Specialistai ragina nenumoti ranka į savo savijautą ir ieškoti būdų, kaip sau padėti, kai jaučiamas nuolatinis nerimas ar apatija, įvairios baimės dėl savo ateities ar sveikatos, juo labiau, kad psichologinė pagalba tampa vis prieinamesnė.
Šių metų spalį Vilniaus ir Kauno apskrityse pradėjo dirbti mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos. Šiose komandose dirbantys specialistai teikia pagalbą žmonėms, bendruomenėms ar kolektyvams, kurie susidūrė su įvykiais, kėlusiais grėsmę žmogaus sveikatai ar gyvybei.
Šių komandų teikiamą psichologinę pagalbą galima gauti tais atvejais, kai žmonės, bendruomenės ar kolektyvai yra emociškai sukrėsti tokių įvykių, kuriuose kyla reali ar įsivaizduojama grėsmė žmogaus sveikatai arba gyvybei, pavyzdžiui, artimojo ar bendradarbio ūmios psichozės, savižudybės, bandymo ar grasinimo žudytis atvejais.
Pagalba taip pat teikiama tais atvejais, kai žmonės yra patyrę šoką po įvykusio nelaimingo atsitikimo ar avarijos, kuriame nukentėjo ar žuvo žmonės. Specialistai taip pat teikia pagalbą artimiesiems ir liudininkams smurtinės mirties atvejais.
Anot Krizių įveikimo centro vykdomo Mobiliųjų psichologinių krizių įveikimo komandų (MPKĮK) paslaugų projekto vadovės Ingridos Bobinienės, šiuo sudėtingu viruso COVID-19 pandemijos laikotarpiu psichologinės pagalbos poreikis akivaizdus.
„Net ir ne pandemijos metu krizinės situacijos žmonių gyvenime nutinka nuolat ir, deja, yra neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Ši paslauga yra pakankamai nauja, tad natūralu, kad reikia šiek tiek laiko tam, kad žmonės apie tokią pagalbos galimybę sužinotų ir kreiptųsi ištikus krizei,“– sakė ji ir pridūrė, kad pagalbos prašymų ateityje neabejotinai daugės.
Pirmąjį projekto įgyvendinimo mėnesį, pasak pašnekovės, pagalbos į mobilias krizių įveikimo komandas kreipėsi tiek įstaigos, tiek pavieniai asmenys.
Sunkumai – ir dėl saviizoliacijos
Kalbėdama apie tai, ką reiktų daryti norint sulaukti psichologų pagalbos, jei šeimoje, artimoje aplinkoje ar įmonėje, įvyko nelaimė, pašnekovė sakė: „Kreiptis nemokamų konsultacijų po krizinio įvykio galima kasdien skambinant specialiu telefono numeriu. Į skambučius atsiliepia budintys psichologai, kurie specializuojasi krizių įveikimo, psichotraumatologijos, suicidologijos srityse. Šie specialistai telefonu gali suteikti skubią pirminę konsultaciją, o paskui spendžiama, ar reikia vykti į vietą. Esant poreikiui, suteikiama iki 5 tęstinių konsultacijų kiekvienam krizinio įvykio paveiktam asmeniui“.
I.Bobinienė teigė, kad paskelbtas antrasis karantinas šiek tiek pakoregavo žmonių, įstaigų galimybes priimti krizių įveikimo komandą gyvai, tad dalis konsultacijų gali vykti nuotolinių būdu.
„Dirbame su organizacijomis ir įstaigomis, kuriose būta nelaimingų atsitikimų, pagalbos kreipiasi žmonės, išgyvenantys sunkią krizinę situaciją dėl šeimos nario netekties ar kitų krizinių įvykių. Pandemijos metu dalis skambučių yra susiję su koronavirusu bei izoliacija. Kai kurie žmonės gana sunkiai išgyvena saviizoliacijos laikotarpį ir jis tampa savotiška psichologine krize. Tokių skambučių būta ne vieno“, – apie mobiliųjų komandų specialistams tenkančių skambučių ypatumus kalbėjo projekto vadovė.
Anot pašnekovės, paprastai į iškvietimą vyksta dviejų specialistų komanda, bet jei esama poreikio, į vietą gali atvykti ir daugiau specialistų, priklausomai nuo situacijos sudėtingumo ir to, kokiam skaičiui žmonių bus pagalba teikiama.
Šiuo metu į pagalbos prašymus Kauno ir Vilniaus apskrityse atsiliepia keliolika krizių konsultantų, bet esant poreikiui, gali prisijungti antra tiek specialistų.
I.Bobinienė patikino, kad mobiliosios psichologinių krizių įveikimo komandos pradeda bendradarbiavimą su savivaldybių institucijomis, greitosios pagalbos tarnybomis.
Planuojama, kad į krizių įveikimo komandas gyventojus nukreips net tik greitosios medicinos pagalbos, bet ir Bendrojo pagalbos centro (BPC), gaisrinės, policijos ir kitos tarnybos. Prašyti tokios pagalbos galės įstaigos, bendruomenės, savivaldybės, seniūnijos, švietimo įstaigos, visuomeninės organizacijos, kurių nariai patiria krizinį įvykį.
Džiugina besikeičiantis požiūris
Nors psichologinę pagalbą teikiantys specialistai teigia vis dar pastebintys gyventojų nuostatą, kad atsidūrus krizinėje situacijoje pagalbos prašyti vis dar daugeliui nepatogu, gėda ar mažų mažiausiai neįprasta, laimei, ši tendencija pamažu keičiasi.
„Noriu atkreipti dėmesį, kad prasta savijauta krizinėje situacijoje yra sveiko žmogaus reakcija į sudėtingą, krizinį įvykį. Jei žmogus kreipiasi, tai anaiptol nereiškia, kad kažkas su juo yra blogai, o kažkas negerai su situacija, kurioje jis atsidūrė. Kai kreipiamasi į krizių įveikimo komandą, ji gali padėti geriau suprasti, kaip žmogų paveikė vienas ar kitas įvykis, kokios reakcijos tokioje situacijoje yra normalios, o kada jau verta atkreipti dėmesį ir pagalvoti apie pagalbos poreikį“, – kalbėjo ji ir pridūrė, kad laiku ir tinkamai suteikta pagalba gali padėti atlaikyti, išgyventi sunkų laikotarpį bei sumažinti krizinį įvykį lydinčių simptomų chronizacijos riziką.
I.Bobinienė pasakojo, kad pasitaiko atvejų, kai įstaigoje ar organizacijoje nutinka krizinis įvykis, o vadovybė tarsi sustingsta: nesiima reikiamų veiksmų, klaidingai mano, kad jei nieko nedarys – viskas kažkaip praeis, tarsi išsispręs savaime.
„Jei krizinis įvykis įstaigoje jau įvyko, tai tikrai niekas savaime nepraeis, tad kur kas prasmingiau imtis tikslingo krizės valdymo. Mūsų mobilios komandos gali padėti sudaryti krizės valdymo planą ir sušvelninti galimą krizinio įvykio poveikį ilguoju laikotarpiu. Kai nesiimama jokių veiksmų, pasitaiko ne tik darbuotojų sveikatos prastėjimo epizodų, bet ir išėjimų iš darbo, psichologinio klimato prastėjimo organizacijoje“, – apie krizines situacijas įstaigose ir organizacijose kalbėjo pašnekovė ir pridūrė, kad psichologinės pagalbos darbuotojams suteikimas laiku yra labai svarbus tolesnei jų asmeninio gyvenimo kokybei bei indėliui į įstaigos darbą ir rezultatus.
Projekto vadovė pasidžiaugė, kad įmonių vadovų požiūris keičiasi ir imama suprasti, kad problemos ignoravimas nėra tinkamas sprendimas.
Su psichologinę pagalbą teikiančiais specialistais galima susisiekti kasdien nuo 8 iki 20 val. (taip pat ir savaitgaliais). Galima skambinti mob. Tel. 8 616 222 52, arba rašyti el. paštu: mobilikomanda@krizesiveikimas.lt Mobilioji komanda galės atvykti ir dirbti bendruomenės patalpose, įstaigose, o karantino metu, nesant tokioms galimybėms – konsultuoti nuotoliniu būdu.
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja LR Sveikatos apsaugos ministerija.
