMO metodą.
Neramina tai, kad daugėja jaunų pacientų, kurių sunki būklė. Todėl medikams tenka spręsti sunkų galvosūkį, ką guldyti į intensyvios terapijos skyrių, kam skirti prioritetą.
Ne visi specialistai turi praktinių įgūdžių
– Ar be anesteziologo-reanimatologo kitų sričių gydytojai gali ligoniui prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato?
– Teoriškai gali bet kas prijungti dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatą. Mokymai vyko ir pas mus, juose dalyvavo vidaus ligų gydytojai, kardiologai, chirurgai, traumatologai, neurochirurgai. Bet jie neturi įgūdžių, nes kasdien neatlieka tokio darbo.
